Atvykimo ir išvykimo laikai: Vadovas kelionėms iš Olandijos

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužinojama viena pagrindinė tiesa: laikas – tai tai, kas dažniausiai sukelia didžiausią stresą keleiviams. Ypač kalbant apie maršrutus, jungiančius Olandiją (Nyderlandus) su Lietuva. Šis kelias, nuostabus savo įvairove, kertanti Vokietijos autostradas, Lenkijos plentus ir Baltijos jūros regionus, turi savo specifiką, kurią ne visada atspindi paprastas laikrodis. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kodėl grafikai kartais pasislenka, nuo ko priklauso jūsų kelionės trukmė ir kaip tinkamai pasiruošti, kad išvykimas bei atvykimas nepažeistų jūsų nervų.

Olandija yra viena pagrindinių logistikos širdų Europoje. Čia viskas veikia kaip laikrodis – greitai, efektyviai, tačiau ir labai intensyviai. Tačiau, kai kalbame ne tik apie krovinius, bet ir apie keleivius, „laikrodis“ tampa šiek tiek sudėtingesniu. Daugelis klientų, perkantys bilietus ar užsakinėjantys pervežimus, mano, kad jei biliete parašyta „08:00“, tai reiškia tikslų valandą ir minutę. Po daugiau nei 20 metų šioje srityje galiu pasakyti: „08:00“ yra mūsų tikslas, tačiau realybė (ypač Olandijoje) dažnai įveda savo korekcijas. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus niuansus, susijusius su išvykimo laikais iš Olandijos miestų (Amsterdamo, Roterdamo, Hagos, Eindhoveno ir kt.) ir atvykimo laikais į Lietuvą, kad jūsų kelionė būtų kuo sklandesnė.

Įvadas

Kas tiksliai lemia atvykimo ir išvykimo laikus? Ar tai tik vairuotojo nuožiūra, ar yra objektyvių veiksnių? Per savo karjerą mačiau viską – nuo puikių, beklaidžių kelionių, kuriomis pasiekėme rekordinius laikus, iki situacijų, kai kelias, kurį įprastai įsvežinome per 18 valandų, truko 26 valandas. Kodėl?

Pirmiausia, Olandijos geografinė padėtis ir infrastruktūra yra unikalios. Šalis yra tankiai apgyvendinta, o kelių tinklas – vienas tankiausių pasaulyje. Tai reiškia, kad net nedidelės avarijos ar remonto darbai gali sukelti milžiniškas spūstis (staus). Antra, mes keliame per tris skirtingas šalis: Nyderlandus, Vokietiją ir Lenkiją. Kiekviena iš jų turi savo eismo taisyklių niuansų, kelių dangos būklę ir, kas svarbiausia, savo „protus“ kelyje. Trečia, ir galbūt svarbiausia keleiviui, yra žmogiškasis faktorius ir saugumo reikalavimai.

Daugelis klausia: „Kodėl autobusas negali važiuoti greičiau?“ Atsakymas paprastas: saugumas ir įstatymai. Mūsų vairuotojai naudoja tachografus – prietaisus, kurie stebi važiavimo laiką, greitį ir poilsio pertraukas. Nėra jokios galimybės „spausti“ vairuotoją virš valandų normų, net jei ir norėtume atvykti anksčiau. Tai ne tik baudžiamąja atsakomybe apsibrėžta, bet ir etiškas klausimas. Pavargęs vairuotojas kelyje yra pavojingiausias dalykas.

Taigi, planuodami kelionę iš Olandijos, svarbiausia yra suprasti, kad laikas – tai dinaminė vertė. Šiame straipsnyje mes sukelsime dangų nuo to, kaip formuojasi grafikai, ką daryti, jei atvykote į stotelę ir autobuso dar nėra, ir kodėl kartais atvykimas į Vilnių gali vėluoti net ir pusę dienos. Naudodamiesi šia informacija, galėsite ne tik taikliau suplanuoti savo susitikimus Lietuvoje, bet ir išvengti nereikalingo streso prieš išvykstant. Esu čia, kad padėčiau jums suprasti šį procesą iš vidaus – ne kaip keleiviui, kuris matuoja laiką nuo paskutinio žvilgsnio į laikrodį, o kaip ekspertui, kuris žino, kas vyksta už vairo ir kas lemia kiekvieną minutę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje sekcijoje pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai man užduodamų klausimų, susijusių su kelionės laiku iš Olandijos. Jie paremti mano ilgamečia praktika ir realiomis situacijomis kelyje.

1. Kodėl autobusas iš Olandijos dažnai išvyksta ne taip tiksliai, kaip nurodyta biliete?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Olandijoje, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Amsterdamas ar Roterdamas, susirinkimo vietos dažnai yra strategiškai patogios, bet ir labai užimtos (pvz., geležinkelio stotys arba „Transferium“ aikštelės). Nors vairuotojas atvyksta į vietą numatytu laiku, pats išvykimo procesas gali užtrukti. Kodėl? Pirmiausia, keleiviai turi užsiregistruoti, bagažas turi būti pakrautas (o tai ne taip greita, kaip atrodo – kiekvieną lagaminą reikia padėti į tam skirtą vietą, užfiksuojant numerį). Antra, jei autobusas veža keleivių iš kelių skirtingų vietovių (pvz., paimti keleivį Eindhovene, tada Utrechte), nedidelis vėlavimas vienoje taške persikelia į visą maršrutą. Taip pat, Olandijoje griežtai laikomasi taisyklės dėl vairuotojo darbo laiko – jei vairuotojas atvyko prie išvykimo vietos ir jam pagal tachografą liko mažiau nei 15 minučių iki poilsio, jis privalo pradėti poilsį prieš išvykdamas. Tai yra įstatymas, o ne mūsų noras. Todėl „išvykimo laikas“ reiškia laiką, kai pradedamos variklio paleidimo procedūros, o ne būtent tai minutę, kai ratai pradeda suktis.

2. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Oficialūs grafikai dažnai nurodo apie 18–20 valandų. Tačiau, kaip ekspertas, aš sakiau: skirkite sau 20–22 valandas. Kelionės trukmė priklauso nuo dienos ir metų laiko. Pavasarį ir vasarą, kai Vokietijoje vyksta daug remonto darbų, ir Lenkijoje didėja eismo intensyvumas, kelionė gali užtrukti ilgiau. Be to, svarbu prisiminti, kad tai nėra tiesioginis važiavimas. Į šį laiką įeina: 45 minučių poilsis po kiekvienų 4,5 valandų vairavimo (privaloma), degalinių sustojimai, galimas pasienio kontrolės (nors Schengen erdvėje dažnai be sustojimo, tačiau mobiliosios grupės gali stabdyti), bei techniniai sustojimai. Jei matote biliete, kad autobusas turi atvykti į Vilnių 10:00 ryte, o išvyksta iš Amsterdamo 14:00, tai yra idealus scenarijus. Realiau tikėkis, kad atvyksite tarp 10:00 ir 12:00.

3. Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių atvykimas gali vėluoti?

Mano patirtis rodo tris pagrindines priežastis. Pirmoji – eismo įvykiai Vokietijoje. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra greitkeliai, tačiau ir jose įvyksta avarijų. Net maža „būgnų“ avarija gali sukelti spūstį, kuri priverstva važiuoti 10 km/valandą valandų valandas. Antroji – oro sąlygos. Olandija ir Vokietija žiemos mėnesiais dažnai kentėja nuo rūko. Tokiomis dienomis greitis ribojamas iki 60 km/valandą, o tai automatiškai prailgina kelionę. Trečioji – techniniai gedimai. Nors autobusai prižiūrimi kasdien, technika yra technika. Protingas vairuotojas sustožiuos iš karto, kaip tik įtariant blogą garso, kad išvengtų didesnės averijos kelionės metu. Tai gali vėlavimą sukelti valandomis, bet tai užtikrina jūsų saugumą.

4. Ar atvykimo laikas priklauso nuo to, iš kurio Olandijos miesto išvykstame?

Taip, absoliučiai. Jei išvykstate iš pietinės Olandijos (pvz., Maastricht ar Eindhovenas), kelias bus trumpesnis, nes mes iš karto įsijungiame į maršrutą link Vokietijos sienos. Tačiau jei išvykstate iš šiaurės (pvz., Groningenas arba net iš Amsterdamo „Schiphol“ oro uosto), reikės nukeliauti per visą šalį. Olandijos keliai, nors ir puikūs, yra užsikimšę. Nukeliauti iš šiaurės į pietus per Olandiją ryto metu gali užtrukti valandą ilgiau nei planuota. Be to, daugelis maršrutų yra „rinktiniai“ – autobusas aplanko keletą miestų prieš išvykdamas iš šalies. Jei esate paskutinis įsėdantis keleivius, Jums teks sėdėti ilgiau, tačiau tai leidžia mums pasiimti daugiau žmonių ir išlaikyti kainas konkurencingomis.

5. Kaip elgtis, jei vairuotojas vėluoja į paskirtą išvykimo vietą Olandijoje?

Pirmiausia – nepanikuokite. Dažnai keleiviai pradeda skambinti operatoriui po 5 minučių po nurodyto laiko. Mano patirtis sako: duokite vairuotojui 15–20 minučių lengvatos. Olandijoje yra daug apvaisinimų („blokėjimų“), ir net jei vairuotojas atvyko laiku, jis negalėjo pastoti vietoje. Taip pat gali būti, kad jis tiesiog praleido įvažiavimą dėl sudėtingos eismo situacijos ir turi apvažiuoti kvartalu. Jei vėlavimas viršija 30 minučių, tuomet verta susisiekti su mūsų pagalbos centru. Mes turime GPS stebėjimo sistemas ir galime tiksliai pasakyti, kur yra autobusas ir kiek jam liko. Dažnai vėlavimas yra dėl to, kad ankstesnis keleivis atvyko vėlai į rinkimo tašką. Mes stengiamės laikytis grafiko, tačiau jei keleivis skambina ir sako, kad vėluoja 5 minutes, mes paprastai laukiame, nes nenorime palikti žmogaus Olandijoje be transporto. Tai humaniškas požiūris, kuris kartais kenkia tikslumui.

6. Ar yra tam tikros dienos, kai kelionė trunka ilgiau (pvz., šventės, sekmadieniais)?

Absoliučiai taip. Yra dienos, kurioms aš kaip ekspertas visada pridedu papildomą „rezervą“ prie atvykimo laiko. Tai yra: Velykos, Kalėdos, Naujieji Metai ir Vasario 16-oji bei Kovo 11-oji. Tuo metu kelyje daugiausia ne tik keleivinių, bet ir krovininių automobilių, o jie užima daug vietos ir važiuoja lėčiau. Taip pat sekmadienio vakarais ir pirmadienio rytomis stebimas didelis srautas – žmonės grįžta iš atostogų. Lenkijoje šventėmis dažnai vyksta „kelionių amnezija“ – eismo dalyviai elgiasi nenumaldomai, dėl ko padidėja avarijų skaičius. Jei planuojate kelionę šiomis dienomis, nustatykite pasitikėjimo laikrodį („deadline“) vėliau.

7. Kiek laiko užtrunka pasienio kontrolė ir ar ji visada vyksta?

Nors Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Olandija yra Schengen zonoje, tai nereiškia, kad mes važiuojame be kontrolės. Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai vyksta mobiliosios pasienio patikros, ypač netoli sienos su Vokietija. Jos gali būti trumpos (tik pažiūrėti pasus) arba ilgos (iškrauti visą bagažą). Tokios patikros gali užtrukti nuo 15 minučių iki 2 valandų. Mes negalime tai numatyti iš anksto. Taip pat, jei autobuse vyksta ne ES šalies pilietis, kontrolė vyksta be išimties. Todėl, kai žiūrite grafiką, visuomet turėkite galvoje, kad pasienio zonos yra „juodosios dėžės“, kur laikas gali pradingti be žinios.

8. Kaip veikia vairuotojų poilsis ir kaip jis veikia mano atvykimo laiką?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurio keleiviai nesupranta. ES reglamentai griežtai nustato: vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 11 valandų ilgo poilsio pertrauką. Tas poilsis privalomas. Jei mes vėluojame dėl spūsties Vokietijoje, ir vairuotojui artėja 4,5 valandų riba, jis turi sustoti net jei ir norėtų važiuoti, kad pavengtų vėlavimo. Jis negali „suskaityti“ to poilsio vėliau. Tai reiškia, kad jei spūstis praryjo 1 valandą, mūsų poilsio sustojimas gali pasislinkti, ir dėl to atvykimas į Lietuvą vėluos bent tiek, kiek truko spūstis, plius poilsio laikas. Tai yra fizinės saugumo taisyklės, kurių niekas negali pažeisti.

9. Ar galiu sekti autobuso vietą realiu laiku, kad sužinočiau tikslų atvykimo laiką?

Dauguma šiuolaikinių pervežėjų, įskaitant ir mus, siūlo galimybę sekti autobusą realiu laiku per mobiliąją programėlę arba svetainę. Tai yra puiki priemonė. Tačiau verta prisiminti, kad GPS signalas gali „nukristi“ (pvz., miškingose vietovėse Lenkijoje arba tuneliuose). Taip pat, programa rodo autobuso greitį, bet ne prognozuoja ateities. Jei dabar matote, kad autobusas važiuoja 90 km/val., tai nereiškia, kad po valandos jis nebus užstrigęs remonto juostoje. Naudokite šias priemones kaip orientyrą, bet ne kaip 100 % garantą. Geriausias būdas sužinoti būklę – susisiekti su operatoriumi telefonu, jei matote didelį nukrypimą nuo grafiko.

10. Ką daryti, jei reikia atvykti konkrečiu laiku (pvz., į lėktuvą arba svarbų susitikimą)?

Kaip žmogus, kuris šioje srityje dirba 20 metų, visada patariu: nekelkite critical (kritinių) renginių per paskutinę minutę. Jei turite skrydį iš Vilniaus arba svarbų verslo susitikimą ryte, planuokite atvykti bent diena anksčiau arba pasirinkite ankstesnį autobusą. Pervežimo kompanija niekada negarantuoja atvykimo tikslumo iki minutės. Yra per daug nepriklausomų nuo mūsų veiksnių: orai, kelių darbai, avarijos, pasienio kontrolė. Jei vis tikitės atvykti tiktai prieš skrydį, imkitės didelės rizikos. Geriau praleisti kelias valandas Vilniaus kavinėje, nei praleisti lėktuvą ir gaišti pinigus bei nervus dėl vėlavimo, kurį sukėlė avarija tarp Berlyno ir Poznanės.

Išvada

Apibendrinant, kelionė iš Olandijos į Lietuvą (ir atgal) yra sudėtingas logistinis procesas, kuris priklauso ne tik nuo vairuotojo įgūdžių, bet ir nuo begalės išorinių veiksnių. Per savo dvidešimt metų darbo šioje srityje mačiau, kaip pasikeitė keliai, tapo griežtesnės taisyklės, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: olandiškas preciziškumas susiduria su kontinentinio kelių realybe.

Norint, kad kelionė būtų sėkminga, labai svarbu ne tik pasirinkti patikimą pervežėją, bet ir turėti teisingą nusistatymą. Atvykimo ir išvykimo laikai nėra akmeniniai, jie yra lankstusi grandinė, kuri reaguoja į kiekvieną eigoje pasitaikančią kliūtį.