Atvykimas iš Olandijos – patogūs išlaipinimo taškai: Eksperto Vadovas

Olandija (Nyderlandai) jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių logistikos šerdžių ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Amsterdamo rotušės ir Roterdamo uosto akys dažnai nukreiptos į Rytus, tiesiai į mūsų regioną. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė maršrutai, kaip modernizavosi sunkvežimiai ir, svarbiausia, kaip kito klientų poreikiai. Tačiau vienas dalykas išlieka pastovus: klausimas apie tai, kur geriausia ir patogiausia išlaipyti krovinį, atvykusį iš Olandijos.

Nors atstumas tarp Olandijos ir Lietuvos nėra astronomiškas, tai kelionė, kuriai reikalinga strategija. Tai ne paprasta važiavimas iš taško A į tašką B. Mes kalbame apie sudėtingus logistikos grandinelių derinius, kur kiekviena valanda prarasta prie sienos arba netinkamai parinktas išlaipinimo terminalas gali paversti pelningą sandorį nuostoliu. Šiame straipsnyje pasidelsime prie "išlaipinimo" koncepcijos. Tai ne tik fizinis prekių iškrovimas iš priekabos. Tai logistinis sprendimas, kuris lemia tolesnį prekių paskirstymą, sandėliavimo kaštus ir, galiausiai, kliento pasitenkinimą.

Lietuvoje, esant geografiniam padėčiai privalumui, susiformavo tam tikri "karštieji taškai", kuriuose susitelkia pagrindinės krovinių srautų arterijos. Suprasti, kurį tašką pasirinkti – Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar mažesnius regioninius centrus – reiškia valdyti pusę sėkmės. Toliau mes išnagrinėsime geografinius, ekonominius ir techninius šių taškų niuansus, remdamiesi praktine patirtimi ir rinkos realijomis.

DUK

1. Kokie yra pagrindiniai Olandijos ir Lietuvos logistikos koridoriai ir kaip jie įtakoja išlaipinimo taškų pasirinkimą?

Svarbu suprasti, kad krovinių srautas iš Olandijos dažniausiai judesiuo per Vokietiją ir Lenkiją. Tai vadinamasis "Vidurio Europos koridorius". Didžioji dalis krovininių automobilių iš Roterdamo ar kitų Olandijos terminalų pasuka link Aukštaitijos. Geografiškai šis maršrutas linkstamas į Lietuvos vidurį – Kauną ir Vilnių.

Todėl, jeigu jūsų įmonė yra įsikūrusi Vilniuje ar joje apylinkėse, logiškiausia yra planuoti išlaipinimą tiesiogiai sostinės regione arba netoliese esančiuose logistikos parkuose (pvz., Lentvaryje, Nemenčinėje ar prie magistralės A1). Tačiau jei krovinys yra skirtingas, pvz., didelis tūris arba jis skirtas tolesniam eksportui per jūrą, koridorius gali nukreipti į Klaipėdą. Pasirinkdamas išlaipinimo tašką, ekspertas visada vertina ne tik galutinę paskirties vietą, bet ir tai, kaip lengva vairuotojui patekti į ta vietą iš pagrindinio kelio A1. "Kampo užsukimas" gali atimti kelias valandas, todėl strateginiai taškai dažniausiai yra šalia greitkelių.

2. Kodėl Klaipėdos uostas ir jo apylinkės laikomi vienu patogiausių išlaipinimo taškų, nors krovinys ateina iš Olandijos?

Tai atrodo paradoksalu – važiuoti iš vieno jūrų uosto į kitą. Tačiau praktika rodo kitą. Olandija yra pagrindinė transito šalis prekėms, kurios ateina iš Azijos ar Amerikos ir toliau keliauja į Rytus. Dažnai atsitinka, kad didelė dalis krovinio išsikrauna Olandijoje, o likęs "uodegos" kiekis arba specifinės prekės turi būti nukreiptos į kitas Baltijos šalis – Latviją ar Estiją.

Tokiu atveju Klaipėda tampa idealiu išlaipinimo tašku dėl keleto priežasčių. Pirma, čia yra puikiai išvystyta krovinių terminalų infrastruktūra, galinti priimti net ir labai nestandartinius krovinius. Antra, vėliau prekės gali būti lengvai perkraunamos į keltus ir plaukios į Rygą ar Taliną. Trečia, Klaipėdos laisvojo ekonominio zona (LEZ) siūlo palankias mokesčių sąlygas sandėliavimui. Jei klientas nenori greitai vežti prekių į gilumą, Klaipėda yra racionalus sprendimas.

3. Kaip pasirinkti tarp tiesioginio pristatymo į kliento sandėlį ir išlaipinimo logistiniame terminale?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, su kuriuo susiduriu konsultuodamas klientus. Tiesioginis pristatymas (angliškai vadinamas "door to door") atrodo patogiau – vairuotojas atvažiuoja pas jūsų sandėlio vartus ir iškrauna. Tačiau čia slypi pavojus. Jeigu jūsų sandėlis yra miesto centre, siauroje gatvėje, arba neturi pakankamai aukštų pakeliamųjų vartų (dock levelers), procesas gali užtrukti. Vairuotojų darbo valandos yra ribotos, o stovėjimas Vilniaus ar Kauno senamiestyje gali sukelti ne tik eismo spūstis, bet ir didelius neplanuotus kaštus.

Logistiniai terminalai (tokie kaip "Vakarų laivų gamykla" (VLG) terminalai, ar privačios sandėliavimo įmonės prie magistralių) yra sukurti taip, kad išlaipinimas vyktų kuo greičiau. Čia yra viskas: konvejeriai, šaklės, pakeltuvai. Jeigu krovinys yra dalinis (LTL – Less than Truck Load), jis bus atvežtas į terminalą, ten išlaipintas, o vėliau supakuotas į mažesnę transporto priemonę (pavyzdžiui, 3,5 tons sunkvežimį) ir pristatytas klientui. Tai brangniau, bet daug patogiau ir saugiau, jeigu kliento infrastruktūra nėra pritaikyta dideliems sunkvežimiams.

4. Ar Vilniaus regionas turi pakankamai išlaipinimo galimybių dideliems Olandijos kroviniams?

Vilnius, kaip sostinė, susitelkia didžioji dalis vartojimo prekių. Tačiau miesto plėtra kelia iššūkius logistikai. Per pastaruosius penkerius metus pastebimas trendas, kad didieji prekybos centrai ir sandėliai keliasi į miesto pakraščius ar net gretimus rajonus (Vilniaus r., Širvintų r., Elektrėnų r.).

Esu daug kartų matęs, kaip sunkvežimiai stovi eilėse prie didžiųjų prekybos centrų (pvz., "Ozas", "Akropolis") sandėlių, laukdami išlaipinimo lango. Tai neefektyvu. Todėl profesionaliame logistikos pasaulyje Vilniaus regione išlaipinimo taškai dažnai yra perkeliama į "Vilniaus logistikos parkus", pvz., Mickūnų, Pagirių ar Kairių industrijuose. Šie taškai yra strategiškai išsidėstę šiaurės rytų ir pietvakarių kryptimis nuo miesto, leidžiant greitai išvengti miesto spūsčių. Jeigu krovinys iš Olandijos yra skirtas Vilniaus vartotojams, šie parkai yra geriausias pasirinkimas dėl greito prieinamumo ir modernios infrastruktūros.

5. Kaip Kauno geografinis padėtis lemia jo patogumą kaip išlaipinimo tašką?

Kaunas dažnai vadinamas Lietuvos logistikos širdimi. Ir tai ne tuščiai žodžiai. Būdamas šalies geografiniame centre, Kaunas tampa idealiu "skirstymo centru" (distribution hub). Krovinys, atvykęs iš Olandijos, gali būti išlaipintas Kaune per pusvalandį, o tada dalinamas į tris krypčias: į Vilnių, Klaipėdą ir į Šiaulius/Panevėžį.

Kaune esantys terminalai (pvz., prie "Via Baltica" magistralės) yra labai aktyvūs. Mano patirtis rodo, kad jeigu klientas turi keletą parduotuvių skirtinguose miestuose, daugiau kaip 70 proc. atvejų verta išlaipyti Krovinį Kaune. Nors tai reiškia papildomą vidaus pervežimą (cross-docking), tačiau išlaipinimo operacija Kaune paprastai pigesnė ir greitesnė nei sostinėje, dėl mažesnio darbo jų užmokesčio ir mažesnio koncentracijos tankio. Be to, Kauno "Free Economic Zone" traukia didžiulius Olandijos investuotojus, todėl ten įsikūrusiems sandėliams išlaipinimas yra natūralus procesas.

6. Kokie yra specifiniai reikalavimai išlaipinant vėsiuomenės krovinius iš Olandijos?

Olandija yra viena lyderių maisto produktų (agro) sektoriuje. Gauname ne tik sūrius ir gėrimus, bet ir gėles, daržoves, mėsos pusgaminius. Tokiems kroviniams būtina šaltoji grandinė (cold chain). Standartinis išlaipinimo taškas netinka – reikalingi šaldymo kambariai su specifine temperatūra.

Šiuo atveju išlaipinimo taško pasirinkimas yra kritiškas. Ne kiekvienas terminalas turi 18 arba -25 laipsnių kameras. Dažnai reikia išlaipyti tiesiogiai į parduotuvės sandėlį, kuris turi atitinkamą įrangą. Jeigu planuojate didelį maisto produktų importą iš Olandijos, būtina iš anksto suderinti su logistika, ar išlaipinimo punktas turi "dokus", pritaikytus šaldytuvams (angl. cooler docks), kurie užtikrina, kad jungiant sunkvežimį su sandėliu neprarandamas šaltis. Mano praktikoje buvo atvejų, kai netinkamas išlaipinimas privertė išmesti visą krovinį dėl sanitarijos normų pažeidimo. Todėl čia negalima būti abejingam.

7. Ar verta laukti grupinio krovinio (LTL) susiformavimo Olandijoje, kad pigiau išlaipinti Lietuvoje?

Tai klasikinis kainos ir greičio derinimo klausimas. Olandijoje yra daugybė "konsolidacijos centrų". Jeigu jūsų krovinys užima tik 3 europaletes, o sunkvežimis telpa 33, logiška laukti, kol sunkvežimis užsipildo. Tačiau čia yra pavojus – laikas.

Krovinių iš Olandijos srautas yra labai intensyvus, todėl grupiniai kroviniai susiformuoja gana greitai – per 1-2 dienas. Tačiau jeigu laukiate savaitę, tai gali lemti praleistas galimybes rinkoje. Atsižvelgiant į išlaipinimą Lietuvoje, grupinis krovinys dažniausiai atvežamas į didelį terminalą (pvz., Kaune ar Vilniuje), iš kurio jis yra "išrenkamas".

Ar tai patogu? Taip, jeigu jums nereikia viso kiekio iš karto. Jūsų išlaipinimo taškas tampa tuo terminalu. Tačiau jeigu jums reikalingos prekės rytoj, o jis dar laukia Olandijoje susiformavimo, tai problema. Mano rekomendacija: jeigu krovinio vertė yra didesnė nei laukimo išlaidos, geriau užsisakyti dalinę vietą (pavienį vietą) arba net dalinį sunkvežimį (FTL), kad išlaipinimas būtų užtikrintas pagal grafiką.

8. Kokią įtaką išlaipinimui turi Lenkijos kelių būklė ir vairuotojų poilsio režimas?

Nepaisant to, kad kalbame apie Lietuvos taškus, negalime pamiršti, kad sunkvežimiai turi ten nuvažiuoti. Olandija-Vokietija-Lenkija-Lietuva maršrutas yra intensyvus, tačiau Lenkijoje kelių infrastruktūra vis dar tobulinama (nors A2 autostrados atidarymas daug padėjo).

Vairuotojų darbo laiko apribojimai (tachografai) lemia, kad vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas be pertraukos. Dažnai atsitinka taip, kad vairuotojas atvažiuoja į Lietuvą artėjant prie savo poilsio laiko. Jeigu jūsų išlaipinimo taškas yra toli nuo greitkelio, pvz., kaimo vietovėje, vairuotojas gali atsisakyti važiuoti ten, nes jam reikės stabdyti laiką, o poilsio vietos reikia ieškoti.

Todėl patogiausi išlaipinimo taškai yra tie, kurie yra ne toliau kaip 30-50 km nuo pagrindinio kelio A1 ir šalia jų yra viešbučiai arba specialios vairuotojų poilsio aikštelės. Planuodamas logistiką, aš visada įtraukiu šį faktorių – "ar vairuotojas spės ir norės ten nuvažiuoti?". Idealiai – kai išlaipinimas vyksta ryte, prieš prasidedant vairavimo laikui.

9. Kaip elgtis, jeigu krovinys iš Olandijos atvyksta naktį? Ar visi išlaipinimo taškai veikia 24/7?

Olandai yra žinomi savo disciplinuotu darbu, ir dažnai sunkvežimiai startuoja taip, kad atvyktumėte į paskirties vietą anksti ryte arba naktį, kad išvengtumėt spūsčių. Tačiau Lietuvoje ne visi sandėliai dirba 24 valandas per parą.

Jei jūsų sandėlis nedirba naktį, reikalingas tarpinis išlaipinimo taškas – terminalas, dirbantis 24/7. Tokiuose terminaluose krovinys gali būti išlaipintas laikinai (angl. drop-off), o vairuotojas išvyksta atgal arba ilsėtis. Vėliau, kai jūsų sandėlis atsidaro, krovinys pervežamas į galutinę vietą.

Daugelis didžiųjų logistikos kompanijų Lietuvoje (tokios kaip "Girteka", "Toll Global" ir kt.) turi tokias galimybes. Jeigu planuojate prekes iš Olandijos, būtinai patikrinkite, ar jūsų pasirinktas išlaipinimo taškas turi "naktinį režimą". Jeigu ne – reikės mokėti už vairuotojo laukimą (stožeris), kas gali kainuoti brangiai, arba rasti kitą, lankstesnį partnerį.

10. Kokios yra papildomos paslaugos, kurias siūlo šiuolaikiniai išlaipinimo taškai Lietuvoje?

Anksčiau išlaipinimas buvo tik "padėk ir kelkis". Šiandien tai visa kompleksinė paslauga. Atvykstant iš Olandijos, klientai dažnai pageidauja ne tik fizinio išlaipinimo. Šiuolaikiniai terminalai siūlo: * Kokybės kontrolę (QC): Patikrinti, ar prekės nebuvo pažeustos kelionės metu (ypač svarbu baldams ir elektronikai). * Pakavimą/įpakavimą: Jeigu prekės atvyksta didelėse dėžėse, jas galima supakuoti į mažesnes grupes (kitavimas) prieš išvežant į parduotuves. * Etikečių klijavimą: Pakeisti Olandijos etiketes į lietuviškas (jeigu būtina pagal įstatymus ar parduotuvių reikalavimus). * Muitinės procedūras: Nors tai ES viduje, kai kurios prekės (pvz., alkoholis, tabakas, arba prekės iš trečiųjų šalių tranzitu) gali reikalauti muitinės kontrolės. Kai kurie terminalai turi muitinės postą teritorijoje.

Tai leidžia klientams gauti "paruoštą pardavimui" produktą, tiesiogiai išlaipinus jį terminale, o ne savo sandėlyje didinant darbo apimtį.