Geriausias maršrutas keleivių pervežimui į Olandiją: Eksperto Vadovas

Nyderlandai, arba Olandija, kaip ją įprasta vadinti Lietuvoje, jau dešimtmečiais yra viena populiariausių migracijos, darbo bei turizmo krypčių. Kasdien tūkstančiai žmonių keliauja šia kryptimi – nuo vilkikų vairuotojų, vežančių prekes, iki keleivių, ieškančių geriau apmokamo darbo ar tiesiog planuojančių atostogas prie kanalų. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbant tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs, kaip kaito maršrutai, atsiranda nauji kelių ruožai, o kartu ir keičiasi kelionių organizavimo ypatumai.

Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, išgirdų nuo klientų, yra gana paprastas: „Koks gi yra geriausias maršrutas į Olandiją?“. Atsakymas nėra vienareikšmis, nes „geriausias“ sąvoka kiekvienam gali reikšti kitką. Vieniems tai – greičiausias kelias, kad kuo greičiau atvyktų į paskirties vietą, kitiems – pigiausias, norint sutaupyti pinigų, o tretiems – saugiausias ir patogiausias, mažiausiai varginantis keleivį. Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi ir analizuju pagrindinius maršrutus, jų privalumus, trūkumus bei niuansus, kuriuos turi žinoti kiekvienas kelionę planuojantis asmuo.

Svarbu suprasti, kad geografiškai Lietuva ir Nyderlandai yra nutolę apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus tikslinio taško (Amsterdamas, Roterdamas, Eindhovenas ar mažesnės gyvenvietės). Kelionė per tokį atstumą reikalauja ne tik gero išplanavimo, bet ir supratimo, su kokiais iššūkiais susidursime kelyje – nuo kelių dangos būklės Lenkijoje iki intensyvaus eismo Vokietijoje. Straipsnyje neapsiribošime sausu maršrutų išvardinimu, bet ir panagrinėsime, kas lemia kelionės kokybę, kaip pasiruošti ilgam sėdėjimui automobilyje ar autobuse bei kodėl kai kurie „trumpesni“ keliai išties gali tapti brangiausi.

Rinkdamas optimalų maršrutą, profesionalas visada atsižvelgia ne tik į atstumą žemėlapyje, bet ir į laiką, kuro kainas, mokesčius keliais bei fizinę kelionių kainą. Dažnai pasirodo, that pačiu atstumu vienu keliu važiuojant ilgiau dėl gerokai prastesnės dangos ar didesnių greičio apribojimų miestuose. Tolimesnėje tekste detaliai išnagrinėsime pagrindinę kelionę per Lenkiją ir Vokietiją, taip pat aptarsime alternatyvias kryptis, tokias kaip kelionė per jūrą arba šiaurines Vokietijos trasas.

Kelionės organizavimas tampa daug paprastesnis, kai tiksliai žinome, ką tikėtis kelyje. Ar Lenkijoje reikės mokėti už važiavimą automagistralėmis? Kokios yra eismo sąlygos Vokietijos autostradose? Kiek laiko užtrunka perėjimas sienų kontrolėse? Šie ir daugelis kitų klausimų bus išsamiai atsakyti toliau pateikiamame DUK (Dažnai Užduodamų Klausimų) skyriuje. Tikimės, kad ši informacija padės jums pasirinkti tinkamiausią pervežimo būdą ir maršrutą, kad kelionė į Olandiją būtų ne tik efektyvi, bet ir kuo mažiau stresingu patyrimu.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Koks yra pagrindinis ir populiariausias maršrutas važiuojant į Olandiją iš Lietuvos?

Populiariausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Tai yra logiškiausias pasirinkimas geografiškai. Pradedamas kelias nuo Lietuvos sienos su Lenkija (per Lazdijus arba Kalvarijos), toliau važiuojama automagistrale A1 link Varšuvos, o po to – A2 link Vokietijos sienos. Šis maršrutas yra ypatingai patogus todėl, kad Lenkijoje pastaruoju metu buvo labai pagerinta A2 magistralės kokybė, kuri dabar jungia Varšuvą su siena beveik idealia asfaltu danga. Pasiekus Vokietiją (Słubice/Frankfurt prie Oderio), kelias tęsiasi keliomis alternatyvomis: paprasčiausia ir greičiausia yra toliau važiuoti autostrada A2 (E30) tiesiai link Hanoverio, o vėliau pasukti link Olandijos sienos. Šis ruožas yra trumpiausias, tačiau reikalauja sumokėti mokesčius už važiavimą Vokietijos autostradomis (vairuotojams su „vignette“ tipo mokesčiais arba elektroninėmis sistemomis, priklausomai nuo transporto priemonės tipo).

2. Ar yra prasminga važiuoti šiauriau, pro Baltijos jūrą ir Daniją?

Šis maršrutas, važiuojant per Lietuvos, Latvijos, Estnijos uostus, paskui keltu į Daniją arba Švediją ir toliau pro Vokietiją į Olandiją, atrodo patrauklus tiems, kurie bijo važiuoti per Lenkiją arba nori pamatyti jūrą. Tačiau iš praktinės ir ekonominės pusės, pervežimų srityje šis variantas retai kada būna „geriausias“. Pagrindinis trūkumas – laikas ir kaina. Keltų bilietai kyla, ypač vasaros sezonu, o laukimas uoste gali suvalgyti kelias valandas. Be to, patys keliai Danijoje ir Švedijoje, nors ir geros, yra padengti mokesčiais (ypač Danijos tiltai). Visas šis maršrutas paprastai užtrunka ilgiau nei tiesioginis važiavimas per Lenkiją, ir kainuoja brangiau dėl keltų ir didesnių degalų sąnaudų šiaurinėse šalyse. Todėl šis variantas rekomenduojamas tik tada, jei jūsų kelionės tikslas yra ne tiesiog Olandija, o planuojamas sustojimas arba apžiūra kitų šalių kelyje.

3. Kiek laiko vidutiniškai trunka kelionė į Olandiją?

Vidutinis važiavimo laikas be didesnių sustojimų (t. y. tik trumpi degalinių apsilankymai) yra apie 18–20 valandų. Tačiau reikia atsižvelgti, kad jei važiuojate keleivinio transporto (autobuso) arba mikrovežėlio, kuris vykdo reguliarius reisus, laikas gali šiek tiek skirtis. Keleivinis transportas turi dažniau skirti laiko poilsiui vairuotojui bei keleiviams. Taip pat būtina įvertinti paties pasiruošimo laiką – įlipimas, bagažo išdėliojimas ir pan. Taigi, reali kelionė nuo durų iki durų (pvz., iš Vilniaus centro iki Amsterdamo centro) užtrunka apie 22–24 valandas. Jei kelionė vyksta žiemos metu, kai gali būti slidžių kelių ruožų arba stipraus rūko Vokietijoje, laikas gali pailgėti dar kelias valandas.

4. Kokie yra didžiausi „spūsčių“ riskai šiame maršrute?

Didžiausios problemos laukia ne Lietuvoje, o Lenkijoje ir Vokietijoje. Lenkijoje, nors A2 magistralė ir yra gerai įrengta, intensyvus eismas, ypač prie Varšuvos bei Poznanės, gali sukelti spūstis. Taip pat reikia būti atidžiamems ties Varšuvos apvažiavimu („Obwodnica Warszawy“), kur eismas yra ypatingai tankus. Vokietijoje situacija kitokia – čia problema gali būti ne spūstys, o darbai kelyje ir „Rūko juostos“ (Nebel). Vokietijos autostradose dažnai vyksta remonto darbai, kur ribojamas greitis ir susiaurinamos juostos, kas sukuria natūralias eismo spūstis. Be to, artėjant prie Olandijos sienos, ypač prie Duisburgo ir Eseno regiono (Rūro sritis), eismas tampa labai tankus dėl didelio sunkiųjų krovininių automobilių srauto, važiuojančio į didžiuosius Olandijos uostus (Roterdamas).

5. Ar sunku įveikti sienų kontrolę tarp šalių?

Kadangi Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai priklauso Šengeno zonai, fizinės sienų patikros ir pasų žiūrėjimo dažniausiai nėra. Tačiau tai nereiškia, kad galima jaustis visiškai saugiai. Tarptautinių pervežimų srityje pastebime, kad kartais gali būti planinės arba nedidelės neplaninės policijos patikros, ypač netoli sienų. Vokietijos policija dažnai patikrina transporto priemones netoli sienų su Lenkija arba Čekija, siekdama užkirsti kelią nelegaliai migracijai arba kontrabandai. Todėl būtina turėti su savimi asmens dokumentus (pasą arba tapatybės kortelę). Reikia nepamiršti, kad jei važiuojate su vairuotoju, kuris nėra šeimos narys, gali būti tikrinama ar nėra pažeidžiamos „keliaujančių darbuotojų“ taisyklės, nors tai dažniau liečia krovininius automobilius.

6. Kaip pasiruošti ilgai kelionei automobiliu arba autobusu?

Ilgos kelionės (virš 15 valandų) yra išbandymas organizmui. Jei važiuojate individualiu maršrutu, svarbu planuoti poilsio stoteles. Rekomenduojama sustoti kas 2–3 valandas bent 15 minučių pailsėti ir išsitiesti. Jei keliaujate autobusu, patirtis rodo, kad verta pasirūpinti: patogiais drabužiais (geriau laisvi, natūralūs audiniai), smėlėtais bateliais, kurie nespausia kojų patinusių nuo ilgo sėdėjimo, kaklo pagalvėle (geriausia pučiamoji), ausinėmis (muzika arba noise-canceling funkcija, kad užgožtumėte variklio triukšmą), bei nedideliu užkandžių ir vandens atsarga. Labai svarbu vengti pernelyg gausios valgymo degalinėse – greitas maistas dažnai sukelia sunkumų virškinimo trakte ilgos kelionės metu.

7. Kokios yra degalų kainų bei mokesčių skirtumos šiose šalyse?

Tai vienas svarbiausių ekonominių veiksnių. Lietuvoje degalai dažniausiai būna pigiausi, palyginti su Vakarų Europa. Lenkijoje degalai taip pat yra pigesni nei Vokietijoje, todėl patartina užsisakyti degalų kiek įmanoma daugiau dar Lietuvoje arba pirmose degalinėse Lenkijoje. Vokietijoje degalų kainos yra vienos aukščiausių Europoje (ypač benzinas), tačiau dauguma degalinių ties autostradomis siūlo mažesnes kainas su nuolaida (pvz., „Tank & Rausch“ ar kitos pigesnės grandinės). Taip pat reikia atsižvelgti į kelių mokesčius. Lenkijoje už važiavimą automagistralėmis A2 ir A4 reikia mokėti elektroniniu būdu (nuotoliniai skaitytuvai arba internetu). Vokietijoje krovininiams automobiliams reikia mokėti „Toll Collect“ mokesčius, o keleiviniams automobiliams – mokesčiai netaikomi (išskyrus kai kuriuos tiltus ar tunelius, tačiau maršrute į Olandiją jų išvengiama). Olandijoje keliai nemokami, tačiau ten griežtai stebimi greičio limitai.

8. Kokios yra pagrindinės problemos dėl oro sąlygų šiame maršrute?

Maršrutas eina per ganėtinai panašias klimato zonas, tačiau yra svarbių niuansų. Vokietijos šiaurinės dalys ir Olandija yra žemos, pavėjusios sritys, todėl ten dažnai pasitaiko stiprus lietus ir vėjas. Rudenį ir žiemą šie regionai gali nustoti rūkas, kuris stipriai riboja matomumą (kadangi Olandija yra jūros lygyje, drėgmės čia daugiau). Žiemą Lenkijoje, ypač toliau nuo Varšuvos į rytus, keliai gali būti labai slysta, o sniego valymo sistema gali būti lėtesnė nei Vokietijoje. Vokietijoje, nors ir gerai prižiūrimi keliai, staigus temperatūros kritimas gali sukelti ledą ant autostradų („Glatteis“), kas yra viena pavojingiausių situacijų. Todėl, planuodami kelionę šaltuoju metų laiku, visada turėkite omenyje, kad kelionė gali užtrukti ilgiau dėl priverstinio greičio mažinimo.

9. Ar verta rinktis „Express“ tipo autobusus arba pigesnius „Economy“ variantus?

Rinkdamasis pervežimo būdą, klientas dažnai susiduria su kaina ir patogumo pusiausvyra. „Economy“ variantai (pigesni autobusai, dažnesnės sustojimais, daugiau keleivių) gali būti patrauklūs piniginės atžvilgiu, tačiau ilgose kelionėse (apie 20 val.) tai gali tapti išbandymu. Pigesniuose autobusuose dažnai būna mažiau vietos kojoms, ne visada veikia WC arba jis būna prastos būklės, o vairuotojai gali dažniau sustoti „prekiauti“ keleiviais, kas ištempia kelionę. „Express“ arba verslo klasės autobusuose (pvz., su 3 vietų eilėmis vienoje pusėje) daugiau vietos, galima užsisakyti maitinimą, o kelionės trukmė yra griežtai planuojama ir be nereikalingų sustojimų. Mano patirtis rodo, kad jei keliaujate daugiau nei 12 valandų, papildoma suma už patogumą sau sveikatai atsiperka.

10. Ką daryti, jei kelionės metu įvykia techninė gedimas ar avarija?

Tai baisesnė dalis, bet apie ją reikia kalbėti atvirai. Jei keliaujate reguliariu autobusu, transporto kompanija turi įrangą ir protokolus šiai situacijai spręsti – paprastai siunčiamas rezervinis autobusas arba keleiviai perkeliami į kitą reisą. Tačiau jei keliaujate individualiu automobiliu arba mikrovežėliu, situacija gali būti sudėtingesnė. Užsienyje techninė pagalba kainuoja brangiai, o laukimas gali trukti valandomis. Prieš kelionę būtina turėti galiojančią draudimo polisą („Green Card“ bei techninės pagalbos draudimą).