Ar Vyksta Reguliarūs Reisai Į Olandiją Kasdien? Detali Logistikos Eksperto Apžvalga

Dirbant logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, dažniausiai girdimas klausimas, kurį klientai užduoda beveik automatiškai, susijęs su siuntų iš Lietuvos į Olandiją (Nyderlandus) organizavimu, yra gana paprastas: „Ar į ten važiuoja kasdien?“. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti tiesiog „taip“ arba „ne“, tačiau, kaip ir viskas tarptautiniuose pervežimuose, situacija yra daugialypė ir priklauso nuo lab daugybės veiksnių. Per daugelį metų stebėjau, kaip keitėsi keliai, transporto rinka ir pačių klientų lūkesčiai, todėl šiame straipsnyje noriu nušviesti šią temą iš praktinės, o ne tik teorinės pusės.

Neretai žmonės įsivaizduoja, kad reguliarius reisus garantuoja kažkoks stebuklingas grafikas, kurį laužo tik ypatingos aplinkybės. Tačiau realybėje „reguliarus reisas“ logistikoje reiškia sudėtingą mechanizmą, susidedantį iš krovinininkų koordinavimo, muitinės procedūrų, kelių situacijos ir pačių prekių specifikos. Olandija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, todėl šia kryptimi susiformavo itin tankas transporto srautas. Tačiau ar tai reiškia, kad jei ryte Jums prireiktų išsiųsti kelis palečius į Amsterdamą ar Roterdamą, visada būtų pasiruošęs vairuotojas, išvažiuojantis tą pačią dieną? Čia mes ir panagrinėsime visus niuansus, kad Jūsų verslui nebūtų neaiškumų planuojant tiekimo grandines.

Svarbiausia suprasti, kad „kasdien“ šioje srityje gali reikšti skirtingus dalykus. Vienam tai yra fizinis transporto priemonės išvykimas kiekvieną rytą, kitam – galimybė paduoti krovinių į sandėlį kasdien ir tikėtis, kad jie pasieks paskirties vietą per nustatytą laiką. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip tik veikia ši sistema, kad galėtumėte priimti informuotus sprendimus ir išvengti nereikalingų nerealūs lūkesčių bei, svarbiausia, praleistų galimybių.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Ar realu, kad į Olandiją išvyksta sunkvežimiai kasdien, net ir švenčių dienomis?

Taip, tai visiškai realu, tačiau reikia atskirti koncepcijas. Esu matęs, kaip per šimtmečius ar Kalėdas srautai vis tiek juda, nors ir mažesniu intensyvumu. Didžiosios logistikos kompanijos, kurios specializuojasi krovinių gabenime tarp Lietuvos ir Beneliukso šalių, laiko savo maršrutus aktyviais beveik 365 dienas per metus. Olandija yra logistikos centras, todėl uostai ir platinimo centrai ten dirba be pertraukų.

Tačiau „kasdien“ reiškia, kad yra išvykimo langai, o ne būtinai kad kiekvieną dieną išvyksta pilnas sunkvežimis į konkretų miestą. Pavyzdžiui, gali būti, kad pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį važiuojama į Roterdamą, o antradienį ir ketvirtadienį – į Eindhoveną ar Tilburgą. Jei kalbame apie susistemintus (partijinius) pervežimus, ten tvarkaraščiai yra itin griežti. Vairuotojai dirba pagal grafikus, kurie leidžia jiems laikytis poilsio ir darbo laiko reikalavimų, todėl net šventėmis galima rąsti transportą, tik reikia tai planuoti šiek tiek ankščiau. Mano patirtis rodo, kad pavasario ir rudenio šventės gali šiek tiek sulėtinti procesus dėl didesnio eismo intensyvumo, bet ne sustabdo jų.

2. Kuo skiriasi reguliarūs reisai nuo užsakomųjų pervežimų (kai kuriamas reisas specialiai Jums)?

Tai esminis skirtumas, kurį dažnai painioja klientai. Reguliarus reisas (angliškai vadinamas „line“ arba „part load“) yra tas, kurį dažniausiai organizuoja ekspeditorius arba pervežėjas, turintis fiksuotą maršrutą. Jis renka krovinius iš daugelio mažų ir vidutinių siuntėjų, juos konsoliduoja ir veža į fiksuotą vietą (pavyzdžiui, į terminalą Venlo ar Amsterdame). Tokiu atveju Jums nereikia mokėti už visą sunkvežimį, mokate tik už užimtą vietą (palečių kiekį arba kubinius metrus).

Užsakomasis reisas (FTL – Full Truck Load) yra kai Jums reikalingas visas sunkvežimis. Jis važiuoja tiesiai iš Jūsų sandėlio į Jūsų kliento sandėlį be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį). Nors reguliarūs reisai vyksta kasdien, užsakomasis reisas gali būti organizuotas bet kurią dieną, kai tik randamas laisvas sunkvežimis. Tačiau jis kainuoja brangiau. Jei Jūsų krovinys nedidelis (pvz., 2–6 europaletes), reguliarioji linija yra geriausias ir pigiausias pasirinkimas, nes Jums nereikės mokėti už tuščias vietas automobilyje.

3. Kokius Olandijos miestus ar regionus dažniausiai aptarnauja kasdieniniai reisai?

Per savo dvidešimt metų darbo pastebėjau, kad geografinis pasiskirstymas yra labai aiškus ir susijęs su ekonominiu centrais. Daugiausiai kasdienių reisų yra nukreipta į vakarinę Olandijos dalį – tai yra Randstadas: Amsterdamas, Haga, Roterdamas, Utrechtas. Čia susitelkę didžiausi prekybos centrai, uostai ir sandėliai.

Taip pat labai intensyvus srautas yra į pietinę provinciją – Šiaurės Brabantą (Šiaurės Brabanto provincija). Miestai kaip Eindhovenas, Tilburgas, Breda ir 's-Hertogenboschas yra svarbūs logistikos mazgai. Ten yra daugybė terminalų, kur išsikrauna kroviniai iš visos Europos. Taip pat svarbus mazgas yra Venlo (Limburgas), esantis netoli Vokietijos sienos – tai vienas didžiausių logistikos centrų visoje Europoje, į kurį reisai vyksta beveik kas valandą. Mažiau urbanizuoti šiaurės rytai (Groningenas, Frizija) gali būti aptarnaujami rečiau, pvz., 2–3 kartus per savaitę, arba pervežama per tarpinius terminalus.

4. Kaip veikia krovinių konsolidacija ir kiek tai užtrunka?

Konsolidacija yra širdis, dėl kurios reguliarūs reisai yra ekonomiški. Procesas atrodo taip: Jūs pateikiate užsakymą, pvz., antradienį. Mūsų vairuotojas arba vietinis kurjeris atvyksta pas Jūsų, paima krovinią ir veža jį į mūsų konsolidacijos sandėlį Lietuvoje (dažniausiai Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje). Čia krovinys yra įkeliamas į didesnę sunkvežimio priekabą kartu su kitų klientų siuntomis.

Sunkvežimis, kuriame jau yra pakankamai krovinių (paprastai būna užpildytas 80–90 %), išvyksta į Olandiją. Išvykimo diena priklauso nuo to, kada užsipildo konteineris. Jeigu linija yra labai intensyvi (kaip į Roterdamą), gali būti, kad išvykstama kasdien ar net kelis kartus per dieną (pavakarę ir naktį). Jeigu tai retesnė kryptis, gali tekti palaukti, kol surinksime partiją – pvz., 2-3 dienas. Todėl, kai klausiate „ar vyksta kasdien?“, praktiškai klausiate „ar kasdien susirenka pakankamai krovinių, kad verta važiuoti?“. Esu matęs atvejų, kai greitas reakcijos laikas leidžia „užslipti“ į tą pačią dieną išvažiuojančią sunkvežimį, jei užsakymas paduodamas ankstyvą rytą.

5. Kokį trukmės laiką turėčiau numatyti siuntai į Olandiją, jei ji įeina į reguliaraus reiso grafiką?

Standartinis tranzito laikas yra vienas svarbiausių rodiklių, dėl kurio susidaro nesusipratimų. Dažnai klientai galvoja, kad jei reisas „reguliarus“, tai prekės pasieks gavėją rytoj. Tačiau tarkime realų atvejį. Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1600–1700 km.

Sunkvežimis, važiuodamas vidutiniškai 80 km/h greičiu (su visais sustojimais), įveikia šį kelią maždaug per 20–22 valandas纯 vairavimo laiko. Tačiau reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laikus (pagal taisykles jis privalo sustoti po 4,5 valandos vairavimo). Be to, reikia laiko pakrovimui Lietuvoje ir iškrovimui Olandijoje. Taigi, realus laikas nuo krovinio pasiėmimo iki jos pristatymo į gavėjo sandėlį (door-to-door) paprastai svyruoja nuo 48 iki 72 valandų (2–3 darbo dienos).

Jei krovinys įeina į tą pačią dieną išvykstantį reisą, jis gali būti Olandijoje jau po 24–30 valandų (pavasarį/vasarą, kai eiras mažiau ir vairuotojai dirba efektyviau). Žiemą arba dėl blogų oro sąlygų Vokietijoje (kas dažnai nutinka), šis laikas gali prailgti. Taigi, atsakydamas trumpai: planuokite 2–3 dienas, tačiau pasidžiaukite, jei įvyksta per 1 dieną.

6. Ar yra rizika, kad mano krovinys bus „užstotas“ kitoje stotyje ir pavėluos?

Tai vienas dažniausiai bijomų dalykų. Tiesą sakant, jeigu pasirenkate patikimą, licencijuotą pervežėją, ši rizika yra minimali. Reguliarieji reisai dažniausiai turi griežtą tvarkaraštį, nes vėlavimas viename taške gali sukelti „domino efektą“ ir sugadinti grafiką visai savaitei.

Tačiau esu matęs ir tokių atvejų, kai dėl techninių gedimų ar įvykių kelyje (avarijų, policijos patikrų) reisas vėluoja. Jeigu Jūsų krovinys yra įkeltas į sunkvežimį, kuris vėluoja, jis, žinoma, atvyks vėliau. Bet dėl konsolidacijos specifikos gali būti ir taip: Jūsų krovinys atvykta į mūsų sandėlį laiku, bet dėl to, kad kita didelė siunta (pvz., 20 tonų metalo) vėlavo iš gamybklos, ekspeditorius gali nuspręsti palaukti tos didelės siuntos, kad užpildytų sunkvežimį ekonomiškai.

Tokiu atveju Jūsų siunta gali „stovėti“ 1 dieną Lietuvoje, nors reisas techniškai „vyksta kasdien“. Čia labai svarbu komunikacija. Geras ekspertas visada informuos klientą apie tokias rizikas ir pateiks alternatyvas (pavyzdžiui, siuntą perleisti kitam, greitesniam, bet brangesniam reisui).

7. Kaip kaina keičiasi priklausomai nuo to, ar renkuosi reguliarų reisą, ar skubų pervežimą?

Kainodara logistikoje yra tiesiogiai susijusi su užpildomu laisvų vietų kiekiu. Reguliarus reisas yra pigesnis, nes kaštai (degalai, vairuotojo atlyginimas, kelių mokesčiai) yra padalijami tarp visų siuntėjų. Jei užsakote vietą tokioje linijoje, kaina paprastai yra fiksuota ir stabilu.

Jei reikia skubaus pervežimo (express), kai reikia, kad krovinys išvyktų nedelsiant ir važiuotų tiesiai be sustojimų, kaina gali padidėti 40 %, o kartais ir net du kartus. Taip pat yra svarbu metų laikas. Pavasarį ir rudenį, kai didėja žemės ūkio produktų pervežimai, Lietuvos-Olandijos kryptimi gali trūkti vietos, todėl net reguliarių reisų kaina gali šoktelėti. Ilgamečia patirtis moko, kad geriausia kaina yra tada, kai krovinys gali būti lankstus – jei siuntėjas leidžia pakrauti jį per 2–3 dienas, mes galime pasirinkti optimalų reisą ir pasiūlyti geriausią kainą.

8. Kokius dokumentus reikia parengti, kad krovinys būtų priimtas į reguliariojo reiso grafiką be problemų?

Dokumentų tvarka per pastaruosius 20 metų gerokai pasimplifikavo dėl digitalizacijos, tačiau pagrindai išliko tie patys. Norint, kad krovinys sklandžiai įeitų į Olandiją (kuri yra ES šalis), reikalingi: 1. Komercinė sąskaita faktūra (Invoice). Turi būti nurodyta tiksli prekių vertis, svoris ir bruožai. 2. Pakavimo lapas (Packing List). Padeda greičiau suprasti, kas yra dėžėse. 3. CMR sąskaita. Tai pagrindinis vežimo dokumentas.

Nors tai ne Brexit (Didžioji Britanija), kur reikalingi eksporto deklaracijos, kartais klientai siunčia prekes toliau į trečiąsias šalis arba tai yra alkoholinės prekės / tabakas, kurioms būtinos akcizų žymės. Tokiais atvejais be tinkamai parengtų muitinių dokumentų krovinys gali būti sulaikytas, o tai išmes jį iš kasdieninio grafiko. Visada patariu klientams patikrinti, ar prekė nėra specialios paskirties (pvz., pavojingos – ADR), nes tai taip pat gali reikalauoti specialios transporto priemonės, kuri gali nebūti kasdieniniame „standartiniame“ reise.

9. Ar galima sekti savo krovinių judėjimą realiu laiku?

Anksčiau, prieš dvi dešimtis metų, tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, kad sužinotume, kur jis yra. Šiandien tai yra standartas. Beveik visi reguliarūs reisai į Olandiją yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis.

Klientas gauna nuorodą arba prisijungimo duomenis prie kurjerų/ekspeditorių sistemos, kur gali matyti, kur yra sunkvežimis. Tai itin svarbu verslui, nes gavėjas Olandijoje dažnai prašo pranešti apie atvykimo laiką (ETA) mažiausiai 4 valandas iki iškrovimo, kad jis galėtų organizuoti krovėjus arba sandėlio vietą. Progresyvios sistemos net siunčia automatinį pranešimą el. paštu ar SMS žinute, kai krovinys pasiekia paskirties vietą.

10. Ką daryti, jei mano prekės yra netinkamos standartiniam („sausam“) reisui, pvz., šaldomos prekės arba perdidžiai kroviniai?

Čia turime kalbėti apie specifines rūšis. Standartinis reguliarus reisas dažniausiai vyksta su tentine priekaba (tarpinės ašys, tentas). Jis tinka daugumai prekių: paletėms, dėžėms, maišams. Tačiau jei Jums reikia pervežti šaldomas prekes (maistas, vaistai, gėrimai), Jums reikalingas „šaldytuvas“ (reefer).

Ar vyksta reguliarūs reisai šaldytuvais į Olandiją? Taip, vyksta, bet jų yra žymiai mažiau nei standartinių. Jie dažnai būna nukreipti į didžiuosius mažmenininkų (pavyzdžiui, „Albert Heijn“ ar kitų parduotuvių tinklų) terminalus. Jei Jūsų krovinys mažas, gali tekti laukti, kol susiformuoja partija.

Jei kalbame apie perdidžius (out of gauge) krovinius, kurie netilptų į standartinę 13,6 m ilgio priekabą, čia reguliaraus kasdieninio reiso koncepcija beveik neveikia. Tokiu atveju reikia individualaus užsakymo. Taigi, jei Jūsų prekė yra nestandartinė, apie tai būtina pranešti ekspertui iš karto, nes „įlipimas“ į bet kurį važiuojantį sunkvežimį čia nebus įmanomas.

Išvada

Apibendrinant ilgą metų patirtį šioje srityje, galiu teigti viena: ryšiai tarp Lietuvos ir Olandijos yra vieni tvirčiausių ir geriausiai organizuotų Europos logistikoje. Atsakymas į klausimą „Ar vyksta reguliarūs reisai į Olandiją kasdien?“ yra teigiamas, tačiau sėkmė priklauso nuo to, kaip gerai suprantate šios sistemos taisykles.