Geriausi mikroautobusų reisai į Olandiją ir iš Olandijos: Eksperto vadovas

Tarptautinių keleivių pervežimų srityje esu dirbęs beveik dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo senųjų „Volkswagen Transporter“ vagonų, kurie užgesdavo ant pirmosios kalvos, iki modernių, prabangių mikroautobusų, kuriais keliauti yra net malonu. Olandija (Nyderlandai) visada buvo ir išliks viena aktyviausių krypčių Lietuvos transporto rinkoje. Kasdien tūkstančiai lietuvių keliauja į Amsterdamą, Roterdamą, Eindhovenu ar mažus miestelius prie vokiškosios sienos – kas vyksta statybose, žemės ūkyje, gėlių versle ar tiesiog lanko šeimą.

Šiame straipsnyje nenukelsiu jus į teorines aukštumas, kurios niekam realiai nepritinka. Vietoj to, kaip praktikas, pasakysiu, kaip šiandien veikia mikroautobusų rinka, ką tikrai reikia žinoti prieš įsileisdamas kelionę ir kaip išsirinkti tą patikimiausią reisą, kad nereikėtų gailėtis nei pinigų, nei prarasto laiko. Mikroautobusų (arba, kaip juos dar vadina, „maršrutinių taksi“) paslaugos yra tarpinis variantas tarp brangaus individualaus vairavimo ir nepatogaus didžiojo autobuso. Tai „aukso vidurkis“, jeigu žinai, ką ieškoti.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per šiuos dvidešimt metų. Atsakymai leis jums suprasti ne tik paviršutiniškai, kaip vyksta reisas, bet ir įsigilinti į subtilius niuansus, kurie lemia kelionės kokybę.

1. Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne didelį autobusą ar lėktuvą?

Tai klasikinis klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas keleivis. Didieji autobusai, tokie kaip „Ecolines“ ar „Kautra“, turi savo privalumų – jie erdvūs, tačiau jie sustoje tik didžiuosiuose miestuose. Jeigu jūsų kelionės tikslas yra mažas miestelias pvz., Breda ar Tilburgas, autobusu vos ne teks važiuoti su persėdimu. O toks persėdimas su lagaminuoks Olandijoje gali būti tikras košmaras.

Lėktuvas atrodo greitas, tačiau prisiminkite: reikia atvykti į oro uostą 2 valandas prieš skrydį, nusipirkti drabužių po svorio限制 (ribų), o atvykus į Amsterdamo Schiphol ar Eindhoveno oro uostą, vis tiek reikės kažkiek nuvykti iki galutinio tikslo. Mikroautobusas šiuo atveju laimi dėl „Door-to-door“ (nuo durų iki durų) principo. Geriausių vežėjų vairuotojai nusileis tiesiog prie jūsų namo arba artimiausioje lengvai pasiekiamoje vietoje. Be to, Olandijos keliai yra puikūs, tačiau miestuose daug siaurų gatvių, kuriais didelis autobusu nepravažiuos, o mikroautobusas manevruoja kaip paprastas automobilis. Tai sutaupo daug nervų.

2. Kokius maršrutus dažniausiai aptarnauja mikroautobusų keleivių pervežėjai?

Šiuo metu susiformavo keletas pagrindinių „ašies“ maršrutų. Populiariausias yra maršrutas per Vokietiją: Vilnius – Kaunas – Klaipėda – Varšuva – Berlynas – Amsterdamas. Tai yra klasika. Tačiau pastaruoju metu, dėl didėjančio migracijos srauto į Olandijos pietų ir rytų dalį (Limburgo provincija), vis dažniau važiuojama per Belgiją.

Maršrutas „per Belgiją“ (Vilnius – Kaunas – Lietuva-Lenkija siena – Varšuva – Poznanė – Esenas – Briuselis – Eindhovenas – Maastrichtas) tampa vis populiaresnis. Nors Belgijos keliai kiek prastesnių nei vokiški, o kainos už degalines ten aukštesnės, šis maršrutas leidžia aptarnauti tuos keleivius, kurie važiuoja į pietinę Olandiją, išvengiant kelių spūsčių ties Ruhro sritimi Vokietijoje. Taip pat yra ir mažesnių, privatžiūrių vežėjų, kurie siūlo tiesioginius reisus į konkrečius miestus be sustojimų tarpiniuose miestuose, tačiau tokių rasti sunkiau ir jie dažniau važiuoja tik pilną mikroautobusą surinkę.

3. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją mikroautobusu?

Reikia būti realistu. Skelbimuose galite pamatyti „18 valandų“ ar net „16 valandų“, tačiau mano patirtis sako, kad tai yra marketingo gudrybės. Tikras, saugus ir patogus reisas trunka apie 22–24 valandas. Kodėl tiek ilgai? Nes įstatymai reikalauja, kad vairuotojas turėtų poilsį. Maksimalus vairavimo laikas be poilsio yra 4,5 valandos. Toliau turi būti 45 minučių pertrauka.

Be to, kelyje į Olandiją yra bent viena ilga poilsio stabdisė (apie 11 valandų), kai vairuotojas miega. Jeigu reisas vyksta be keleivių keitimo (t.y. tas pats vairuotojas važiuoja visą kelią), jis privalo atsipalaiduoti. Taigi, jeigu išvykstate iš Vilniaus pietų, Olandijoje esate po pietų arba vakare kitą dieną. Žiemos metu, kai Lenkijoje ar Vokietijoje būna sniego, kelionė gali užtrukti ir 26–30 valandų. Gerbkite laiką, kurį nurodo vežėjas, ir nebraižykite jam, jeigu pavėluojate valanda – srautas užtikrintai neleidžia važiuoti greičiau.

4. Kaip susitvarkoma su bagažu? Kiek daiktų galima pasiimti?

Tai viena svarbiausių problemų, su kuriomis susiduria lietuviai, vykstantys dirbti ar gyventi į Olandiją. Didieji autobusai leidžia tik po vieną didelį lagaminą rankinį bagažą. Mikroautobusai šiuo atveju yra daug lankstesni. Paprastai kaina įtraukia vieną didelį lagaminą (iki 20–25 kg) ir vieną rankinę bagažą.

Tačiau, jeigu vykstate statybose ir turite kelis maišus su įrankiais, arba vežate maistą iš namų, visada susitarkite iš anksto. Dauguma vežėjų, su kuriais aš dirbu ar kuriuos stebiu, yra supratingi ir už papildomą mokestį (pvz., 10–20 eurų) uždės didelį „techninį“ maišą į galią arba į saloną, jeigu yra vietos. Svarbiausia – nenukelti vairuotoją netikėta situacija stotyje, kai jis turi surinkti 8 keleivius, o jūs atvykstate su keturiais dideliais keliauninko maisais ir dviračiumi. Tokiu atveju gali tekti likti pakrautui. Bagažo skyrius turi būti užrakomas, tačiau pasitikėkite savo drabužių pakavimu – Olandijos orai yra drėgni, o kelionė eina pro skirtingas klimato zonas.

5. Kokia yra bilietų kainų politika ir kaip sutaupyti?

Kaina priklauso nuo sezono ir degalų kainos. Vidutinė vienkryptės bilieto kaina svyruoja nuo 110 iki 150 eurų. Atostogų metu (Velykos, Kalėdos, Naujieji) kainos šokuoja aukštyn, nes paklausia smarkiai auga. Kaip ekspertas patariu: jeigu žinote savo išvykimo datą, pirkti bilietą reikia bent 2–3 savaitės iš anksto.

Taip pat stebėkite socialinius tinklus (pvz., „Facebook“ grupes „Lietuviai Olandijoje“). Ten dažnai pasirodo pigūs pasiūlymai iš mažesnių vežėjų, kurie tik pradeda savo veiklą ir nori susikurti klientų bazę. Tačiau čia būkite atsargūs – pernelyg žema kaina gali reikšti, kad vairuotojas vaziuos be poilsio, kas yra nelegalu ir pavojinga. Taip pat daugelis kompanijų siūlo nuolaidas nuolatiniams keleiviams arba grupėms (jeigu vežate 4-5 žmones, galite derėtis dėl bendros kainos). Mokėjimas už bilietus šiuo metu dažniausiai vyksta per banko pervedimą arba mobiliąsias apps, o grynaisiais pinigais vairuotojui mokėti nerekomenduoju dėl apskaitos švarumo.

6. Kokį komforto lygį galiu tikėtis iš šiuolaikinio mikroautobuso?

Atmirkite senus stereotipus apie trūkčiojančias „Mercedes“ ir pririštas keleivius. Šiuolaikinė tarptautinio pervežimo pramonė naudoja tokias pat aukštos klasės mašinas, kaip verslo klientai. Dažniausiai tai yra „Mercedes-Benz Vito“ ar „Volkswagen Caravelle“ naujesnių modelių (nuo 2015 m. ir vėlesni).

Komforto atributai, į kuriuos turite tikėtis: * Reguliuojamos sėdynės: Galima atsilenkti atgal ir pailsėti. * Kondicionierius: Vasarą Olandijoje (ir Lenkijoje) gali būti karšta, be kondicionieriaus kelionė bus kankinanti. * WiFi ir elektros maitinimas: Dabar tai yra standartas. Galite įkraukite telefoną arba dirbti nuo nešiojamojo kompiuterio kelyje. * TV ir vaizdo įrašai: Nors dauguma keleivių naudoja savo telefonus, kai kurie mikroautobusai turi vaizdo ekranus filmams.

Tačiau, kai užsirezervuojate bilietą, drąsiai paklauskite: „Kokių metų mašina?“. Jeigu tai 2008 metų „Vito“, tikėkitės triukšmo ir vibracijos. Jeigu 2020 metų – kelionė bus lygi kaip ant vatos.

7. Kaip vyksta sienos kirtimas ir kokie dokumentai reikalingi?

Kadangi Lietuva ir Olandija yra Schengeno zonoje, fizinės sienos kontrolės (tarkim, tarp Vokietijos ir Olandijos) paprastai nėra. Tačiau neapsileiskite. Vokietijos policija dažnai vykdo pasienio kontrolę netoli sienos, sustabdydami visus tarptautinius mikroautobusus. Jie tikrina ne tik keleivių dokumentus, bet ir mikroautobuso techninę būklę bei vairuotojo darbo laiko aparatą (tachografą).

Jums būtinas turėti galiojantį paso arba asmens tapatybės kortelę. Vairuotojo pažymėjimas čia nėra. Jeigu vykstate su vaiku, turite jo gimimo liudijimą. Jeigu vaiko vienas iš tėvų nevyksta, reikalingas raštiškas kito tėvo sutikimas (notariškai patvirtintas arba paprastas, bet su duomenimis). Be to, jeigu esate ne ES pilietis, reikalingi vizos dokumentai. Geriausi vežėjai visada iš anksto klauso apie dokumentus, kad nebūtų nemažinimų sienoje, kas uždelstų visą reisą.

8. Ar galima vežti naminius gyvūnus (šunis, kates)?

Tai labai dažnas klausimas. Dauguma lietuvių, dirbančių Olandijoje, nori parsivežti sau augintinį. Atsakymas: taip, galima, bet ne visada ir ne į visus mikroautobusus. Pagal tarptautinius pervežimo taisykles, gyvūnas gali važiuoti tik jeigu turi Europos gyvūnų pasą (čipas, vakcinos nuo pasiutligės) ir yra laikomas nešiojamame narveliuje arba ant pavadžio (tinka tik maži šunys, kurie sėdi ant kelnių).

Didelių šunų (pvz., vokiečių dogų) ar bevežti be narvelio dauguma vežėjų atsisako, nes tai kelia sanitarinių ir saugos problemų. Be to, jeigu kuriame nors iš keleivių yra alergija šunims, vairuotojas gali atsisakyti vežti gyvūną. Todėl būtinai praneškite apie augintinį užsakant bilietą. Paprastai už gyvūno pervežimą imamas papildomas mokestis (apie 20–30 eurų), nes vėliau reikia labiau išvalyti saloną.

9. Kaip užtikrinamas keleivių saugumas? Ką žinoti apie vairuotoją?

Dirbdamas srityje 20 metų, galiu pasakyti: saugumas – ne tik dėl techninės būklės, bet ir dėl žmogaus prie vairo. Patikimi vežėjai samdo tik patirtus vairuotojus, kurie turi „95 kodą“ (tarptautinių keleivių pervežimų pažymėjimas) ir daugiau nei 5 metų stažą. Jie žino kiekvieną degalinę Varšuvoje ir kur geriausia papietauti prie Eseno.

Visi mikroautobusai privalo būti apdrausti ir turėti techninį apžiūrą galiojantį. Taip pat būtina turėti Tachografą (įrenginys, kuris fiksuoja greitį ir vairavimo laiką). Jeigu įsileidžiate į mikroautobusą, kuriame vairuotojas užrašinėja reisus popieriniuose blokeliuose (rankiniu būdu) arba vairuoja 20 valandų iš eilės – nedelsdami išlipkite. Tai yra tiesioginis pavojus gyvybei. Legalūs vežėjai visada naudoja skaitmeninius tachografus, o juos gali patikrinti ir keleivias (paklausti parodyti ataskaitą paskutinioms paroms).

10. Kur rasti geriausius pasiūlymus ir kaip patikrinti vežėjo reputaciją?

Nesinaudokite abejotinais skelbimais portaluose, kur nėra jokių atsiliepimų. Geriausias būdas – „žodis į žodį“. Klauskite draugų, kurie jau važiavo. Taip pat naudokitės „Facebook“ paieška – įveskite „mikroautobusai į Olandiją“ ir skaitykite komentarus grupėse.

Ką patikrinti prieš skambinant? 1. Tinklalapį: Ar jis turi normalią svetainę, o ne tik „Vkontakte“ paskyrą? 2. Kontaktus: Ar nurodytas fizinis adresas Lietuvoje? 3. Atsiliepimus: „Google“ žemėlapiuose ar „TripAdvisor“ (nors retai) galite rasti įmonių įvertinimus. 4. Sandorį: Ar jie išrašo PVM sąskaitą-faktūrą ar bilietą su unikaliu numeriu? Jeigu pinigai reikalaujami pervesti į asmeninę sąskaitą (o ne įmonės), tai didelis rizikos signalas.

Patikimi vežėjai, kurie vežia jau dešimtmetį, rūpinasi savo pavardės garsu. Jie niekada nepaliks keleivio viduryje autostrados A2 Lenkijoje be pagalbos.

Išvada

Mikroautobusų reisai į Olandiją ir iš jos yra ne tiesiog būdas patekti iš taško A į tašką B. Tai sudėtinga logistika, reikalaujanti patirties, žinių ir atsakomybės. Per savo dvidešimtmetę karjerą mačiau, kaip ši sritis pasikeitė: nuo „laukinio vakaro“ iki profesionalios paslaugos, kuri gali konkuruoti su aviakompanijomis dėl patogumo.

Rinkdamiesi reisą, neatsižvelkite tik į mažiausią kainą. Olandija – šalis, kurioje laikas vertinamas brangiai, o patogumas standartizuotas.