Ar patogu vykti mikroautobusu į Olandiją visą parą? Išsamus eksperto vertinimas

Kelionė į Olandiją (Nyderlandus) iš Lietuvos yra viena populiariausių kryptų ne tik tarp prekybininkų ir kurjerių, bet ir tarp turistų bei lankytojų, kurie vyksta aplankyti šeimos narių arba pamatyti šalies įžymybes. Tačiau, kai susiduriate su galimybe pasirinkti transporto priemonę, dažnai kyla klausimas: ar išvis įmanoma ir, svarbiausia, ar patogu įveikti šį atstumą mikroautobusu, kai kelionė trunka beveik visą parą?

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, esu girdėjęs įvairiausių istorijų ir išgyvenęs nenuostabų situacijų kelyje. Galiu drąsiai teigti, kad "patogumas" – tai ne absoliutus dydis, o kompleksinis įvertinimas, kurį lemia ne tik patalpos automobilyje, bet ir psichologinė pasiruošimas, maršruto organizavimas bei profesionalumo lygis. Šiame straipsnyje padėsiu jums suprasti, ko tikėtis kelyje, kaip pasiruošti ilgai kelionei ir ar mikroautobusas tikrai gali būti geriausias pasirinkimas jūsų atveju.

Įvadas

Atstumas tarp Vilniaus ir Amsterdamo (ar kitų didžiųjų Olandijos miestų) varijuoja nuo 1700 iki 1900 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Teoriškai, važiuojant nuolatiniu greičiu be sustojimų, šį atstumą įveikti įmanoma per maždaug 17–18 valandų. Tačiau tarptautiniame pervežime neegzistuoja tokia sąvoka kaip "važiuoti be sustojimų". Yra keleivių saugumo reikalavimai, vairuotojų darbo ir poilsio režimas, techniniai sustojimai bei neišvengiami gamtos iššūkiai.

Todėl reali kelionės trukmė mikroautobusu į Olandiją paprastai svyruoja nuo 22 iki 24 valandų, o kartais, esant ypatingoms sąlygoms (pvz., dideliems rūkams ant Vokietijos automagistralių ar sunkioms oro sąlygoms), gali užtrukti ir ilgiau. Daugeliui žmonių "visą parą" skambantis terminas kelia baimes: ar nusibos sėdėti? ar bus galima išsimiegoti? ar bus kur užsukti į tualetą?

Atsakymas yra dviprasmiškas: taip, kelionė yra ilga ir reikalaujanti kantrybės, tačiau šiuolaikiniai mikroautobusai ir patyrę vairuotojai sugeba padaryti šį procesą pakankamai toleruojamą, o kartais net ir komfortišką. Svarbiausia yra suprasti procesą ir pasiruošti. Jeigu kelionės kaina yra svarbiausias faktorius, o laikas – ne toks kritinis, mikroautobusas yra vienas iš racionaliausių sprendimų, siūlančių "duris į duris" principą, kurio nepasiūlys nei lėktuvas, nei traukinys.

Štame tekste mes nagrinsime visus patogumo aspektus: nuo sėdimų vietų kokybės iki to, kaip Vokietijos keliai gali įtakoti jūsų nugaros jauseną. Mes apžvelgsime praktinius dalykus, kurių dažnai nepaminima reklamuose, tačiau kurie lemia sėkmingą kelionę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateiktuose atsakymuose remiuosi savo ilgamete praktika ir stengiuosi atsakyti į klausimus taip, kad jums būtų lengviau priimti sprendimą.

1. Kiek tiksliai laiko trunka kelionė mikroautobusu į Olandiją ir kodėl ji užtrunka visą parą?

Kelionės trukmė nėra fiksuota – ji yra kintantis dydis. Vidutiniškai kelionė iš Lietuvos didmiesčių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) iki Olandijos (Amsterdamo, Roterdamo, Eindhoveno) trunka apie 22–24 valandas. Kodėl tiek ilgai, jei žemėlapyje atrodo, kad galima važiuoti greičiau?

Visą lemia logistika. Pirmiausia, pagal ES reguliavimą, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo. Be to, po tam tikro valandų skaičiaus jis privalo atlikti ilgesnį poilsį (11 arba 9 valandas), jei kelionė trunka ilgiau nei parą. Jeigu kelionė vyksta su vienu vairuotoju (kas retai, bet kartais būna pigesniuose variantuose), reikėtų ilgos pertraukos pusiaukelėje. Jeigu kursuoja du vairuotojai (kas yra standartinė aukštesnės klasės praktika), jie keičiasi vietomis, tačiau keleiviai vis tiek turi poreikį išlipti, pavalgyti ir išsitiesinti.

Antra, kelyje į Olandiją neįmanoma išvengti Vokietijos automagistralių (Autobahn). Nors jose daug kur nėra greičio apribojimo, realybėje ten dažnai susidaro didžiuliai spūstys, ypač netoli didžiųjų miestų (Berlynas, Hanoveris, Duisburgas) ar statybų zonų. Spūstys gali "suvalgyti" kelias valandas. Taip pat, pačioje Olandijoje, kuri yra viena tankiausiai apgyvendintų šalių Europoje, taip pat pasitaiko eismo įkrypimų. Taigi, "visą parą" – tai ne išgalvotas terminas, o realus laiko tarpas, reikalingas saugiai ir ramiai įveikti beveik du tūkstančius kilometrų.

2. Ar mikroautobusuose yra pakankamai vietos kojoms, kad jos nekaustų po ilgos kelionės?

Tai vienas svarbiausių klausimų, lemiančių patogumą. Čia viskas priklauso nuo mikroautobuso klasės ir jo paskirties. Jeigu kalbame apie paprastas "pervežimo vagonus", kurie yra pritaikyti kuo daugiau žmonių sutalpinti (pvz., 9 keleiviai + vairuotojas standartiniame "Volkswagen Crafter" ar "Mercedes Sprinter"), vietos gali būti ribotai. Tokiuose mikroautobusuose sėdimos vietos dažnai yra montuojamos arti viena kitos, o kojų erdvė (legroom) yra minimali.

Tačiau profesionalūs keleivinių pervežimų tiekėjai, kurie rūpinasi savo reputacija, naudoja specialiai pritaikytus mikroautobusus ilgiems maršrutams. Juose sėdimos vietos gali būti paslinktos atgal (kad būtų daugiau vietos kojoms), arba gali būti montuojamos atskiros, erdvios "pilot" tipo kėdės su rankų atlošais. Tokiuose atvejuose kojų erdvės užtenka net aukštiems žmonėms (180–190 cm), nors vis tiek nereikėtų tikėtis verslo klasės patogumo kaip lėktuve. Mano patarimas: prieš užsakydami bilietą, klauskite ne tik apie kainą, bet ir apie mikroautobuso modelį bei sėdimų vietų išdėstymą. Jeigu esate aukštas, prašykite vietos pirmoje eilėje arba šalia išėjimo – ten dažniausiai yra daugiau vietos.

3. Kaip vyksta pertraukos? Kaip dažnai sustojama ir kiek laiko trunka sustojimas?

Standartinė tarptautinio pervežimo praktika yra sustoti kas 3–4 valandas. Tai lemia ne tik vairuotojo fizinės būklės reikalavimai, bet ir keleivių poreikiai. Sustojama degalinėse, kuriose yra viskas būtina: tualetai, maisto prekybos (parduotuvės, greitas maistas), dažnai yra kavinių.

Sustojimo trukmė paprastai svyruoja nuo 15 iki 30 minučių. Jeigu tai yra ilgesnė pertrauka (pavalgyti), ji gali trukti 45 minutes arba valandą. Svarbu suprasti, kad vairuotojas turi griežtą grafiką. Jeigu grupės nariai pavėluja į mikroautobusą po pertraukos, tai gali sušokti visą grafiką, dėl to vėliau gali kilti neryškumų su kitais keleiviais. Todėl mano patarimas: naudokite laiką efektyviai. Nubėgti į tualetą ir nusipirkti vandens užtrunka 5–10 minučių, likusį laiką galite praleisti orui gryname, išsitiesinti ir paskleisti raumenis. Nepraleiskite šios galimybės, nes sėdėjimas vienoje vietoje ilgiau nei 4 valandas yra žalingas sveikatai.

4. Ar mikroautobusuose yra WC (tualetas)?

Tai labai dažnas klausimas, ir atsakymas jį reikia suvokti realiai. Standartiniuose 8–9 vietų mikroautobusuose ("Sprinter" tipo) WC dažniausiai nėra. Tokie mikroautobusai yra per maži, kad talpintų sanitarinį mazgą, be to, tai užimtų daug vietos ir sumažintų bagažo skyrių.

WC dažniau būti didesniuose, 15–19 vietų turistiniuose autobusuose, tačiau jie nėra taip lankomi maršrutuose į Olandiją dėl mažesnio keleivių srauto. Todėl, jeigu keliaujate mikroautobusu, turite būti pasiruošę naudotis degalinių tualetais per sustojimus.

Kas dėl patogumo? Degalinių tualetai Vokietijoje ir Olandijoje paprastai yra labai švarūs, prižiūrimi ir dažnai mokami (mažas mokestis, pvz., 0,50–1 EUR, kurį dažnai galima susigrąžinti pirkinių čekiui). Profesionalūs vairuotojai žino geriausias degalines, kuriose yra švarūs tualetai ir geras maistas, todėl nereikės bijoti, kad jus sustatys kur "kišenėje". Tačiau jeigu jums tenka lankyti tualetą dažniau nei kas 3 valandas, apie tai reikia pranešti vairuotojui iš anksto, kad jis galėtų suplanuoti papildomą sustojimą (nors tai gali šiek tiek prailginti kelionę).

5. Kaip su bagažu? Kiek daiktų galima pasiimti ir ar saugu juos palikti bagažo skyriuje?

Bagažo klausimas yra itin aktuali tarp tų, kurie vyksta į Olandiją ilgesniam laikui arba veža prekes. Mikroautobusuose, skirtuose 8–9 keleiviams, bagažo skyrius (bagažinė) yra pakankamai erdvus, talpinantis apie 8–10 didelių lagaminų. Tačiau svarbu prisiminti taisyklę: vienas keleivys – vienas lagaminas (svoris apie 20–25 kg) ir rankinis bagažas.

Jeigu vežate daugiau (pvz., važiuojate gyventi ar vežate prekybinę prekę), būtinai praneškite apie tai užsakymo metu. Vairuotojas turi teisę nepriimti per didelio bagažo, jeigu jis nebeatitka standartų arba užima vietą kitiems keleiviams.

Dėl saugumo: bagažo skyrius užrakinamas, o raktai pasilieka vairuotojui. Per sustojimus vairuotojas visada stebi mikroautobusą arba jį užrakina. Tačiau, kaip ir visur, verta nepalikti brangių daiktų (pinigų, dokumentų, elektronikos) lagaminuose bagažinėje. Juos geriau pasilikti su savimi rankiniame bagaže salone. Dirbdamas šioje srityje, mačiau nedaug vagysčiės atvejų, nes profesionalios kompanijos naudoja GPS stebėjimo sistemas ir saugumo užraktus, bet atsargumas niekada nenukenks.

6. Ar bus galima užmigti kelyje? Ar sėdynės atlenkiamos?

Miegas kelyje yra "Svajonių lygos" užduotis keleiviui, tačiau ji įgyvendinama. Sėdynės mikroautobusuose dažniausiai yra atlenkiamos. Galite nuleisti atlošą atgal (dažniausiai 130–140 laipsnių kampu), kas leis užmigti pusiau sėdint, pusiau gulant. Tačiau ne visada įmanoma atlenkti sėdynę visiškai į lovą – tai priklauso nuo mikroautobuso konstrukcijos ir to, kaip arti sėdi keleivias gale.

Norint užmigti, rekomenduoju pasiruošti: * Kaklo pagalvę: Tai privalomas dalykas. Ji užtikrins, kad galva nenukris į šoną ir išvengsite galvos skausmo ryte. * Akinius nuo saulės ar kaukę: Jeigu važiuosite dieną per Vokietiją, saulė gali būti klastinga. * Lūpų balzamą ir drėgnes servetėles: Oro kondicionierius mikroautobuse išdžiovina orą.

Beje, apie orą. Vairuotojai dažnai nuleidžia temperatūrą, kad keleiviai neužmigtų ir vairuotojas nesijaustų mieguistas. Todėl, net jeigu lauke vasara, mikroautobuse gali būti vėsu. Turėkite šiltą megztinį ar pledą – tai padės užmigti ir neiššalti.

7. Kokios yra pagrindinės grėsmės ar nepatogumai šiame maršrute (Vokietija, Olandija)?

Esu keliavęs šiuo maršrutu šimtus kartų ir galiu pasakyti, kad pagrindinis "priešas" čia – tai eismo intensyvumas ir statybos. Vokietijos automagistralės yra legendarinės, tačiau jos dažnai būna perpildytos, ypač ruošiantis atostogoms arba joms pasibaigus. Didžioji spūsčių rizika yra ties Hanoveriu ir įvažiavimu į Olandiją (Rūro sritis). Ten eismo judėjimas gali sustoti visiškai.

Kitas dalykas – Olandijos kelių sistema. Olandija yra palyginti maža šalis, todėl keliai yra labai tankūs. Čia daug "greitkelių" (autosnelwegen), kuriuose greitis ribojamas 100 km/h (ar net 80 km/h dėl taršos mažinimo), o juose gausu žibintų ir kamerų. Tai gali būti nuobodu, tačiau tai užtikrina saugumą.

Taip pat verta paminėti vėją. Olandija ir šiaurės Vokietija yra vėjuotos zonos. Jeigu keliaujate žiemos pabaigoje ar rudenį, stiprus šoninis vėjas gali šiek tiek supurti aukštą mikroautobusą. Tai jaučiamas, tačiau ne pavojingas reiškinys, jeigu vairuotojas patyręs. Jeigu jautriate judesius (kinetozę), geriau pasirinkite vietą viduryje, ne paskutinėje eilėje, kur virpesiai jaučiamas stipriausiai.

8. Ar brangu? Ar verta taupyti pasirinkus pigesnį pervežėją?

Kainos kategorija gali smarkiai skirtis. Rinkoje yra tiek pigių "savadarbių" pervežėjų, tiek profesionalių kompanijų. Skirtumas ne tik kainoje, bet ir garantijoje. Pigesnis pervežėjas gali naudoti senesnį mikroautobusą, kurio amortizatoriai jau išsekę, o kondicionierius triukšmingas. Tokioje kelionėje jausitės kiekvieną kelio duobę.

Profesionali kompanija, kuri šioje srityje dirba dešimtmetis, investuoja į techninę priežiūrą. Jų mikroautobusai būna jaunesni nei 5–7 metai, turi patogias sėdynes, veikiantį Wi-Fi (dažnai) ir elektros lizdus telefonams krauti. Be to, profesionalai turi visus būtinus draudimus ir licencijas.

Ar verta taupyti? Jeigu jums svarbu tik patekti iš taško A į tašką B ir jūs esate jaunas, atsparus nepatogumams žmogus – galite rizikuoti. Tačiau jeigu keliaujate su šeima, senyvo amžiaus žmonėmis arba turite reikalų Olandijoje ir jums reikia būti poilsingam (pvz., verslo pasitikėjimui), geriau sumokėti šiek tiek daugiau už patikimumą ir komfortą. Naktinis miegas ant kietos sėdynės gali sugadinti visą kelionės įspūdį.

9. Ar vairuotojai kalba lietuviškai ir ar galima susitarti dėl sustojimų?

Dauguma pervežimų į Olandiją vykdoma lietuvių vairuotojų. Tai didelis privalumas, nes galite laisvai bendrauti, paprašyti sustoti arba paklausti kelią. Tačiau būkite pasiruošę, kad vairuotojas gali būti užimtas ir pavargęs, ypač važiuodamas pro sunkius ruožus. Geriausia visus pageidavimus (pvz., "norėčiau pavalgyti KFC", "reikia sustoti prie vaistinės") formuluoti aiškiai ir iš anksto, o ne tuomet, kai jau važiuojate pro reikalingą išvažiavimą.

Kartais būna taip, kad kompanija siūlo dviejų vairuotojų komandą, ir vienas iš jų gali būti ukrainietis arba kitos tautybės (kas vis dažniau pasitaiko transporto srityje). Tokiu atveju bendravimas gali vykti rusų kalba arba angliškai. Tačiau standartinis servisą teikiantis pervežėjas visada stengiasi užtikrinti, kad bent vienas asmuo komandoje kalbtų keleivių kalba, kad išvengtų nesusipratimų.

10. Ką daryti, jeigu vėluoji į išvykimą arba atvykstą?

Tai klasikinė problema. Tarptautiniai pervežimai turi griežtą grafiką. Jeigu jūs numatytą išvykimo vietą (pvz., Vilniuje) esate vėluojate 15 minučių, vairuotojas laukia. Jeigu vėluojate valandą – jau gali kilti klausimas, ar laukti toliau, ar važiuoti be jūsų. Dažniausiai vairuotojai bando susisiekti telefonu.

Atvykstant į Olandiją, situacija panaši.