Greitos ir patogios kelionės iš Olandijos mikroautobusais: Visas objektyvus vadovas

Tarptautinių keleivinių pervežimų srityje dirbau daugiau nei dvi dešimtis metų. Per šį laiką matavau, kaip pasikeitė kelių kokybė, kaip evoliucionavo transporto priemonės ir, svarbiausia, kaip kito keleivių lūkesčiai. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, su kuriuo susiduria tiek verslo klientai, tiek grįžtantys į gimtinę emigrantai, yra susijęs su patogumu ir laiko santrumpa. Ypač kalbant apie maršrutus, jungiančius Nyderlandus (Olandiją) ir Lietuvą. Nors egzistuoja ir aviacija, ir dideli autobusai, tačiau mikroautobusų pervežimai pastaruoju metu išsiskiria kaip vienas labiausiai optimalių sprendimų.

Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečia patirtimi, ne tik paaiškinsiu, kodėl šis pervežimo būdas taip populiarus, bet ir išsamiai atsakysiu į daugumą kylančių abejonų. Mūsų tikslas – padaryti jūsų kelionę ne tik greitą, bet ir kuo saugesnę bei bei ramesnę.

Įvadas

Nyderlandai nuo seno yra viena pagrindinių lietuvių emigracijos krypčių. Tūkstančiai mūsų tautiečių ten kuria karjerą, statuosi gyvenimą, tačiau ryšiai su Lietuva nenutrūksta. Būtini vizitai pas artimuosius, verslo reikalai ar paprasti poilsiai kelionėse sukelia nuolatinę poreikį judėti tarp šalių. Ilgainiui tapo aišku, kad standartiniai autobusai dažnai būna perpildyti, o jų maršrutai yra standartizuoti ir ne visada lankstūs. Lėktuvai, nors ir greiti, turi savjų niuansų: oro uostai dažnai yra nutolę nuo galutinio tikslo, o bagažo apribojimai gali sukelti nemažai nepatogumų.

Būtent šioje vietoje į sceną žengia mikroautobusų pervežimai. Tai „auksinis vidurkis“, sujungiantis individualaus transporto lankstumą ir viešojo transporto prieinamumą. Ilgai dirbdamas šioje srityje, pastebiu, kad klientai visada labiausiai vertina laiką ir asmeninę erdvę. Mikroautobusais (tokiais kaip „Mercedes-Benz Vito“ ar „Volkswagen Transporter“) vykstančios kelionės siūlo „durų į duris“ principą, kuris leidžia išvengti persėdimų ir lašymo stotyse.

Tačiau pasirinkti tinkamą pervežėją nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Rinkoje gausu pasiūlymų, bet ne visi jie atitinka kokybės standartus. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip atskirti profesionalus nuo mėgėjų, ką tiksliai reiškia kaina ir ko tikėtis iš tos kelionės. Mes aptarsime visus niuansus – nuo bagažo tvarkymo iki vairuotojo darbo apribojimų, kad jūsų kelionė iš Olandijos būtų maloni patirtis, o ne stresas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl verta rinktis mikroautobusą vietoj lėktuvo ar didelio autobuso?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas slypi ne pačiame greityje, o o visuminėje kelionės kokybėje. Lėktuvas iš tikrųjų yra greičiausias, tačiau jei suskaičiuosime laiką, skiriamą nuvykti į oro uostą (pvz., Šipholą ar Eindhoveną), atvykti anksčiau dėl registracijos, o tada dar nuvykti iš Lietuvos oro uosto iki namų, laiko santrupa dažnai išnyksta. Mikroautobusas veža tiesiai iš jūsų namų ar darbovietės Olandijoje iki jūsų pageidaujamo adreso Lietuvoje.

Be to, dideliuose autobusuose dažnai trūksta vietos kojoms, o keliaujant su vaikais ar daug bagažo, tai tampa tikra išbandymu. Mikroautobuse (paprastai 8 vietų) yra daugiau erdvės, galima reguliuoti sėdynių kampą, o ventiliacija dažnai geresnė nei senesniuose autobusuose. Ilgamečia patirtimi galiu pasakyti, kad po 15–20 valandų kelionės kūno padėtis mikroautobuse yra žymiai lessergiška.

2. Kaip vyksta užsakymo procesas ir kada reikia susitarti dėl kelionės?

Profesionaliame pervežimo versle tvarka yra pusė sėkmės. Užsakymą geriausia atlikti kiek įmanoma anksčiau. Idealus variantas – prieš 3–5 dienas, o šventiniu laikotarpiu (Kalėdos, Velykos, Naujieji Metai) net ir prieš 2 savaites. Procesas paprastai prasideda nuo užklausos pateikimo – telefonu arba internetine forma. Jums reikės nurodyti maršrutą (iš kur į kur), keleivių skaičių, datą, laiką ir, labai svarbu, tikslų bagažo kiekį.

Toliau seką dokumentų patvirtinimas. Rimti pervežėjai visada išsiunčia sutartį arba bent jau patvirtinimo laišką su aiškia kaina ir sąlygomis. Vengkite „gertių“ sutarčių telefonu be jokio užrašo. Atsižvelgiant į mano patirtį, dauguma nesusipratimų atsiranda būtent tada, kai šalys nėra susitarusios dėl vietos paėmimo laiko ar papildomų mokesčių už užstatą (pvz., už dviratį). Užsakovas turi gauti aiškų atsakymą: „Vairuotojas bus pas jūsų adresu X valandą“.

3. Kokius maršrutus dažniausiai aptarnauja mikroautobusai iš Olandijos?

Nors Olandija yra nedidelė šalis, susirinkti keleivius iš visų miestų būtų neefektyvu (kelionėtume vien ratu). Todėl paprastai yra nustatomi pagrindiniai susirinkimo taškai. Dažniausiai tai yra Amsterdamas, Roterdamas, Hagas, Eindhovenas, Utrechtas ir Briuselio oro uostas (jei reikia pasiimti keleivius iš skrydžio).

Esu matęs, kaip keleiviai bando taupyti ir prašo nusiimti iš labiau atokusių kaimiškų vietovių (pvz., iš Frieslando pietinės dalies). Žinoma, kai kada tai įmanoma susitarus, tačiau tada reikia prisiminti, kad tas papildomas kelias gali prailginti visų kitų keleivių kelionę. Profesionalus logistikos planavimas numato optimalų maršrutą, kuris leidžia iš Olandijos išvykti tam tikru laiku (paprastai vakare, kad ryte būtume Lietuvoje) ir kuo mažiau užtrukti prie Lietuvos ribų arba didžiuosiuose miestuose.

4. Kokia yra transporto priemonių būklė ir kokie patogumai laukia keleivių?

Tai yra vienas svarbiausių kriterijų, į kurį aš visada atkreipiu dėmesį. Jei mikroautobusui daugiau kaip 10 metų, jau gali kilti techninių problemų, o komforto lygis bus žemas. Patikimi vežėjai naudoja ne senesnius nei 5–7 metų automobilius. Paprasčiausiai todėl, kad jie turi šiuolaikines saugumo sistemas (ESC, daugiau oro pagalvių) ir efektyvesnes variklius.

Būtini patogumai ilgai kelionei yra: veikiantis kondicionierius (vasarą tai būtina ne tik dėl komforto, bet ir dėl vairuotojo budrumo), šildomos sėdynės (žiemą Olandijoje ir Vokietijoje būna drėgna), bei Wi-Fi ryšys. Taip pat ne mažiau svarbi yra klaksonės įranga, kuri leidžia žiūrėti filmus ar klausyti muzikos ne per trikšančias kolonėles. Dauguma šiuolaikinių mikroautobusų taip pat turi USB jungtis, kad būtų galima įkrauti telefonus ar planšetes – šiandien tai jau ne prabanga, o poreikis.

5. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi ir kaip jis vežamas?

Skirtingai nei lėktuvuose, mikroautobusuose bagažo apribojimai dažniausiai yra ne svorio, o tūrio klausimas. Paprastai vienam keleiviui skiriama viena didelė lagamina (iki 50 kg) ir viena rankinė bagažo dalis. Tačiau čia viskas priklauso nuo to, kiek kitų keleivių yra mašinoje. Jei keliaujate grupėle (pvz., visa šeima), reikia iš anksto susitarti dėl didesnio bagažo kiekio.

Svarbu pažymėti, kad mikroautobusai turi tam tikrą aukštį (galinėje dalyje), todėl labai dideli daiktai, pvz., dviračiai, motociklai ar sofos, gali netilpti. Ypatingais atvejais gali būti naudojamas priekabos kėbulas (traileris), tačiau tai turi būti suderinta iš anksto, nes tai įtakoja greitį ir kuro sąnaudas. Asmeniškai visada patariu keleiviams susipakuoti taip, kad lengviau būtų pakrauti ir iškrauti – minkšti krepšiai dažnai užima mažiau vietos negu kietos lagaminos su ratais, kurie „suvalgo“ erdvę.

6. Ar saugu keliauti mikroautobusu, ir kaip užtikrinamas vairuotojo budrumas?

Saugumas yra aukščiausias prioritetas. Dirbdamas srityje 20 metų, galiu pasakyti, kad patikimas pervežėjas niekada nevers vairuotojo pažeisti tachografo reikalavimų. Mūsų srityje griežtai laikomasi ES reglamento, kuris numato, kad vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo, o po 9 valandų – 11 valandų poilsio. Tai ne formalumas, o fizinis saugumo reikalavimas.

Be to, profesionalios kompanijos turi draudimą, apimančį keleivius (draudimas „nuo atsakomybės“). Prieš išvykstant verta patikrinti, ar vairuotojas atrodo atsakingas ir ramus. Reikėtų vengti tų, kurie skuba, vyksta rizikuodami, arba naudoja „lėtinimo“ priemones. Mūsų kompanijoje taikoma „nulinio alkoholio“ politika, o vairuotojai turi ilgametę stažą. Kelionės metu vairuotojas taip pat stebi keleivius – ar visi sėdi su užsegtais saugos diržais (Lietuvoje ir Olandijoje tai būtina).

7. Kiek trunka tokia kelionė ir kodėl ji nevyksta 12 valandų?

Dažnai keleiviai klausia: „Olandija – toli, galėtume nuvažiuoti per dieną?“. Geografinis atstumas nuo, tarkime, Amsterdamo iki Vilniaus yra apie 1600–1700 km. Realus važiavimo laikas, atsižvelgiant į greičio ribojimus Vokietijoje (daug kur 130 km/h, o darbuose 80 km/h), Lenkijoje ir Lietuvoje, yra maždaug 16–18 valandų.

Prie šio laiko reikia pridėti vairuotojo poilsio pertraukas, sienų kirtimą (nors Šengeno erdvėje kontrolės dažniausiai nėra, gali būti atsitiktinės patikros), bei technines pertraukas. Taigi, standartinė kelionė trunka apie 18–20 valandų. Dėl to dažniausiai išvykstama vakare (apie 18:00–20:00 val.), kad ryte ar dieną būtume paskirtame taške. Nereikėtų manyti, jei vairuotojas važiuoja lėčiau – jis taip daro saugumo sumetimais, o ne todėl, kad nori prailginti darbo laiką. Greitis kelyje nėra vertinamas pagal tuo momentu pasiektą km/h, o pagal tai, ar saugiai ir laiku atvežame keleivius.

8. Kaip formuojama kaina, ir ar ji gali pasikeisti kelionės metu?

Kainodara tarptautiniuose pervežimuose yra sudėtinga dėl kuro kainos svyravimų. Tačiau profesionalūs vežėjai turi fiksuotas kainas, kurios paskaičiuotos remiantis vidutine kuro kaina ir maršruto ilgiu. Paprastai kaina priklauso nuo išvykimo vietos (kiek toli nuo pagrindinio autostrados yra adresas) ir pakilimo/numetimo vietos (miestas ar kaimas).

Kartais keleiviai stebisi, kodėl bilietas kainuoja, tarkime, 120 EUR, o ne 80 EUR kaip senasis autobusas. Atsakymas paprastas: jūs mokate ne tik už važiavimą, bet ir už patogumą, mažesnį keleivių skaičių (didesnę asmeninę erdvę), greitesnį išvykimo laiką ir „durų-į-durų“ servisą. Kaina negali pasikeisti kelionės metu, jei jūs nesikeičiate nurodyto adreso. Jei reikia važiuoti į kitą miestą ar sustoti neplanuotoje vietoje, tai yra papildoma paslauga, už kurią dažnai reikia papildomai sumokėti tiesiogiai vairuotojui arba iš anksto suderinti su dispetcheriumi.

9. Ar galima keliauti su naminiais gyvūnais (šunimis, katėmis)?

Tai labai aktualu klausimas, nes dauguma emigrantų nori parsivežti savo augintinius. Taip, mikroautobusais dažnai galima keliauti su gyvūnais, tačiau čia yra griežtos taisyklės. Visų pirma, gyvūnas turi būti taisyklingai įdėtas į transportinę (būtina, kad jo dydis atitiktų gyvūno dydį – jis turi galėti gulėti ir atsistoti).

Antra, gyvūnas turi turėti visus reikalingus pasus, mikroschemą (čipą) ir reikiamus skiepus (prieš pasiimdami gyvūną į užsienį, visada patikrinkite šiuos reikalavimus, nes jie gali keistis). Trečia, svarbu informuoti apie gyvūną iš anksto. Vairuotojas turi teisę atsisakyti vežti gyvūną, jei jis alergiškas arba jei kitas keleivis (jei tai ne privatus nuoma mikroautobusas) yra stipriai alergiškas. Tačiau dažniausiai, kai užsakoma visa mašina (pvz., 8 asmenų grupė), šios problemos nebekyla.

10. Kas daroma, jei įvykia techninė sugedimas ar avarija?

Niekas nėra apsaugotas nuo techninių gedimų, net ir naujausi mikroautobusai. Skirtumas tarp mėgėjiško ir profesionalaus vežėjo yra tai, kaip jis elgiasi tokioje situacijoje. Profesionali kompanija visada turi techninį pagalbą automobilių draudimo polisę, apimančią visą Europą („Green Card“ ir CASCO su pagalba kelyje).

Jeigu įvyksta gedimas, kurio neįmanoma išspręsti vietoje per 30–60 minučių, vairuotojas nedelsdamas praneša dispetcheriui, ir organizuojamas keleivių pervežimas toliau. Tai gali būti kita mašina, išvykusi iš artimiausio bazės, arba (pavieniai atvejai) taksi. Keleiviams nereikia rūpintis savo pačių pervežimu – tai pervežėjo atsakomybė. Asmeniškai visada pabrėžiu savo vairuotojams: „Keleivio saugumas ir patogumas pirmiausia. Jei kažkas nutiko, praneškime ir spręskime problemą, o ne bandykime „giunti“ mašina 100 km po toliau.“