Greičiausias keleivių pervežimas į Olandiją: Visas vadovas

Kiekvienas, kuris kada nors planavo kelionę iš Lietuvos į Olandiją (Nyderlandus), susiduria su vienu pagrindiniu klausimu: „Kaip tai padaryti greičiausiai?“. Esu dirbęs tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, per tą laiką tūkstančius kartų važiavęs maršrutais Vilnius–Amsterdamas, Kaunas–Roterdamas ir kitais kryptimis. Per šį laiką matyau, kaip pasikeitė kelių kokybė, atsirado naujų oro linijų ir kaip keitėsi keleivių lūkesčiai. Nors atrodo, kad atsakymas yra akivaizdus – „skrisk lėktuvu“ – realybė yra daug sudėtingesnė.

Greičiausias pervežimas – tai ne tik fizinis nuvažiuotas atstumas kilometrais per valandą. Tai „duris į duris“ (door-to-door) laikas, įskaitant pakavimą, važiavimą į oro uostą, registraciją, laukimą, patikrinimus, tą patį kelionės gale ir galiausiai nuvežimą į galutinę vietovę. Dažnai pasitaiko situacijų, kai „lėtas“ autobusas ar automobilis atkeliauja greičiau nei lėktuvas, jei įskaičiuojame visus palydovinius laiko išteklius. Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi ir noriu padėti jums suprasti, kuris pervežimo būdas jums tikrai geriausiai tinks, jei svarbiausias kriterijus yra laikas.

Šiuo metu rinkoje egzistuoja trys pagrindiniai būdai pasiekti Olandiją: automobiliu (arba privačiu pervežimu), reguliariu autobusu ir lėktuvu. Kiekvienas iš jų turi savus niuansus, kurie lemia bendrą kelionės trukmę. Kalbėsime ne tik apie tai, kiek valandų trunka važiavimas, bet ir apie tai, kas slepiasi už skaičių. Pažvelkime į tai iš profesionalo, kuris žino kiekvieną kelio įlanką, perspektyvos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai man užduoda daugiau nei dvidešimties metų patirties metu, kai svarsto greičiausią kelią į Olandiją.

1. Ar lėktuvas visada yra greičiausias kelias į Olandiją?

Tai yra klasikinis mitas, kurį išgirdau daugybę kartų. Techniškai žiūrint, skrydis nuo Vilniaus ar Kauno iki Amsterdamo trunka tik apie 2 valandas 30 minučių. Tačiau kaip ekspertas, kuris žino logistikos niuansus, galiu pasakyti: tai nėra tikroji kelionės trukmė. Norint gauti realų laiką, turime pridėti važiavimą į oro uostą (pavyzdžiui, iš Kauno centro į Vilniaus oro uostą prarandate mažiausiai 1–1,5 valandos), čekiną (rekomenduojama atvykti 2 valandos iki skrydžio), laukimą po lektuvo (išlipimas, bagažo gavimas – dar 30–60 minučių) ir galiausiai nuvežimą iš Amsterdamo Schiphol oro uosto iki galutinės paskirties vietos (pavyzdžiui, į Eindhoveną ar Hagę – tai dar 1–2 valandos automobiliu ar traukiniu).

Viso susumuota, „greitas“ skrydis užtrunka nuo 6 iki 8 valandų, o neretai ir ilgiau, jei atsiranda nesklandumų. Tuo tarpu greitas automobilis, važiuojantis tiesiai be sustojimų, gali nuvežti jus iš durų į duris per 16–18 valandų. Taigi, lėktuvas yra greitesnis, bet ne toks žiaurus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o jo pranašumas smarkiai sumažėja, jei jūsų galutinė kelionės vieta ne pats Amsterdamas. Be to, jei skrydžio laikas nėra idealiai suderintas su jūsų išvykimu, laiko nuostoliai dar didesni.

2. Kiek trunka greičiausias automobilių pervežimas į Olandiją?

Kalbant apie tiesioginį privačų pervežimą (pvz., keliaujama keleiviniais automobiliais kaip „Volkswagen Caravelle“ ar „Mercedes V-Class“), kuriame vairuotojas vairuoja be ilgesnių sustojimų (išskyrus trumpas degalines), nuvažiuoti maršrutą Vilnius–Amsterdamas įmanoma maždaug per 16–17 valandų. Tai yra fiziškai greičiausias būdas pasiekti tikslą ant žemės.

Tačiau čia svarbu paminėti vieną dalyką, kurį dažnai pamiršta: saugumo reglamentai. Profesionalus vairuotojas negali vairuoti 17 valandų iš eilės. Pagal ES reglamentus, po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka. Jei kelionė trunka ilgiau kaip 9 valandas, reikalingas poilsis. Todėl, jei kalbame apie legalų ir saugų pervežimą, kurį atlieka patikima kompanija, kelionė dažniausiai trunka apie 18–20 valandų. Jei kas nors siūli nuvežti per 14 valandų ne sustodamas, tai pirmasis signalas, kad tokia kompanija pažeidžia saugumo normas ir rizikuoja jūsų saugumu. Mano patirtis rodo, kad geriausia kokybė yra tada, kelionė suplanuota su maždaug 3–4 trumpais sustojimais degalinėse, o jei kelionė trunka per naktį, įtraukiamas ir naktinis poilsis vairuotojui.

3. Ar greičiau važiuoti per Vokietiją arba per Lenkiją į Olandiją?

Šis klausimas dažnai kyla diskusijų. Esu važiavęs abiem maršrutais neskaičiuojantą kartų. Tradicinis, populiariausias ir dažniausiai greitesnis maršrutas eina per Lenkiją (Varšuva, Lodzė, Vroclavas) ir Vokietiją (Berlynas, Hanoveris). Šis maršrutas (daugiausia eina A2 autostrada) yra geras tuo, kad jis gana tiesus ir keliai, ypač Vokietijoje, yra aukščiausios kokybės.

Yra alternatyva – važiuoti per Baltijos jūros valstybes (Latvija, Estija) ir keltu į Vokietiją (Kylį arba Travemiundę). Tačiau net jei keltu bilietai pigūs, laiko praradimas yra milžiniškas. Reikia atvykti į uostą prieš 2 valandas, laukti įlaipinimo, patys plaukiantys keliai trunka apie 20 valandų, o po to dar reikia važiuoti per Vokietiją. Iš viso tai užtrunka geriau virš 24 valandų. Todėl, jei jums svarbus greitis, maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją yra absoliučiai neginčijamas lyderis. Vienintelė problema gali būti Lenkijoje esantys mokami keliai, tačiau šiuo metu jie jau gerai išvystyti, leidžiantys judėti greitai.

4. Kokie yra pagrindiniai „laiko vagiai“ kelyje į Olandiją?

Per savo dvidešimt metų patirtį aš išmokiau identifikuoti tris pagrindinius veiksnius, kurie labiausiai prailgina kelionę, kurios negalima tiksliai prognozuoti žiūrint į žemėlapį. Pirmasis – tai Vokietijos autostradų (Autobahn) remontai ir spūstys. Vokietijoje remontai vyksta beveik nuolat, ir net jei einate naktį, galite užstrigti „purskimo juostoje“, kur greitis ribojamas iki 60 km/val. Antrasis veiksnys – Varšuvos apvažiavimas. Nors dabar yra apvažiavimas (A2), rytiniai ir vakariniai Varšuvos portalai gali būti užstrigę, ypač pirmais ir paskutiniais savaitės darbo dienomis.

Trečiasis veiksnys – meteorologinės sąlygos. Žiemos metu Vokietijos autostradose dažnai pasitaiko rūkas, dėl kurio greitis ribojamas iki 50 km/val arba visai sustojamas eismas. Tokiu atveju 2–3 valandos pradingsta staiga. Jei jums reikalingas garantuotas atvykimo laikas (pavyzdžiui, lėktuvui ar svarbiam susitikimui), visada reikia planuoti „rezervo laiką“ – papildomai 3–4 valandas virš standartinio važiavimo laiko.

5. Ar verta rinktis autobusų pervežimą (pvz., „Ecolines“, „Kautra“), jei svarbu greitis?

Reguliarūs autobusų maršrutai yra puikus pasirinkimas dėl kainos, tačiau jei kalbame apie gryną greitį, jie pralaimi privačiam pervežimui. Kodėl? Pagrindinė priežastis – sustojimai. Autobusas turi sustoti daugybęje vietų: Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Rygoje, Taline (jei ten kelia), o vėliau Lenkijoje ir Vokietijoje daugelyje miestų, kad paimtų ar išliptų keleivius.

Kiekvienas sustojimas trunka ne tik 5 minutes. Reikia laukti, kol keleiviai išsileidžia, pasiima bagažą, užsiregistruoja nauji. Be to, autobusai dažnai važiuoja ne greičiausiais maršrutais, o per didžiuosius miestus, kad aptarnautų keleivius. Todėl autobusas, kuris oficialiu grafiku gali parodyti 20 valandų, realiai dažnai važiuoja 22–24 valandas, o kartais ir ilgiau dėl rūkų, spūsčių ar techninių pertraukų. Jei jums būtina atvykti kuo greičiau, autobusas yra tiktinas tada, kai jums nėra ką skubėti arba kainos kriterijus yra svarbiausias už greitį.

6. Kiek kainuoja greičiausias pervežimas ir ar kaina garantuoja greitį?

Rinkoje galite rasti pasiūlymų nuo 150 eurų iki 600 eurų vienam keleiviui už pervežimą į Olandiją. Ar brangesnis reiškia greitesnį? Ne visada. Brangumas dažniausiai priklauso nuo komforto (automobilio markė, vietų skaičius) ir kompanijos įvaizdžio. Tačiau pigūs pervežėjai dažnai taupo degalus, važiuoja lėčiau (ekonomiškas greitis 90–100 km/val vietoje 130 km/val), o taip pat renkasi maršrutus su mažiau mokamų kelių, kas taip pat prailgina kelionę.

Jei norite tikrai greito pervežimo, turite pasirinkti kompaniją, kuri naudoja modernius, galingus automobilius, kurie gali judėti dideliu greičiu autostradose, ir kurios vairuotojai yra patyrę. Toks pervežimas kainuos daugiau, bet jūsų laiko sutaupys kelias valandas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, ar tai yra tiesioginis pervežimas (tik jūsų grupė) ar tai yra „pooled“ ride (kelios keleivių grupės viename automobilyje). Tiesioginis pervežimas visuomet yra greitesnis, nes nereikia užklypti paimti kitų žmonių.

7. Kaip naktinės kelionės veikia greitį?

Naktinės kelionės yra vienas iš efektyviausių būdų taupyti laiką, nors realus važiavimo greitis išlieka toks pat. Kodėl? Todėl, kad važiuojant naktį (ypač nuo 22:00 iki 06:00 valandos ryto), eismas autostradose yra daug mažesnis. Nėra sunkvežimių kolonų, nėra vairuotojų, važiuojančių į darbą.

Mano patirtis rodo, kad naktį galima pravažiuoti maršrutą Vidurio Europa 1–2 valandomis greičiau nei dieną, tiesiog dėl to, kad nereikia stabdyti spūstyse. Be to, jei važiuojate naktį, jums „nerašoma“ dienos, kurią prarandate kelyje. Galite išvykti vakare ir atvykti ryte – tai psichologiškai jaučiasi daug greičiau nei išvykti ryte ir atvykti vėlai naktį. Tačiau čia yra ir savitas rizikos faktorius: naktimis dažniau pasitaiko rūkų juostų, o pavojingų vairuotojų gali būti daugiau, todėl būtina, kad vairuotojas būtų labai atsargus ir poilsėgėdis.

8. Kurį Olandijos oro uostą geriausia pasirinkti greičiausiam kelionių susiejimui?

Jei visgi nuspręsite skristi, pasirinkimas oro uosto taip pat įtakoja bendrą greitį. Didžiausias ir daugiausia reisų turintis yra Amsterdamo Schiphol oro uostas (AMS). Iš čia lengviausiai nuskristi, tačiau šis oro uostas yra didžiausias ir dažniausiai užstrigęs dėl saugumo patikrinimų.

Jei jūsų galutinė kelionės vieta yra pietinė Olandija (pvz., Eindhovenas, Tilburgas), verta pagalvoti apie Briuselio (Belgija) ar net Eindhoveno oro uostą (nors iš Lietuvos tiesioginių reisų ten mažiau). Šiaurinėje Olandijoje (Groningenas, Frizija) gali būti patogiau skristi į Hamburgą arba Bremą (Vokietija) ir važiuoti automobiliu. Kaip ekspertas sakau: ne visada skriskite ten, kur pigiau ar kur daugiausia žmonių skrenda. Pažiūrėkite į žemėlapį – kuris oro uostas arčiausiai jūsų galutinio taško? Kartais atvykti į mažesnį oro uostą, kuris yra 50 km nuo tikslo, yra greičiau nei atvykti į didžiausią, kuris yra 150 km, ir dar tiems važiuoti traukiniu.

9. Kaip pasiruošti kelionei, kad ji vyktų kuo greičiau?

Dauguma vėlavimų ne priklauso nuo kelių, o nuo pačių keleivių. Esu matęs neskaičiuojamas situacijas, kai visa grupė laukia vieno žmogaus, kuris užmiršo pasą arba negali rasti bagažo. Norint, kad pervežimas būtų greitas, reikia būti pasiruošusiam. Pirmiausia, turite su savimi turėti visus reikalingus dokumentus (pasas, viza jei reikia) pasiekiamame vietoje, o ne giliai lagamine. Antra, laikykitės nurodyto išvykimo laiko. Jei sutarta 08:00, reiškia, kad jūs turite būti pasiruošęs įlipti 07:50, o ne atvykti į aikštelę 08:00 ir tik tada pradėti ieškoti pinigų ar rūkyti. Trečia, jei keliaujate privačiu pervežimu, aptarkite su vairuotoju maršrutą iš anksto. Galbūt jūsų adresas yra sunkiai randamas vieta (pvz., senamiestyje, kur siauros gatvės). Informuokite vairuotoją iš anksto – tai taupyti laiką vietovėje ieškant.

10. Ar galima garantuoti atvykimo laiką į Olandiją?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu dažniausiai, ir atsakymas yra sąžiningas: ne, negalima garantuoti 100 % tikslumo, net jei jūsų vairuotojas yra Formulės-1 čempionas. Mes gyvename realiame pasaulyje, kur įvyksta avarijos, gamtinės nelaimės, pasienio kontrolės (nors Šengene taip pat gali būti patikrinimai) ar net techniniai gedimai.

Tačiau profesionali kompanija gali duoti „tikėtiną“ atvykimo laiką su tikslumu ± 2 valandos (ilgose kelionėse). Jei kas nors sako: „Atvyksiu tiksliai 14:00“ važiuodamas 1600 km atstumu, jis meluoja arba yra nepatikimas. Mes visada savo klientams sakome: planuokite savo reikalus taip, kad turėtumėte laisvos laiko rezervos. Greičiausias pervežimas – tai ne tik greitas važiavimas, bet ir protingas laiko planavimas, kuris apsaugo jus nuo streso, jei įvyks nesklandumų.

Išvada

Apibendrinant savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtį tarptautinių pervežimų srityje, galiu teigti, kad „greičiausias“ pervežimas į Olandiją yra santykinis sąvoka. Jei jūsų tikslas – patekti į Amsterdamo centrą kuo greičiau ir jūs esate arti oro uosto, lėktuvas bus geriausias pasirinkimas, nepaisant visų palydovinių procedūrų.