Greitieji mikroautobusai iš Olandijos: Minimalus Pristatymo Laikas ir Logistikos Subtilybės

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, esu girdėjęs vieną tą patį klausimą beveik kiekvieną kartą, kai klientas susisiekia dėl transporto iš Vakarų Europos. Viskas sukasi apie laiką. Kada mikroautobusas bus Lietuvoje? Kiek trunkas kelionė iš Olandijos? Ar įmanoma tai padaryti greičiau? Žinoma, visi norime savo prekių ar transporto priemonių kuo greičiau, tačiau šioje srityje „greitai“ sąvoka turi savo konkrečius fizinius ir teisinius apibrėžimus, kuriuos būtina suprasti, kad išvengtume nesusipratimų ir nereikalingo streso.

Olandija (Nyderlandai) yra vienas pagrindinių logistikos mazgų Europoje. Šalis pasižymi puikiu kelių tinklu, aukšta disziplina ir efektyviais uostais, todėl, atrodo, kad kelionė iš Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno į Lietuvą turėtų būti paprasta ir greita. Tačiau, kai kalbame apie konkrečių krovininių keleivinių mikroautobusų ar kitų transporto priemonių pervežimą, atsiranda daugybė niuansų, kurie lemia galutinį pristatymo terminą. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, išsamiai aptarsime, ką reiškia „greitas pristatymas“, kokios yra realios minimalios trukmės ir nuo ko priklauso, ar jūsų mikroautobusas atvyks per 24 valandas, ar teks šiek tiek palaukti.

Svarbiausia suprasti, kad minimali trukmė nėra tik atstumas, padalintas iš greičio. Tai kompleksinis skaičiavimas, į kurį įeina vairuotojo darbo laiko apribojimai, kelių eismo sąlygos, techninė būklė ir, žinoma, muitinės procedūros. Štai kodėl, kai įmonės skelbia apie „ekspresinius“ reisus, dažniausiai kalbama ne apie stebuklus, o apie maksimalų procesų optimizavimą. Gilinamės į tai detaliau.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kokia yra reali minimali kelionės trukmė mikroautobusu iš Olandijos į Lietuvą?

Remiantis mano praktine patirtimi, idealiais sąlygomis ir kai vairuotojas dirba vienas, minimalus laikas, kurį reikia skirti šiam maršrutui, yra apie 18–20 valandų grynojo vairavimo. Tačiau logistikoje nebegyvename tik pagal vairavimo valandas. Jei kalbame apie „nuo durų iki durų“ principą, tai reiškia papildomą laiką krovinio įkėlimui Olandijoje ir iškėlimui Lietuvoje. Be to, būtina atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimus.

Esant vienam vairuotojui, toks maršrutas be pažeidžiant Europos Sąjungos darbo laiko nustatymų, neįmanomas atlikti be sustojimų. Įstatymai reikalauja 45 minučių pertraukos po 4,5 valandos vairavimo. Taip pat po 9 valandų vairavimo būtina 45 minučių (arba 30 min. + 15 min.) pertrauka. Vadinasi, prie fizinio vairavimo laiko pridedame mažiausiai 45 minutes pertraukų. Taigi, techniškai greičiausias galimas variantas su vienu vairuotoju yra apie 20–22 valandos. Tačiau reikia prisiminti, kad vairuotojui reikia ir ilgesnio poilsio (11 valandų per parą), jei kelionė trunka ilgiau nei 9 valandas. Dėl to, realiausias „ekspresinis“ variantas su vienu vairuotoju yra apie 1,5 – 2 paros, atsižvelgiant į tai, kada pradedamas reisas.

Jei norime tikrai minimalios trukmės, t. y. kad mikroautobusas Lietuvoje būtų po 24 valandų nuo užsakymo, būtina samdyti du vairuotojus. Tada vienas vairuoja, kitas ilsisi, ir vairavimo procesas gali būti be ilgesnių sustojimų, išskyrus degalinių užsukimus. Tada maršrutas gali užtrukti 18–20 valandų.

2. Koks yra tipinis maršrutas ir kiek jame sudaro kilometrų?

Įprastas maršrutas iš didžiųjų Olandijos miestų (pvz., Roterdamo ar Amersforto srities, kur dažnai gaminami ar parduodami mikroautobusai) į Lietuvą (Vilnių ar Kauną) yra apie 1400–1600 kilometrų, priklausomai nuo konkrečios atsiėmimo ir pristatymo vietos. Maršrutas dažniausiai veda per Vokietiją (per Hanoverį, Berlyną) ir Lenkiją.

Atstumas nėra tas pagrindinis veiksnys, kuris lemia ilgą laiką. Vokietijoje ir Lenkijoje yra daug automagistralių, kuriose leidžiamas greitis yra didelis, tačiau ten taip pat yra intensyvus eismas ir dažnai ribojimai darbo laiku. Be to, Olandijoje ir Vokietijoje yra daug mokamų kelio ruožų, o kai kuriose vietose (pvz., Vokietijos miestuose) ribojami transporto priemonių sukeliami taršos kiekiai (Umweltplakette), kas gali priversti pasirinkti šiek tiek ilgesnį kelią, jei mikroautobusas netinkamai pažymėtas.

Tipinis maršrutas atrodo taip: Olandija -> Vokietijos pasienis -> A3/A2 autostrados link Berlyno -> Lenkijos pasienis (Świecko/Frankfurt (Oder)) -> A2 autostrada per Poznanę -> Lenkijos/Lietuvos pasienis (Kalvarija) -> Via Baltica (A5/A1) į Lietuvą. Šis maršrutas yra racionaliausias, tačiau jo ilgis lemia tai, kad net ir be jokių priekaištų kelionė neužtrumpa žemiau 18 valandų.

3. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikas įtakoja minimalią trukmę?

Tai yra kritiškai svarbiausias faktorius, apie kurį dažnai pamiršta klientai, sakydami „ tiesiog važiuok greičiau“. Tarptautiniais maršrutais galioja griežti Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006), kurie kontroliuoja vairuotojų darbo laiką tachografo pagalba.

Jei vairuotojas vienas, jis gali vairuoti tik 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką (gali būti skaidoma į 30 min. + 15 min.). Po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Bet svarbiausia – po 9 valandų vairavimo per dieną, jis nebegali tęsti kelionės be 11 valandų nepertraukiamo poilsio (arba 9 valandų poilsio kartu su savaitine poilsių redukcija, tačiau tai sudėtingesnė schema).

Vadinasi, jei reisas pradedamas ryte Olandijoje, pvz., 8:00 valandą, vairuotojas po 9 valandų (apie 17:00) turi sustoti ilgam poilsiui. Jis gali vėl vairuoti tik sekančią dieną anksti ryte. Dėl to, net jei atstumas leistų nuvažiuoti per parą, vieno vairuotojo atveju tai įstatymų draudžiama. Todėl „minimali trukmė“ su vienu vairuotoju visada yra apie 24–30 valandų, o dažniau – dvi dienos (pvz., išryt ėmė, poryt atvežė). Norint efektyviai sumažinti šį laiką, būtinas dviejų vairuotojų komanda, kurie keičiasi vienas kitam.

4. Ar eismo intensyvumas ir „spūstys“ gali stipriai pailginti kelionę?

Absoliučiai taip. Nors maršrutas eina pagrindiniais autostradų koridoriais, kurių kokybė yra aukšta, tačiau eismo intensyvumas yra didžiulis veiksnys. Olandija yra viena tankiausiai apgyvendintų šalių Europoje, o jos autostrados (ypač aplink Roterdamą, Utrechtą ir „Randstad“ regioną) ryte ir vakare yra užpildytos transporto srautais. Pradėti reisą Olandijoje rytiniu piku gali priversti prarasti 1–2 valandas vos išvažiavus iš sandėlio.

Vokietija taip pat turi savo „traškių“ vietų, pavyzdžiui, Ruhro sritis (Duisburgas, Esenas) arba statybos darbai autostradose, kurie Vokietijoje yra nuolatinis reiškinys. Vasarą bei atostogų metu eismas Vokietijoje ir Lenkijoje gali būti itin tankus. Lenkijoje, nors A2 autostrada jau beveik visiškai baigta, tačiau mokesčiai už važiavimą ir vietų, kuriose reikia sulėtinti (darbai, apvažiavimai), gali sukelti nenumaldomų uždelčimų.

Taigi, prognozuojant minimalią trukmę, visada reikia palikti „rezervo“ laiko. 18 valandų yra teorinis minimumas be jokių kliūčių, tačiau realybėje su eismo intensyvumu, sustojimais degalinėse ir techninėmis pertraukomis, dažniausiai susiformuoja 20–22 valandų arba ilgesnis laikas vienam maršrutui atlikti.

5. Kokios muitinės ir dokumentų tvarkymo procedūros būtinos ir kiek jos užtrunka?

Kai kalbame apie mikroautobusų pervežimą iš Olandijos, dažniausiai tai būna naudojamos transporto priemonės, kurios keliauja kaip krovinys (pvz., dėl techninio gedimo arba parduodamos). Tai reiškia, kad reikia tvarkyti eksporto dokumentus Olandijoje ir importo – Lietuvoje.

Jei mikroautobusas yra naujas (perkamas iš dealerio), procesas yra standartinis: pardavėjas paruošia eksporto deklaraciją (EX), mokama PVM (jei taikoma), o Lietuvoje galima užregistruoti transportą. Jei tai naudojamas mikroautobusas, gali reikėti techninės apžiūros arba specialių leidimų, jei jis nėra pritaikytas keliams (pvz., vairuotojo vietos kairėje, o Lietuvoje reikia dešinėje – nors šiuo atveju kalbame apie pervežimą, ne modifikacijas).

Svarbiausia – teisingai užpildytas CMR važtaraštis ir galiojantis draudimas. Jei dokumentuose yra klaidų, muitinėje gali kilti nesklandumų, kurie prailgins pristatymą kelias valandas ar net dieną. Tačiau, jei viskas tvarkinga ir tai nėra specialus priekaba su kontroliuojamu kroviniu (kurį reikia iškrauti muitinėje patikrinimui), patikros pasienyje trunka kelias minutes. Šiuo metu Lietuva, Lenkija ir Vokietija yra Schengeno erdvėje, todėl fizinės sienos kontrolės nėra, tačiau muitinės kontrolė gali būti vykdoma mobiliaisiais punktais. „Greitajame“ reise svarbu, kad vairuotojas turėtų visus dokumentus paruoštas iš anksto, kad jis netektų laukti, kol ekspeidoras išsiųs trūkstamus failus.

6. Ar sezonas (žiema/vasara) turi įtakos greičiausiam galimam pristatymui?

Žinoma, sezonas turi didelės įtakos. Žiemą, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai pasitaiko blogų oro sąlygų – sniego, šlapdros, rūko. Tokiomis sąlygomis greičiai autostradose yra ribojami, o eikvojimas gali būti priverstas sulėtinti iki 60 km/h ar mažiau. Taip pat žiemą dažniau įvyksta eismo įvykių, kuriai užblokuoja kelias ir sukelia didžiulių spūsčių.

Vasarą šiuo atžvilgiu situacija yra palankesnė, tačiau yra kitas veiksnys – atostogaujantys vairuotojai. Vasarą Europos keliais padaugėja turistų, o tai, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje, sukuria didelį eismo intensyvumą. Be to, vasarą dažniau vyksta kelių remonto darbai, kurie sukelia eismo juostų susiaurinimus. Taigi, nors žiemos sąlygos fiziškai sulėtina važiavimą, vasaros sąlygos gali sukelti didesnius laiko nuostolius dėl spūsčių. Planuodamas „ekspresinį“ reisą, visada atsižvelgiu į orų prognozes ir galimas kliūtis.

7. Kokia yra dviejų vairuotojų komandos pranašumas siekiant minimalios trukmės?

Jei klientui tikrai svarbu kiekviena valanda ir jis klauso, kokia yra absoliučiai minimali trukmė, atsakymas vienareikšmis – reikia dviejų vairuotojų. Tai leidžia transporto priemonei judėti be ilgo (11 valandų) dienos poilsio pertraukos. Vienas vairuotojas vairuoja, kitas ilsisi gultuve ar keleivių vietoje.

Tokiu atveju maršrutas gali būti įveiktas be sustojimo ilgesniam kaip 9 valandų poilsiui. Vairuotojai keičiasi kas 4,5 valandos, atlieka trumpas 45 minučių pertraukas, bet judėjimas nenustoja. Tai leidžia įveikti 1500 km atstumą per maždaug 18–20 valandų. Tai yra vienintelis būdas pristatyti mikroautobusą iš Olandijos į Lietuvą per mažiau nei parą (pvz., išsiimti ryte, atvežti kitą dieną anksti ryte). Tačiau tai kainuoja brangiau, nes reikia sumokėti už du darbuotojus, o ne už vieną.

8. Kaip mikroautobuso techninė būklė veikia greitį?

Tai dažnai nepastebimas, bet kritiškas faktorius. Jeigu pervežamas naujas arba puikiai techniškai sutvarkytas mikroautobusas, jis gali važiuoti maksimaliu leistinu greičiu (dažniausia 100–110 km/h autostradose, priklausomai nuo limiterio). Tačiau jei pervežamas senesnis mikroautobusas, kuris, pavyzdžiui, perkamas iš aukciono dėl gedimų, jo greitis gali būti ribojamas.

Yra atvejų, kai vairuotojas negali važiuoti greičiau nei 70–80 km/h dėl variklio problemų arba saugumo sumetimų. Tokiu atveju, net ir su dviem vairuotojais, kelionės trukmė išauga proporciškai – vietoj 20 valandų gali prireikti 30 ar daugiau. Prieš pradedant greitąjį reisą, visada vertinu krovinio būklę. Jei techninė būklė abejotina, pranešu klientui, kad „minimali trukmė“ šiuo atveju gali būti pasiekiama tik su rizika arba nerealu, ir siūlau planuoti standartinį reisą.

9. Ar „ekspresinis“ pervežimas kainuoja daugiau, ir kodėl?

Taip, kainos skirtumas yra ryškus. Standartinis pervežimas (kai vairuotojas važiuoja pagal savo grafiką, susiduria su poilsio pertraukomis, gali suimti papildomų krovinių) yra pigesnis, nes efektyviau panaudojamas vairuotojo darbo laikas ir kuras.

„Ekspresas“ arba pervežimas su minimalia trukme reiškia: 1. Dviejų vairuotojų samdymą (dviguba darbo užmokestis dalis). 2. Maršruto planavimą be iškrovimo tarpiniuose taškuose (t. y., mikroautobusas važiuoja tuščias arba su vienu kroviniu, nekaupdamas kito). 3. Galimas naktinio važiavimo priedus. 4. Brangesnes degalines, jei reikia važiuoti greičiau ir sustoti tik konkrečiose, patikimose vietose.

Klientai dažnai stebimasi, kodėl už 24 valandų skubą reikia mokėti 30–50 % daugiau. Atsakymas paprastas: mes parduodame ne tik „vežimo“ paslaugą, bet ir „laiko išsaugojimą“. Logistikos versle laikas – tai pinigai, ir norint panaikinti laiko nuostolius (poilsio pertraukas, lėtą važiavimą), reikia investuoti į papildomus išteklius.

**10.