Atvykimo laikas iš Olandijos: Kasdieniai ir Savalaikiai Reisai – Logistikos Eksperto Vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš daug kartą girdėjau vieną tą patį klausimą, kurį klientai užduoda vos tik pasirašę sutartį arba išsiuntę pirmąjį krovinį: „Kada tiksliai prekės atvyks į Lietuvą?“. Tai yra kertinis klausimas, ypač kalbant apie maršrutus, jungiančius Lietuvą ir Olandiją. Nyderlandai – viena svarbiausių logistikos sankryžų Europoje, o mūsų šalis yra strateginis taškas Baltijos šalyse, todėl srautai šiuo kryptimi yra itin intensyvūs.

Kai kalbame apie „atvykimo laiką iš Olandijos“, svarbu ne tik žinoti atstumą kilometrais. Atstumas tarp Amsterdamo (ar Roterdamo) ir Vilniaus yra apie 1600–1700 kilometrų. Teoriškai, jei vairuotojas važiuotų nenustodamas, kelias užtruktų maždaug 16–18 valandų. Tačiau logistika – tai ne tik fizinis atstumas, tai sudėtingas procesas, į kurį įeina vairuotojo darbo ir poilsio režimas, krovinių surinkimo (konsolidacijos) tvarkaraštis, muitinės procedūros ir, žinoma, orų sąlygos.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip tiksliai veikia kasdieniai reisai iš Olandijos, ką reiškia „savalaikis pristatymas“ profesionalių pervežėjų kalboje ir nuo ko priklauso tas, kad jūsų krovinys pasiekti paskirties vietą laiku. Mes išnagrinėsime ne tik idealus scenarijus, bet ir tas kliūtis, kurios gali sukelti vėlavimus, bei pateiksiu praktinius patarimus, kaip klientui gali sumažinti rizikas.

Rinkoje dažnai galima išgirsti pažadus „pristatysime per 24 valandas“ arba „kasdienis išvykimas“. Tiesa yra tokia, kad šie pažadai dažnai yra marketingo triukas. Tikrasis, patikimas ir kasdienis pervežimas reikalauja gero planavimo ir supratimo, kad greitis negali būti aukojamas krovinių saugumo ir vairuotojų laikymosi kelių eismo taisyklių sąskaita. Žemiau išsamiai aptarsime visus šiuos aspektus, kad jūs, kaip klientas, galėtumėte tiksliai suplanuoti savo verslo procesus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnio dalyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientiai dažniausiai užduoda mano karjeros eigoje. Atsakymai į juos padės jums suprasti kasdieninių reisų iš Olandijos esmę ir subtilius niuansus.

1. Koks vidutinis krovinio pristatymo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis, realus pristatymo laikas (transito laikas) iš Olandijos į Lietuvą paprastai svyruoja nuo 2 iki 4 darbo dienų. Daugelis klientų, matydami žemėlapį, tikisi, kad prekės atvyks po vienos nakties. Tačiau reikia atsižvelgti į logistines detales. Jei krovinys yra „pilna mašina“ (FTL – Full Truck Load), t. y. užpildomas visas sunkvežimis jūsų prekėmis, laikas gali būti artimesnis 2 dienoms. Vairuotojas atvyksta į Olandiją, įkrauna ir važiuoja tiesiai į Lietuvą.

Tačiau dažniausiai klientams siūlomi daliniai kroviniai (LTL – Less Than Truck Load). Tokiu atveju vairuotojas turi apvažiuoti kelis sandėlius Olandijoje, surinkti krovinius iš skirtingų siuntėjų, o prieš išvykstant jis dar turi sustoti terminaluose Vokietijoje arba Lenkijoje, kur pagal maršrutą į mašiną įkraunama papildoma krovinių. Ši konsolidacija (surinkimas) užtrunka papildomai 1–2 dienas. Todėl, jei užsakote dalinį krovinį, nustatykite realų laiką – 3–4 dienos po prekių paruošimo Olandijoje. Taip pat būtina prisiminti, kad „darbo diena“ logistikoje ne visada reiškia 24 valandas, nes vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio laiko normų.

2. Ar „kasdieniai reisai“ reiškia, kad prekės atvyks kiekvieną dieną?

Terminas „kasdieniai reisai“ dažnai klaidina klientus. Logistikos kalboje tai dažniausiai reiškia, kad transporto kompanija išvyksta iš Olandijos (arba atvyksta į ją) kiekvieną dieną, o ne tai, kad jūsų siunta pasiekia gavėją kiekvieną dieną. Tai reiškia, kad yra nuolatinis srautas: pavyzdžiui, kiekvieną pirmadienį, antradienį ir t. t. išvyksta sunkvežimis, skirtas Lietuvos rinkai.

Jei jūs perduodate savo krovinią eksponentui pirmadienį ryte, o mašina į Lietuvą išvyksta tą pačią dieną vakare, tai krovinys gali atvykti trečiadienį. Jei perduodate antradienį, o mašina jau išvyko, jūsų krovinys lauks sekančio išvykimo (pavyzdžiui, trečiadienį) ir atvyks penktadienį. Taigi, „kasdieniai reisai“ užtikrina pastovumą ir tai, kad jums nereikės laukti savaitės, kol susirinks pilna mašina, bet tai nėra garantija, kad pristatymas vyks 24 valandų ciklu. Tai garantija nuolatinio judėjimo.

3. Kokios dažniausios vėlavimo priežastys šiame maršrute?

Nors Olandija ir Lietuva turi puikias autostradas, didžiausia kliūtis yra tarpinės šalys – Vokietija ir Lenkija. Vokietijoje, ypač Ruhr srityje ir prie didžiųjų miestų, kasdien įvyksta tūkstančiai spūsčių („Staus“). Net nedidelė avarija gali sustabdyti eismą valandoms. Be to, Vokietijoje taikomi griežti vairuotojų poilsio režimai ir vairavimo apribojimai sekmadieniais bei švenčių dienomis.

Kitas dažnas vėlavimo šaltinis – pačių siuntėjų (Olandijoje) ir gavėjų (Lietuvoje) neorganizuotumas. Jei vairuotojas atvykta į Olandijos sandėlį ir turi laukti 4 valandas, kol jį įkrauna, tai vėluoja visa grandinė. Tokios pat situacijos būna ir Lietuvoje, kai krovinys jau atvykęs, bet sandėlis uždarytas arba neturi keltų iškrovimui. Mano patirtis rodo, kad apie 30 % vėlavimų nėra kaltė pervežėjo, o būtent logistinių „kakliukų“ terminuose.

4. Kaip veikia vairuotojo darbo laiko apribojimai (tachografai) ir kaip tai veikia atvykimo laiką?

Tai yra vienas svarbiausių techninių aspektų, kurį klientai dažnai pamiršta. Europos Sąjungos reglamentai draudžia vairuotojams vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po 4,5 valandų vairavimo privalo būti bent 45 minučių pertrauka. Taip pat per 24 valandas negalima dirbti ilgiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandų), o po savaitės – būtinas ilgas poilsis.

Kadangi kelias iš Olandijos į Lietuvą trunka apie 20 valandų grynojo važiavimo, vairuotojas tiesiogiai negali įveikti šio atstumo be sustojimų. Jis privalo sustoti bent vienai ilgai nakčiai (arba dviem trumpoms pertraukoms). Tai reiškia, kad net ir greičiausias „ekspresinis“ reis užtruks mažiausiai 24–36 valandas nuo įkrovimo momento. Tachografo duomenys yra griežtai tikrinami, todėla joks atsakingas pervežėjas neleis vairuotojui pažeisti šių taisyklių, net jei klientas būtų pasirengęs sumokėti daugiau. Saugumas čia yra pirmasis prioritetas.

5. Ar reikia manyti apie muitinės procedūras, kai vežama iš Olandijos?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narės, atliekant standartinius prekių pervežimus tarp šių šalių, muitinės formalumų (tarpinės ES muitinės) nėra. Tai didelis privalumas, leidžiantis greičiau įveikti sienas. Krovinys važiuoja vadinamąja „žalia linija“ ir nėra stabdomas patikrinimui.

Tačiau yra išimčių. Jei prekės yra iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, atvežtos iš Azijos į Olandijos uostą ir laikinai saugomos Olandijos sandėliuose, o iš ten siunčiamos į Lietuvą), gali reikėti T1 dokumentų arba tinkamo muitinės išleidimo procedūrų. Taip pat jei prekės yra reglamentuojamos (alkoholis, tabakas, vaistai). Tokiais atvejais atvykimo laikas gali padidėti dėl dokumentų patikrinimo. Standartiniam verslui, siunčiančiam įprastas prekes (furnitūrą, mašinų dalis, tekstilę), muitinė nekelia problemų, todėl srautas juda laisvai.

6. Kuo skiriasi dalinis krovinys (LTL) nuo pilno krovinio (FTL) laiko atžvilgiu?

Apie tai jau trumpai kalbėjau, bet štai išsamiau. Pilnas krovinys (FTL) yra „auksinis standartas“, jei jums svarbus greitis. Jums užtikrinama visa mašinos talpa. Vairuotojas atvyksta pas jūsų tiekėją Olandijoje, įkrauna tik jūsų prekes ir važiuoja tiesiai į jūsų paskirties vietą Lietuvoje. Nėra jokių tarpinių sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį). Tai maksimaliai sumažina vėlavimo riziką.

Dalinis krovinys (LTL) yra pigesnis, bet lėtesnis. Jūsų prekės keliauja kartu su kitų klientų prekėmis. Prieš išvykstant iš Olandijos, vairuotojas (arba kurjeris) turi apvažiuoti 5–10 kitų siuntėjų. Vėliau, atvykęs į Lietuvą, jis turi iškrauti kiekvienam klientui atskirai. Jei jūsų įmonė yra paskutinė sąraše, krovinys gali atvykti vakare, nors mašina į miestą galėjo atvykti ryte. Be to, LTL reikalauja papildomo krovinio pakavimo (paletės, uždengimas), kad jis nebuvo pažeistas važiuojant su kitomis prekėmis.

7. Kaip orų sąlygos (žiema) veikia reisus iš Olandijos?

Olandija – šalis, kurioje dažnai lyja lietus ir pučia stipriai vėjai, tačiau čia yra puikiai išvystyta kelių infrastruktūra, todėl patys Olandijos keliai retai kelia problemų. Problemas dažniausiai sukelia tranzitas per Vokietiją bei Lenkiją, o ypač patekimas į Lietuvą žiemos metu.

Kai atsiranda sniego, šlapdribos ar stipraus šalčio, greičiai ribojami, o sunkvežimiams gali būti draudžiama važiuoti be grandinių tam tikrose trasose. Mano patirtis rodo, kad žiemą atvykimo laikas gali išsiplėsti 1–2 dienas (palyginti su vasara). Reikia suprasti, kad vairuotojo saugumas yra svarbiau už jūsų sandėlio atsargų papildymą. Profesionalios pervežimo kompanijos visada stengiasi įverti orų prognozes ir jei reikia, išvyksta anksčiau, kad „pavystų“ audrą. Tačiau staigių orų pasikeitimų numatyti neįmanoma, todėl žiemą visada reikėtų turėti laiko atsargą.

8. Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai ne tik galima, bet ir būtina. Dauguma patikimų pervežėjų, su kuriais dirbu, naudoja GPS stebėjimo sistemas. Jei užsakote pervežimą, turėtumėte gauti nuorodą (linką), kurioje matote mašinos vietą žemėlapyje.

Tačiau čia yra vienas niuansas, apie kurį klientai dažnai užmiršta. GPS rodo, kur yra mašina, bet ne visada rodo, kiek truks iškrovimas. Mašina gali būti jūsų mieste jau 3 valandas, bet jei sandėlyje eilės arba kėlimo įrenginys sugedęs, fizinis prekių atidavimas gali užtrukti. Naudodami stebėjimą, galite planuoti savo darbuotojus, tačiau visada palikite laiko rezervą. Nuo patirties galiu pasakyti, kad geriausias komunikacija yra tiesioginis ryšys su dispetcheriu, kuris gali paskambinti vairuotojui ir paklausti tikrojo numatomo atvykimo laiko (ETA), kuris daug tiksliau už GPS.

9. Ką daryti, jei prekės atvyko pažeistos?

Tai bjaurus scenarijus, bet logistikoje jis kartais įvyksta. Jei pastebite, kad paletės suplėšytos, dėžės draskos arba drėgmės žymės, svarbiausia yra nedelsiant tai užfiksuoti. Negalima pasirašyti važtaraščio be pastabų („be prierašų“) ir tik vėliau skųstis.

Kai vairuotojas atvyksta, atidžiai patikrinkite krovinių būklę. Jei yra žalos, važtaraštyje (CMR dokumente) būtina parašyti: „Priimta su pastabomis: pažeistas korpusas, drėgnos dėžės“ ir panašiai. Be šio užrašo, draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją, nes bus laikoma, kad krovinys buvo perduotas gavėjui tvarkingos būklės. Profesionalios kompanijos visada turi krovinio draudimą (CMR draudimas). Mano patarimas: niekada nebijokite sustabdyti iškrovimo ir reikalauti išsamios apžiūros prieš pasirašant dokumentus. Tai yra jūsų pagrindinis įrankis apsiginti.

10. Kaip pasiruošti siuntai, kad ji būtų pristatyta kuo greičiau?

Dauguma vėlavimų, kaip jau minėjau, priklauso nuo pačių klientų. Norint užtikrinti greičiausią atvykimo laiką iš Olandijos, reikia tinkamai supakuoti krovinius. Tai reiškia, kad prekės turi būti sukrautos ant standartinių europaletų (120x80 cm) ir užfiksuotos (apvyniotos) plėvele, kad neišsibarstytų.

Taip pat labai svarbi dokumentacija. Jei vairuotojas atvykta į Olandijos sandėlį paimti krovinius, o jūsų partneris Olandijoje dar nėra paruošęs prekių sąrašo (pakavimo lapo) arba prekės nėra surinktos, vairuotojas praranda brangius valandas. Idealus scenarijus: krovinys paruoštas iki vairuotojo atvykimo, dokumentai išsiųsti elektroniniu būdu iš anksto, o Lietuvoje sandėlis yra informuotas apie artėjančią mašiną. Toks sinchronizavimas leidžia išnaudoti „kasdienių reisų“ potencialą maksimaliai.

Išvada

Sumažinus visus aukščiau išdėstytus aspektus, tampa aišku, kad „atvykimo laikas iš Olandijos“ nėra tiesiog skaičius žemėlapyje. Tai kompleksinis rezultatas, priklausantis nuo kelių faktorių: pasirinkto pervežimo būdo (pilnas ar dalinis krovinys), vairuotojų darbo režimo, orų sąlygų ir, kas svarbiausia, kokio tikslumo yra planavimas ir komunikacija tarp siuntėjo, gavėjo ir pervežėjo.

Dirbdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, esu įsitikinęs, kad sėkmės formulė paprasta: realūs lūkesčiai ir gera partnerystė. Jei jums būtina, kad prekės atvyktų per 2 dienas, planuokite dalinį krovinį su atsarga, arba pasirinkite pilną krovinį.