Greitas mikroautobusų transportas siuntoms iš Olandijos į Lietuvą: Visas vadovas

Dirbant logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, turi progą stebėti, kaip keičiasi prekybos keliai ir rinkos dinamika. Vienas aktyviausių ir svarbiausių maršrutų visada buvo ryšys tarp Vakarų Europos ir Baltijos šalių. Šiuo metu, kai elektroninė prekyba plėtoja sparnus, o verslas siekia maksimaliai optimizuoti sandėliavimo išlaidas, siuntų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą tapo nebe paprasta logistika, o strateginiu sprendimu. Tarp daugybės pervežimo būdų – nuo jūros konteinerių iki pilnavidurių sunkvežimių – ypatingą vietą užima mikroautobusų transportas. Šis metodas sujungia greitį, lankstumą ir efektyvumą, tačiau, kaip ir kiekvienas profesionalus sprendimas, jis reikalauja supratimo ir tikslio plano.

Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi, kad paaiškčiau ne tik tai, kaip techniškai vyksta šie pervežimai, bet ir tai, kodėl tai gali būti geriausias pasirinkimas Jūsų verslui arba asmeninėms siuntoms. Suprasdami procesus nuo siuntos pirkimo iki jos išdavimo Lietuvoje, galėsite išvengti dažniausių klaidų, užtikrinti saugumą ir pasiekti, kad prekės pasiektų kiekvieną klientą laiku.

Kodėl būtent mikroautobusai? (Įvadas)

Olandija (Nyderlandai) yra viena pagrindinių Europos logistikos sankryžų. Čia vyksta didžiulė prekyba, o Roterdamo uostas yra vartai į visą kontinentą. Tačiau kai kalbame apie siuntas, kurios nėra pilnaviduris sunkvežimio krovinys (FTL), o yra mažesnės, standartinės 33 europaletės transportavimo tampa neekonomišku prabangiu čiužiniu. Čia į žaidimą įsileidžia mikroautobusai ir mažesni krovininiai automobiliai (pvz., 3,5–5 tonų klasės).

Greitas mikroautobusų transportas siuntoms iš Olandijos į Lietuvą pasižymi tuo, kad gali pasiekti vietą, į kurį sunkvežimis nepavyks pavažiuoti dėl siaurų gatvių miestuose arba apkrovos apribojimų. Be to, šie automobiliai dažnai vairuojami vieno vairuotojo, kas leidžia greičiau įveikti administracines procedūras ir poilsio pertraukas, lyginant su dviejų vairuotojų komandomis, nors čia viskas priklauso nuo distancijos. Esu matęs daugybę atvejų, kai klientas dėl vienos dienos delsos prarasdavo svarbų sutartį – tokiu atveju mikroautobuso „ekspress“ režimas būna išgelbėjimo ratu.

Taip pat svarbu paminėti, kad šis pervežimo būdas yra idealus daliniams kroviniams (LTL – Less than Truckload). Jei Jūsų siunta užima 1–4 europaletes, mokėti už visą sunkvežimį tiesiog neapsimoka. Mikroautobuse siuntos kombinuojamos su kitais klientų krovinais, tačiau dėl mažesnio krovinio skaičiaus manevravimas ir pervežimo greitis yra gerokai aukštesni. Straipsnyje toliau nagrinėsime pagrindinius aspektus, kuriuos turėtumėte žinti, renkantis šią paslaugą.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėnu iš savo klientų per 20 metų patirties. Atsakymai padės Jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas laukia Jūsų siuntos kelyje iš Olandijos.

1. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis, tačiau remiantis standartine logistika, terminas svyruoja nuo 24 iki 48 valandų, priklausomai nuo to, ar tai yra tiesioginis reisas, ar tai yra dalinis krovinys, kuriam reikia surinkti prekes iš keleto vietovių Olandijoje. Esu matęs, kaip subrendusi logistika leidžia dengti šį atstumą (apie 1500–1700 km) pakankamai greitai.

Jei kalbame apie „ekspres“ transportą, kai mikroautobusas išvyksta vos tik surinkęs Jūsų siuntą arba ją pasiėmęs iš Jūsų sandėlio, ir vaziuoja tiesiai į Lietuvą be sustojimų kitiems klientams, siunta gali atvykti net per 24 valandas. Tačiau praktiškai dažniau planuojami 2–3 dienų terminai. Pirmoji diena skiriama siuntos surinkimui (krovinių konsolidacijai) Olandijoje, antroji – važiavimui per Vokietiją ir Lenkiją, o trečioji ryte – išdavimui Lietuvoje. Reikia atsižvelgti ir į vairuotojo poilsio režimus, kurie yra griežtai reglamentuojami. Nors mikroautobusų atveju taisyklės gali šiek tiek skirtis nuo sunkvežimių, saugumas visada pirmauja.

2. Kokias siuntas galima vežti mikroautobusu? Ar yra apribojimų?

Čia dažnai kyla nesusipratimų. Mikroautobusai (pavyzdžiui, Mercedes Sprinter, Ford Transit arba VW Crafter klasės automobiliai) turi tam tikrus geometrinius ir svorio apribojimus. Įprastai šie automobiliai gali pakrauti apie 800–1200 kg svorio, tačiau tai priklauso nuo specificacijos. Tai reiškia, kad jeigu Jūs turite labai sunkią industriją mašiną (pvz., 2 tonų presą), mikroautobuso nebeužteks – reikės sunkvežimio.

Tačiau dauguma prekių, prekiaujamų tarp Olandijos ir Lietuvos, idealiai tinka į šį standartą. Tai gali būti drabužiai, avalynė, kosmetika, maisto produktai (jei atitinka temperatūros režimus), elektronika, baldų komplektai, automobilių dalys ir netgi statybinės medžiagos, jei jos nėra pernelyg ilgos ar masyvios. Svarbiausia yra tai, kad prekės turi tilpti į automobilio bagažinę per grindis arba būti sumontuotos ant paletų, kurios nėra aukštesnės nei automobilio viduje esantis skersinis. Aš visada patariu klientams pateikti tikslius prekių išmatavimus ir svorį dar prieš užsakydamas transportą, kad išvengtume nemalonių staigmenų, kai vairuotojas atvyksta į vietą.

3. Kaip formuojama kaina? Kiek kainuoja toks pervežimas?

Kainodara logistikoje yra kompleksinis procesas, kurį per dvidešimt metų prižiūrėjau evoliucionuojant. Mikroautobusų transporto kaina Olandija-Lietuva maršrutu priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių: užimtos erdvės (LDM – Loading Meter), svorio ir kuro kainos rinkoje. Skirtingai nei pas keleivinių vežėjų, čia nebeperka vieno bilieto – čia mokate už vietą automobilyje.

Pavyzdžiui, jei Jūsų siunta užima vieną europaletę (120x80 cm), Jums teks mokėti už vienos paletės vietą. Jei siunta yra nestandartinė ir užima daugiau vietos (pvz., ilgos lentos), kaina skaičiuojama pagal užimtus ilgio metrus. Taip pat į kainą įeina vairuotojo darbas, rinkliavos Vokietijoje ir Lenkijoje, bei draudimas. Šiuo metu, dėl nestabilios kuro kainos situacijos, daugelis vežėjų taiko kuro priedą, kuris gali keistis kas savaitę.

Mano patirtis rodo, kad mikroautobusu pervežti siuntą dažniausiai būna pigiau nei užsakyti pilną kurjerių paslaugą (pvz., DHL, UPS) dideliems kroviniams, tačiau brangiau nei užsakyti vietą dideliame sunkvežimyje, jeigu Jūs turite tik kelias dėžutes. Taigi, tai tarpinis variantas, siūlant geriausią kainos ir kokybės santykį („value for money“). Visada rekomenduoju kreiptis į kelis tiekėjus arba logistikos brokerius, kad gautumėte konkurencingą pasiūlymą.

4. Ar reikia manyti apie muitinę, kadangi abi šalys yra ES narės?

Tai yra klasikinis klausimas, dažnai išgirstamas iš tų, kurie tik pradeda savo veiklą importo srityje. Taip, Olandija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, todėl tarp šalių nėra ribojamųjų muitų ir oficialios muitinės patikros sienos. Tai reiškia, kad prekės važiuoja be sustojimų sienoje, kas labai greitina procesą.

Tačiau „nėra muitų“ nereiškia „nėra dokumentacijos“. Būtina galioti PVM mokėjimo procedūrą. Jeigu Jūs esate PVM mokėtojas Lietuvoje, įsigijęs prekes iš Olandijos, Jums reikia pateikti savo PVM kodą olandų tiekėjui. Tada importo PVM apskačiuojamas ir sumokamas Lietuvoje (paprasčiau tariant, atsipirkimas), o ne Olandijos pasienyje. Be to, jeigu prekės yra reglamentuojamos (pvz., alkoholis, tabakas, vaistai arba kai kurios maisto grupės), gali reikėti papildomų leidimų arba sertifikatų.

Per savo karjerą esu matęs, kaip neaiškios dokumentacijos trūkumas stabdydavo siuntą terminaluose. Nors fizinė muitinės kontrolė nebėra tokia griežta kaip su trečiosiomis šalimis, dokumentinis kontrolė vyksta nuolat. Todėl būtinai užtikrinkite, kad turite teisingą sąskaitą-faktūrą ir deklaraciją, jei to reikalauja prekių pobūdis.

5. Kaip užtikrinamas siuntos saugumas kelyje?

Saugumas yra prioritetas Nr. 1 profesionalioje logistikoje. Mikroautobusai, kuriais naudojamės tarptautiniams pervežimams, yra įrengti specialiomis fiksavimo sistemomis – užtvaromis ir diržais. Kiekviena paletė arba krovinys turi būti tvirtai prifixuotas, kad kelionės metu, susidūrimuose su „liekanėmis“ kelyje arba staigiai stabdant, siunta neišsiristų ir neapsuktų.

Be to, kiekvienas krovinys yra apdraudžiamas. Standartinis transporto draudimas (CMR draudimas) dengia žalą paprastai pagal konvenciją, tačiau verta pasitikslinti draudimo sumą. Jei vežate brangią elektroniką arba juvelyrinius dirbinius, gali tekti įsigyti papildomą draudimą. Aš visada patariu klientams prieš išsiunčiant brangų krovinį padaryti nuotraukas – tai geriausias įrodymas tuo atveju, jei krovinys bus pažeistas. Profesionalūs vairuotojai taip pat atidžiai seka siuntą įkrovimo ir iškrovimo metu, užpildydami specialius protokolus, jei pastebimi pažeidimai. Pasitikėjimas svarbu, bet dokumentinis užtikrinimas – būtinas.

6. Kas yra „dalinis krovinys“ (LTL) ir kaip jis veikia šiame maršrute?

Dalinis krovinys (angliškai Less than Truckload – LTL) yra būdas, kai vienas automobilis veža keleto skirtingų klientų siuntas. Šis modelis yra labai populiarus maršrutuose Olandija-Lietuva. Kaip ekspertas galiu pasakyti, kad tai vienas efektyviausių būdų sumažinti išlaidas.

Procesas atrodo taip: logistikos kompanija surenka užsakymus iš įvairių Olandijos siuntėjų. Vienas gali siųsti 2 paletes iš Amsterdamo, kitas – 3 paletes iš Roterdamo, o trečias – 1 dėžutę iš Eindhoveno. Visos šios siuntos suvenžamos į vieną mikroautobusą arba mažesnį sunkvežimį, kuris vyksta į Lietuvą. Čia svarbus vaidmuo tenka konsolidacijos sandėliams. Geras logistikos partneris turi patikimą sandėlį Olandijoje, kur kroviniai laikinai saugomi, kol surinkiamas pilnas automobilis.

Klientui tai reiškia, kad jo siunta gali šiek tiek „palaukti“ Olandijoje (pavyzdžiui, 1 dieną), kol bus surinkti kiti kroviniai, tačiau galutinė kaina bus gerokai žemesnė negu užsakant individualų reisą. Šis metodas taip pat yra draugiškas aplinkai, nes mažiau važiuoja tuščių automobilių.

7. Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Šiuolaikinė logistika be technologijų neįsivaizduojama. Prieš 20 metų tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, kad sužinotume, kur jis yra. Šiandena situacija visiškai kitokia. Beveik visi profesionalūs pervežėjai, siūlantys mikroautobusų transportą, naudoja GPS stebėjimo sistemas.

Kai užsakote pervežimą, Jums dažnai pateikiamas specialus sekimo numeris arba nuoroda į svetainę, kurioje galite matyti automobilio vietą realiu laiku. Tai leidžia Jums tiksliai suplanuoti savo ar savo kliento laiką – kada reikia būti sandėlyje ar parduotuvėje, kad priimti siuntą. Kai kurios sistemos netgi siunčia pranešimus (SMS arba el. paštu), kai automobilis artėja prie iškrovimosi vietos arba jau pasiekė Lietuvos teritoriją. Mano nuomone, šis skaidrumas yra vienas pagrindinių dalykų, kuris sukuria pasitikėjimą tarp kliento ir pervežėjo.

8. Kas atsitinka, jei vairuotojas negali paimti arba pristatyti siuntos?

Praktikoje tai pasitaiko dažniau, nei galėtume manyti. Olandijoje miestų centrai dažnai yra statyti kanalų ir siaurų gatvelių, kur didelis netgi mikroautobusas gali nepravažiuoti. Taip pat Lietuvoje gali būti problemų privažiuoti prie namų, jei yra sniego, užtvarų arba labai blogo kliošo.

Standartinės sąlygos (Incoterms), dažniausiai naudojamos šioje rinkoje, yra EXW (gamykla ar sandėlis) arba FCA (siuntėjo sandėlis). Tai reiškia, kad vairuotojas turi turėti galimybę užvažiuoti tiesiai prie krovinio. Jei prieiga neįmanoma (pavyzdžiui, gyvenamajame name be kelio), gali kilti papildomų išlaidų už „kelio koją“ (pėsčiomi atnešimas) arba už automobilio brangų perkrovimą į mažesnį automobilį paskutiniajam kilometrui (tai vadinama „last mile“ logistika).

Visada rekomenduoju iš anksto išsiųsti vairuotojui vietos nuotrauką arba tikslią vietos koordinates per „Google Maps“, kad jis galėtų įvertinti, ar jo automobilis ten pravažiuos. Jei abejojate – klauskite. Geriau iš anksto susitarti dėl iškrovos artimiausioje patogioje vietoje, nei vėliau ginčytis dėl papildomų mokesčių.

9. Kokius dokumentus reikia parengti pervežimui?

Dokumentų tvarka yra logistikos kraujas. Be teisingų dokumentų siunta gali būti sulaikyta arba netgi grąžinta atgal. Pagrindinis dokumentas yra CMR kvitinas (Convention Marchandises par Route). Tai tarptautinis krovinių pervežimo konvencijos dokumentas, kuris patvirtina, kad pervežėjas priėmė krovinį ir įsipareigoja jį pristatyti. Jame nurodomi siuntėjas, gavėjas, prekių pavadinimas, svoris ir vietų skaičius.

Be CMR, būtina turėti prekių sąrašą (Packing List) ir sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice). Nors muitinės tarp ES nėra, šie dokumentai gali būti reikalingi statistiniams duomenims arba atsitiktiniams patikrinimams kelyje. Jeigu prekės yra pavojingos (ADR), reikalingos specialios leidimų formos. Jei prekės yra maisto produktai, reikalingi sveikatos sertifikatai. Aš visada patariu klientams darysi kopijas visų dokumentų ir palikti vieną kopiją viršuje krovinio – tai greitina patikras.

10. Kodėl verta rinktis profesionalią logistikos kompaniją o ne „vieno vairo“ savininką?

Rinkos pasiūla yra milžiniška – nuo didelių korporacijų iki pavienių vairuotojų, kurie savo mikroautobusu važinėja į Europą. Kodėl aš, kaip ekspertas, visada rekomenduoju kreiptis į profesionalią kompaniją? Atsakymas paprastas: atsakomybė ir stabilumas.

Pavienis vairuotojas gali pasiūlyti žemesnę kainą, tačiau kas nutiks, jei jam suges automobilis Vokietijoje, arba jei jis susirgs, arba jei, Dievo globa, patirs avariją? Profesionali kompanija turi backup planus – kitus automobilius, techninę pagalbą, pilną draudimą ir dispečerius, kurie veikia 24/7. Jie taip pat užtikrina, kad vairuotojas atitinka visus reikalavimus (darbo laikas, sveikatos patikros).

Be to, patikimi vežėjai turi sudarytas sutartis su fiksavimo įmonėmis, terminalais ir turi patirties sprendžiant nestandartines situacijos. Užsisakydami paslaugą pas profesionalus, Jūs perkate ne tik važiavimą, bet ir savo ramybę.