Greitas kelionės laikas – pasiekite Olandiją be gaišaties

Tarptautinių krovinių pervežimų pasaulyje, kur laikas – tai pinigai, o klientų reikalavimai nuolat auga, efektyvumas turi ne tik geros papročio, bet ir būtinybės statusą. Esu dirbęs šioje srityje daugiau kaip dvidešimt metų, ir per tą laiką matyau, kaip pasikeitė maršrutai, technologijos ir, svarbiausia, mūsų supratimas apie tai, kas reiškia „greitas pristatymas“. Kai kalbame apie maršrutą iš Lietuvos (arba kitų Baltijos šalių) į Olandiją – Nyderlandus, mes kalbame apie vieną intensyviausių ekonominių arterijų Europoje. Olandija, būdama logistinės „sąsiaurio“ širdis, nuolat reikalauja tikslumo, tačiau kelyje laukia daugybė iššūkių, galių uždelsti net ir labiausiai suplanuotą kelionę.

Šiame straipsnyje nenorėčiau tik pasakyti, kad „mes vežame greitai“. Noriu paaiškinti, kaip tas greitis pasiekiamas kasdieninėje realybėje, susidūrus su vokiškais automagistralėmis, oro sąlygomis, griežtais dokumentų reikalavimais ir vairuotojų darbo laiko apribojimais. Suprasti procesą – tai pirmas žingsnis link to, kad Jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą laiku ir be nereikalingų nervų. Greitas kelionės laikas nėra stebuklas; tai yra kruopštus planavimas, patirtis ir technologijų derinys.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų. Atsakymai į juos padės Jums suprasti, kaip užtikrinti sklandžų krovinių judėjimą į Olandiją.

1. Koks vidutinis kelionės laikas iš Lietuvos į Olandiją krovinių transportu?

Atsakant į šį klausimą, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, koks yra krovinio tipas ir išsikrovimo vieta. Jei kalbame apie pilną sunkvežimio (FTL) krovinį, važiuojantį tiesiai į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną, standartinis, saugus ir efektyvus kelionės laikas svyruoja nuo 24 iki 36 valandų. Tačiau tai yra grybas vairavimo laikas be parduotuvės sustojimų.

Praktikoje, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus (kas 4,5 valandos reikia 45 minučių pertraukos), taip pat privalomą 9 valandų miegą, kelionė paprastai užtrunka apie 2 dienas. Jei krovinys yra dalinis (LTL) arba reikia užeiti prie keleto siuntų gavėjų, laikas natūraliai didėja. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Vokietijos automagistralėse (ypač Ruhr srityje) susidaro didžiuliai spūstys, kurios gali prailginti kelionę dar 3–5 valandas. Esu matęs, kaip idealiai suplanuota kelionė dėl vienos avarijos A2 automagistralėje virsta dviejų dienų nuotykiu. Tačiau patyręs dispečeris moka šias spūstis numatyti iš anksto ir pakeisti maršrutą.

2. Kodėl Vokietija dažnai tampa „kakliukas“, uždelstantį pristatymą į Olandiją?

Nors Olandija ir yra mūsų tikslas, bet norint ten patekti iš Lietuvos, turime kirsti visą Lenkiją ir Vokietiją. Vokietija, būdama didžiausia Europos ekonomika, turi didžiausią sunkvežimių srautą. Ypač pavojingos yra tranzitinės zonos prie didžiųjų miestų, tokių kaip Berlynas, Hamburgas ir, svarbiausia, Reino-Ruhr regionas.

Per savo dvidešimt metų praktikos mačiau, kaip Vokietijoje vykstanti statybų ar kelių remonto banga gali paralyžiuoti judėjimą. Be to, Vokietijoje galioja griežti apribojimai, susiję su savaitgaliais ir švenčių dienomis (vokiečiškai vadinami „Sonntagsfahrverbot“), kai sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikru maršrutuose sekmadieniais ir švenčių dienomis. Jei mūsų vairuotojas vėluoja ir pasiekia Vokietijos sieną artėjant prie šios „ramybės“, jis privalo sustoti ir laukti, kas automatiškai uždelsta pristatymą Olandijoje pirmadienį ryte. Mūsų užduotis – taip suplanuoti išvykimą, kad šios apkavos nebūtų.

3. Kaip „Just-in-Time“ (Tik laiku) logistika veikia šiame maršrute?

„Just-in-Time“ metodika, kai krovinys pristatomas tada, kai jis būtinas gamybai, o ne anksčiau, ypač populiari Olandijos pramonės ir floristikos sektoriuose. Čia klaidos kainuoja brangiai, nes vėluojantis krovinys gali sustabdyti visą konvejerį.

Kaip ekspertas galiu pasakyti, kad „Just-in-Time“ Olandijos maršrute nereiškia važiuoti virš greičio. Tai reiškia itin kruopštų laiko rezervavimą. Mes nenaudojame „varomojo“ laiko, o skaičiuojame pagal blogiausį scenarijų. Jei įvertiname, kad kelionė trunka 30 valandų, planuojame atvykti 34-ąją valandą. Tas laiko tarpas (rezervas) leidžia išvengti streso ir vairuotojo pažeidimų, jei kelyje užkliūna smulkios kliūtys. Be to, Olandijos klientai labai vertina punktualumą – jei sakote, atvykite 8:00 valandą ryte, reiškia 8:00, ne 8:15. Mūsų patirtis leidžia tiksliai numatyti šį laiką.

4. Kokios dokumentacijos reikia norint užtikrinti sklandžią perkelimą ir greitą išsiuntimą?

Dokumentai tai yra „kelionės pasas“, be kurio net geriausias sunkvežimis neišvažiuos iš sandėlio. Pagrindinis dokumentas yra tarptautinis krovinių važtaraštis CMR. Jis turi būti užpildytas be klaidų: tikslus adresas, vairuotojo duomenys, krovinio svoris ir aprašymas.

Dažnai delsimas įvyksta dėl neteisingai paruoštų priedų sąrašų (pavyzdžiui, jei gabenama technika) arba nesuderintų EXWORK (prekių atsiėmimo) sąlygų. Jei krovinys turi kirsti trečiąsias šalis arba yra specialios paskirties (pvz., chemijos pramonės reikmenys), gali prireikti papildomų leidimų (TIR knygelė, ADR sertifikatai). Mano patirtis rodo, kad kai klientas iš anksto pateikia visas invoicas ir reikiamus kodus, muitinės kontrolė (jei reikalinga) trunka minutes, o ne valandas. Olandijos muitinė yra moderni ir automatizuota, bet ji yra nepasitikinti, jei duomenys nesutampa.

5. Ar oro sąlygos Lietuvoje ar Vokietijoje gali stipriai paveikti greitį?

Žinoma, ir tai yra vienas nekontroliuojamų veiksnių. Žiemos periodu, taisyklingas vairuotojas turi turėti ne tik žieminę padangą, bet ir grandines, kalnų perėjoms (nors į Olandiją kalnų nėra, bet kelyje per Vokietiją arba Čekiją gali būti). Tačiau didžiausia problema yra ne sniegas, o stiprus vėjas.

Olandija yra žema šalis, vėjuota. Stiprus šoninis vėjas ant automagistralių (ypač A1 ar A2) gali būti pavojingas sunkvežimių stabilumui, todėl vairuotojai gali būti priversti sulėtinti greitį. Taip pat rūkas ant Vokietijos automagistralių yra dažnas reiškinys rudenį, kuris sukelia didelius eismo įvykius ir spūstis. Mūsų komanda stebi orų prognozes realiu laiku. Jei matome, kad artėja audra, galime iš anksto pasiūlyti vairuotojui sustoti ramiau ir pradėti vairuoti anksčiau, kad įveiktų audrą saugiai, o ne vėluodamas.

6. Kaip vairuotojų darbo ir poilsio laikas (tachografas) veikia pristatymo greitį?

Tai vienas technologinių ir teisinių apribojimų, kurio negalima apeiti. ES taisyklės griežtai reglamentuoja, kad vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas, po kurių turi ilgiauiau 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 ir 30 minučių). Per parą gali būti nuvažiuota ne daugiau kaip 9 valandos (gali būti pratęsta iki 10 valandų dukart per savaitę).

Daugelis klientų mano, kad jei atstumas yra 1200 km, tai galima nuvažiuoti per 12 valandų. Tai yra neįmanoma legaliai. Norint pasiekti Olandiją „be gaišaties“, mums reikia taip suderinti vairuotojų pamainas, kad vienas perimtų kitą (jei tai dviguba ekipažų komanda) arba taip suplanuoti kelionę, kad poilsis būtų imamas ten, kur nedelsiant. Dešimtmečių patirtis moko, kad geriausias būdas išlaikyti greitį yra laikytis taisyklių – baudos už tachografo manipuliavimą Vokietijoje ir Olandijoje yra astronomiškos, o sustojimas patikrai užtruks ilgiau nei planuota poilsis.

7. Kokį vaidmenį vaidina šiuolaikinės technologijos ir GPS stebėjimas?

Anksčiau, prieš daugiau kaip dešimtmetį, dispečeris turėjo tik pasitikėti vairuotojo žodžiu ir tuo, kad jis paskambins iš telefoninės budelės. Šiandien situacija kitokia. Mes naudojame realaus laiko GPS sekimo sistemas, kurios rodo ne tik vietą, bet ir vairuotojo veiklą (vairuoja, ilsisi, krovinio kėlimas).

Tai leidžia mums reaguoti akimirksniu. Jei matome, kad sunkvežimis stovi vietoje ilgiau nei planuota, dispečeris iš karto susisiekia su vairuotoju sužinoti priežastį – avarija, policijos patikra ar techninė gedimas. Tokių sistemų dėka mes galime pranešti klientui apie galimą vėlavimą dar prieš jį įvykstant, leisdami klientui persidirbti savo gamybos procesus. Be to, GPS padeda išvengti „užklymimo“ į spūstis – navigacijos sistemos automatiškai siūlo alternatyvius maršrutus.

8. Ar yra skirtumas tarp krovinių gabenimo į Olandijos uostus (pvz., Roterdamas) ir vidines šalies dalis?

Absoliučiai taip. Roterdamas yra didžiausias uostas Europoje, ir ten eismas yra intensyvus ne tik automagistralėse, bet ir prie pat uosto vartų. Įvažiavimas į uostą reikalauja specialių leidimų, o eilės prie konteinerių terminalų gali trukti kelias valandas.

Jei krovinys keliauja ne į uostą, o į vidinę Olandijos dalį (pvz., į žemės ūkio regionus ar pramonės parkus Tilburge), maršrutai gali būti trumpesni, tačiau vietiniai keliai Olandijoje dažnai yra siauresni, o daugelis miestų turi griežtas apribojimai sunkvežimių eismui („environmental zones“). Mūsų vairuotojai gerai išmano šiuos apribojimus. Klaidingas pasukimas į miesto centrą, kur draudžiama važiuoti sunkvežimiui, gali baigtis ne tik bauda, bet ir privalomu sustojimu ir atgal grįžimu, kas pragertiškai pralošia kelias valandas.

9. Kaip klientas pats gali padėti greičiau pristatyti savo siuntą?

Tai labai svarbus klausimas. Dažnai klientai kaltina pervežėją dėl vėlavimo, tačiau priežastis gali būti tiesioginio kliento sandėlyje. Norint pasiekti maksimalų greitį, krovinys turi būti paruoštas išvykimui („ready for loading*) nurodytu laiku.

Jeigu vairuotojas atvyksta į siuntėjo sandėlį 8:00 valandą ryto, o krovinys dar yra supakuojamas arba reikia laukti forkšoro (vilkiko) operatoriaus, prarandamas aukso laikas. Tas prarastas valanda ryte reiškia, kad vairuotojas vėliau atvyks į Vokietiją, ten gali užkliūti į piko valandas (rush hour) ir atvykti į Olandiją vėliau. Taip pat labai svarbu, kad prie krovinio būtų pridėtos aiškios etiketės su kontaktiniais duomenimis gavėjo Olandijoje. Jei vairuotojas pasiklysta ir negali susisiekti su gavėju, kelionė sustoja. Kliento pareiga – užtikrinti, kad „krovinys nekalba“, o visa informacija yra aiški.

10. Kuo skiriasi gabenant dalinį krovinį (LTL) nuo pilnos sunkvežimio krovinio greičio atžvilgiu?

Dalinis krovinys (Less than Truckload) visada bus lėtesnis dėl vios pagrindinės priežasties – transkrovimo (užkrovimo ir iškrovimo keliuose terminaluose). Jei Jūs siunčiate tik keletą paletų, Jos turi būti nugabentos į mūsų surinkimo terminalą Lietuvoje, ten sudėtos į didesnį sunkvežimį su kitais krovinais, nuvežtos į skirstymo terminalą (dažniausiai Vokietijoje arba Lenkijoje), o iš ten pervestos į kitą sunkvežimį, kuris važiuoja į Olandiją.

Norint pasiekti Olandiją be gaišaties su daliniu kroviniu, reikalinga itin gerai suderinta terminalų sistema. Mes naudojame patikimus partnerius, kad krovinys neliktų terminalo „užkampiuose“ keletą dienų. Tačiau net su geriausia logistika, LTL kroviniai paprastai trunka 1–2 dienas ilgiau nei FTL. Jei greitis yra prioritetas, visada rekomenduoju užsisakyti pilną arba dalinę vietos užsakymą (pavyzdžiui, pusės sunkvežimio), kad išvengtumėte papildomų transkrovimų.

Išvada

Pasiekti Olandiją be gaišaties – tai ne tik vairuotojo dešinės kojos ar variklio galios klausimas. Tai sudėtingas logistinis orkestras, kur kiekvienas narys nuo dispečerio, kuris planuoja maršrutą ir išvengia Vokietijos spūsčių, iki kliento, kuris laiku paruošia krovinį, turi atlikti savo partiją. Mano dvidešimties metų patirtis šioje srityje įrodė, kad sėkmė slepiasi detalesėse: tiksliuose dokumentuose, gerame išmanymu apie vairuotojų darbo laiką ir gebėjime numatyti neprognozuojamus iššūkius.

Kai pasirenkate pervežimo partnerį, ieškokite ne mažiausios kainos, o patikimumo ir gebėjimo garantuoti tą greitį, kurį Jūsų verslas reikalauja. Olandija nesiims atsakomybės už Jūsų vėlavimą, todėl viskas turi būti numatyta iš anksto. Naudodamiesi modernia technologija ir gilia žinių apie europinius kelių kodeksus patirtimi, mes galime užtikrinti, kad Jūsų krovinys atvyks ne tik greitai, bet ir saugiai. Greitas kelionės laikas yra įmanomas, jei jis yra pagrįstas profesionalumu.