Ar saugus keleivių pervežimas iš Olandijos šiais mikroautobusais? Eksperto Išsamus Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių ir krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė Lietuvos ir Nyderlandų (Olandijos) ryšiai. Kas anksčiau buvo egzotiška kelionė, dabar yra kasdienybė tūkstančiams mūsų tautiečių, kurie vyksta dirbti, gyventi ar lankyti savo artimuosius. Šio maršruto populiarumas nesumažėja, o kartu su juo auga ir pasiūla – rinkoje atsiranda vis daugiau vežėjų, siūlančių savo paslaugas. Tačiau, kai kalbame apie ilgą kelionę (apie 1500–1700 km viena kryptimi), kylančia klausimas nebekyla apie kainą ar patogumą vien, o pirmiausia – apie saugumą.

Dažnai klientai klauso: „Ar saugus keleivių pervežimas iš Olandijos šiais mikroautobusais?“ Šis klausimas yra labai svarbus, nes ne visi transporto priemonės vairuotojai ar nelegalios vežėjų kompanijos laikosi griežtų standartų. Mano, kaip ilgamečio šios srities profesionalo, tikslas šiame straipsnyje – ne tik atsakyti į šį klausimą, bet ir išsamiai paaiškinti, kas užtikrina jūsų saugumą kelyje, ką tiksliai reikėtų patikrinti prieš išvykstant ir kuo skiriasi legalus, profesionalus pervežimas nuo pavojingos „juodosios rinkos“ paslaugų.

Svarbu suprasti, kad mikroautobusų pervežimas – tai ne tik vairuotojo įgūdžiai, tai ir techninė transporto priemonės būklė, teisiniai reikalavimai, draudimas ir darbo laiko apribojimai. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime visus šiuos aspektus, kad jūsų kelionė iš Olandijos į Lietuvą (ir atgal) būtų ne tik pigi, bet ir, kas svarbiausia, rami bei saugi.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar mikroautobusų pervežimas iš Olandijos iš viso yra saugus būdas keliauti?

Taip, mikroautobusų pervežimas yra vienas saugiausių būdų keliauti tokiu atstumu, jeigu jis atliekamas profesionalių ir legaliai veikiančių kompanijų. Statistika rodo, kad profesionaliai valdomas keleivinis transportas yra daug saugesnis nei individualus vairavimas, ypač tokiuose ilguose maršrutuose, kaip Olandija–Vokietija–Lenkija–Lietuva.

Kod�l taip? Visų pirma, profesionalūs vairuotojai turi didelę patirtį vairuoti ilgas distancijas ir yra įpratę su europinio kelio eismo taisyklėmis, skirtingais greičio apribojimais ir oro sąlygomis. Antra, mikroautobusai (pavyzdžiui, Mercedes-Benz Vito, Sprinter ar VW Crafter) yra konstruojami kaip keleiviniai automobiliai, o ne kaip lengvieji automobiliai – jie turi stabdžių sistemą, pritaikytą didesniam svoriui, tvirtesnes kėdutes ir daugiau aktyviųjų saugumo sistemų (pavyzdžiui, ESP – elektroninio stabilumo programą).

Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“ – saugumas garantuojamas tik tada, kai pervežimą atlieka licencijuota įmonė. Jeigu keliaujate su vairuotoju, kuris neturi teisės vežti keleivių už pinigus, arba su automobiliu, kuris neregistruotas kaip keleivinis, riziką padidinate keliasdešimt kartų. Tokiuose atvejuose nebus nei tinkamo draudimo, nei techninės priežiūros garantijų. Todėl, atsakydamas trumpai – taip, saugu, jeigu pasirinksite patikimą partnerį.

2. Kokius saugumo standartus turi tenkinti šiuolaikiniai mikroautobusai, vykstantys į Lietuvą?

Šiuolaikiniai mikroautobusai, naudojami tarptautiniams pervežimams, turi atitikti griežtus techninius reikalavimus, kurie nustatyti Europos Sąjungos direktyvose. Per savo dvidešimt metų patirtį mačiau, kaip technika tobulėjo, ir šiuo metu minimalus standartas yra žymiai aukštesnis nei prieš dešimtmetį.

Pirma, svarbiausias kriterijus yra techninė apžiūra. Legaliai vežti keleivinus galintys mikroautobusai privalo eiti per griežtas periodines technines apžiūras (dažniau nei paprasti automobiliai) ir turėti galiojantį techninio priemonės tinkamumo sertifikatą.

Antra, varikliai. Ilgiems maršrutams dažniausiai naudojami dyzeliniai varikliai, atitinkantys „Euro 6“ ar bent „Euro 5“ ekologinius standartus. Tai ne tik mažina taršą, bet ir užtikrina, kad variklis turi pakankamai galios bei dinamikos, kad saugiai privažiuotų greitaeigiuose keliuose (pavyzdžiui, Vokietijos autobanuose) ar įveiktų kalvotus ruožus.

Trečia, aktyvioji ir pasyvioji saugumo sistema. Mikroautobusai turi būti užtikrinti ABS (blokavimosi stabdžių sistema), kurios neleidžia stabdant prarasti valdymo, ir ESP, kuri padeda išvengiš slydimo posūkiuose. Be to, kiekviena keleivio vieta turi būti aprūpinta saugos diržais. Dauguma šiuolaikinių mikroautobusų turi ir oro pagalves vairuotojui bei priekiniam keleiviui, o kai kurie modeliai – ir šonines užuolaidas (kurios ypač svarbos smūgio metu).

Ketvirta, padangos. Olandijoje ir Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl padangų būklės. Žiemos sezono metu (nuo lapkričio iki balandžio) privalomos būti žieminės padangos. Profesionalios įmonės niekada nevažiuos su „plikomis“ padangomis, nes tai ne tik saugumo, bet ir didelės baudos klausimas.

3. Kaip užtikrinamas, kad vairuotojas yra profesionalus ir neperdirbtas?

Tai vienas svarbiausių aspektų, dėl kuriuo aš visada primygtinai rekomenduoju rinktis didesnes ir patikimas pervežimo kompanijas. Vairuotojo profesionalumas ir fizinė būklė lemia kelionės saugumą tiesiogiai.

Legaliai vežti keleivinus tarptautiniuose maršrutuose gali tik vairuotojai, turintys: 1. Vairuotojo pažymėjimą (95 kodas): Tai neįprastas pažymėjimas, o specialus kvalifikacinis pažymėjimas, įrodantis, kad vairuotojas išlaikė teorinius ir praktinius egzaminus apie keleivių pervežimą, darbo laiko normas ir pirmąją pagalbą. 2. Sveikatos patikrinimą: Vairuotojai privalo eiti reguliarius medicininius patikrinimus, kad būtų įsitikinta, jog jų sveikata leidžia vairuoti ilgą laiką (regos, klausos, širdies veiklos patikrinimai). 3. Tinkamas kategoriją: Norint vairuoti mikroautobusą, kuriame yra daugiau kaip 8 keleivių vietų (neįskaitant vairuotojo), būtina turėti D1 ar D kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Paprastas B kategorijos pažymėjimas netinka, jei automobilis yra registruotas kaip keleivinis ir jame daugiau vietų.

Be to, labai svarbu kalbėti apie „neperdirbtumą“. Profesionalios kompanijos naudoja tachograus įrašus (nors mažesniems mikroautobusams tai nebūtina, dauguma gerų įmonių juos įrengia savo iniciatyva) arba stebi vairuotojus GPS stebėjimo sistemomis, užtikrindamos, kad vairuotojas neviršija leidžiamų vairavimo valandų. ES reglamentai nustato, kad vairuotojas privalo padaryti pertrauką po 4,5 valandų vairavimo ir poilsį po 9 valandų vairavimo. Jei vairuotojas važiuoja 20 valandų iš eilės (ką daro nelegalūs vežėjai), jo reakcija sulėtėja, ir tai yra tiesioginis pavojus gyvybei.

4. Kuo skiriasi legalus vežėjas nuo „juodosios rinkos“ vairuotojo, ir kodėl tai svarbu saugumo požiūriu?

Skirtumas tarp legalaus vežėjo ir „juodosios rinkos“ atstovo yra milžiniškas, ir jis liesia ne tik piniginę, bet ir gyvybę. Per savo karjerą mačiau daugybę atvejų, kai žmonės, norėdami sutaupyti 20–30 eurų, rinkosi nelegalų vairuotoją socialiniuose tinkluose, o vėliau gailėjosi.

Legalus vežėjas: * Turi vežėjo licenciją (Lietuvoje tai išduoda Susisiekimo ministerija). Licencija gali būti suteikta tik tada, kai įmonė įrodo, kad turi tinkamas transporto priemones, kvalifikuotus vairuotojus ir, kas svarbiausia, civilinės atsakomybės draudimą keleiviams. * Užtikrina, kad mikroautobusas yra techniškai tvarkingas. * Pateikia sutartį arba kvitą, kuris yra juridinis pagrindas. * Vairuotojas laikosi darbo ir poilsio režimo.

„Juodosios rinkos“ vairuotojas: * Dažniausiai vairuoja asmeninį automobilį (su 8 vietomis), kuris neturi jokio specialaus draudimo keleiviams pervežti už pinigus. Jeigu įvyksta avarija, draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją, nes transporto priemonė buvo naudojama ne pagal paskirtį. * Techninė būklė dažnai būna abejotina (padangos nusidėvėjusios, stabdžiai nekeisti), kadangi nėra privalomos techninės priežiūros kontrolės. * Vairuotojas gali būti be reikiamų kvalifikacijos (be 95 kodo pažymėjimo). * Jis varžosi su laiku, kad kuo greičiau grįžtų ir padarytų daugiau reisų, todėl viršija greitį, nepailsi.

Saugumo požiūriu, rinkdamasis „juodąjį“ vežėją, jūs įsileidžiate į automobilį žmogų, kuris nėra jokios institucijos kontroliuojamas, o jeigu įvyksta nelaime, liksite be jokios teisinės ir finansinės pagalbos.

5. Kaip vežimo įmonės kontroliuoja vairuotojų darbo laiką ir poilsį?

Šis klausimas susijęs su ankstesniu, bet jis reikalauja išsamesnio atsakymo. Vairuotojo nuovargis – pirmasis avarijų priežastis ilguose maršrutuose. Europos Sąjungos reglamentai (EC Nr. 561/2006) griežtai reglamentuoja šias sritis.

Didelės ir atsakingos pervežimo įmonės turi specialius dispatcherius (dispečerius), kurie seka vairuotojų judėjimą realiu laiku. Naudodami GPS stebėjimo sistemas, dispečeris mato, kur yra mikroautobusas, kiek jis važiavo ir ar stojo poilsio.

Jei mikroautobuse įrengtas tachografas (kas yra privaloma didesniems autobusams, bet dažnai pasitaiko ir mikroautobusuose), duomenys yra fiksuojami automatiškai. Tachografas neleidžia suklastoti duomenų (nors bandymų būna) ir rodo tikrą vairavimo laiką.

Kas vyksta, jei vairuotojas viršija normas? Geros įmonės turi „nulinio tolerancijos“ politiką. Jei vairuotojas vairavo ilgiau nei leidžiama, jį laukia baudos ir atleidimas nuo darbo. Kodėl? Ne tik dėl baudų iš inspekcijos, bet ir dėl reputacijos. Avarija, sukelta dėl nuovargio, gali sunaikinti verslą.

Todėl, kai renkatės pervežimą, galite drąsiai paklausti: „Kaip jūs sekatėte vairuotojo darbo laiką?“ Jei atsakymas beviltiškas arba jei sako, kad „važiuojame kaip reikia“, geriau ieškokite kito pasiūlymo. Patikimos įmonės dirba atvirai ir gali parodyti savo stebėjimo sistemas arba paaiškinti vairavimo grafiką (pavyzdžiui, 4,5 val. važiavimo – 45 min. pertrauka, 9 val. važiavimo – 11 val. poilsio).

6. Ar keleivių bagažas pervežamas saugiai?

Bagažo saugumas dažnai užmirštamas, tačiau jis yra kritiškas. Įsivaizduokite situaciją: staigus stabdymas 100 km/h greičiu. Jei bagažas nėra užfiksuotas, jis tampa sviediniu, kuris gali sužaloti keleivius arba sulaužyti galinį stiklą.

Profesionalūs mikroautobusai turi bagažinę, kuri yra atskira nuo keleivių salono. Didžioji dalis bagažo turi būti padėta į šią bagažinę. Jeigu bagažinės užtenka, dauguma šiuolaikinių mikroautobusų turi specialias tvirtinimo juostas (saugos diržus bagažui) viduje arba specialias vietas virš keleivių galvų (shelf), tačiau ten galima dėti tik lengvus daiktus (paltus, mažas krepšys).

Svarbiausia taisyklė: niekada negalima dėti sunkių daiktų ant galinės sėdynės, jei ten sėdi žmonės, arba blokuoti išėjimo kelių (durų). Apsinuodijimo atveju arba avarijoje, užblokuotos išvykimo durys gali būti mirtinas pavojus.

Be to, legalus vežėjas visada pasirašo bagažo kvitą (jei tai reikalaujama) arba bent vizualiai įvertina, ar bagažas nepažeistas prieš įkeliant. Nors mikroautobusuose tai dažniau daroma pagal pasitikėjimą, atsakingas vairuotojas nepriims į transportą pavojingų daiktų (atvirų degiklių, aštrių daiktų be paketo), kurie gali kelti grėsmę saugumui.

7. Ką daryti, jei kelyje įvykia avarija ar techninis gedimas?

Niekas nėra apsaugotas nuo techninių gedimų – net ir naujausias Mercedes gali sugesti. Skirtumas yra ne tame, ar sugenda, o tame, kaip įmonė su tuo susitvarko.

Jei keliaujate su profesionalia įmone, tą patį minutę, kai sustoja mikroautobusas, prasideda pagalbos procesas. 1.