Ar galima pervežti siuntas iš Olandijos į Lietuvą su mikroautobusais

Pervežimo iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą klausimas vis dažniau kyla ne tik tarp verslininkų, bet ir tarp asmenų, kurie nori perkelti asmeninius daiktus, įsigyti baldus arba užsakyti prekes iš olandiškų el. parduotuvių. Per dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, daug kartų esu girdėjęs vieną tą pačią abejonę: „Ar įmanoma tai padaryti ne dideliu sunkvežimiu, o mažesniu transportu?“ Atsakymas yra ne tik teigiamas, bet ir labai aiškus – taip, tai ne tik įmanoma, bet dažnai ir ekonomiškai bei logistiškai naudingiau.

Šiame straipsnyje remiantis ilgamečia patirtimi, išsamiai aptarsime, kaip vyksta siuntų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą naudojant krovininius mikroautobusus. Suprasime, kodėl ši transporto rūšis tapo tokia populiari šioje maršruto atkarpoje, kokie yra jos privalumai palyginti su didžiaisiais sunkvežimiais ir ką tiksliai reikia žinoti klientui, norinčiam pasinaudoti šia paslauga.

Logistika tarp šių dviejų šalių yra intensyvi. Olandija yra vienas pagrindinių Europos prekybos centrų, o Lietuva – sparčiai besivystanti rinka, aktyviai prekiaujanti tiek su Vakarais, tiek atgal. Krovininiai mikroautobusai (dažniausiai tai tokie modeliai kaip Mercedes-Benz Sprinter, Ford Transit ar VW Crafter) užpildo tarpą tarp kurjerinės siuntos (pvz., „DHL“, „UPS“) ir pilnaverčio sunkvežimio („TIR“). Jie yra idealus sprendimas, kai siuntos tūris yra per didelis pašto dėžutei, bet per mažas, kad būtų verta nuomoti 40 tonų sunkvežimį.

Svarbu pabrėžti, kad mikroautobusų pervežimai turi savą specifiką. Tai ne tik „nuo A iki B“ nuvažiavimas. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslaus planavimo, krovinių fiksavimo, dokumentų tvarkymo ir žinojimo, ką leidžia, o ką draudžia vežti mažesniu transportu. Toliau straipsnyje atsakinėjame į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų sprendimas būtų kuo pagrįstas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokio dydžio siuntas galima pervežti krovininiu mikroautobusu iš Olandijos?

Tai vienas esminių klausimų, apie kurį reikia pradėti galvoti planuojant pervežimą. Standartiniai krovininiai mikroautobusai, kurie vyksta maršrutu Olandija–Lietuva, paprastai turi kėbulo aukštį apie 2–2,3 metro ir ilgį nuo 4 iki 6 metrų. Tai leidžia įtalpinti nuo 3 iki 5 europinių (EP) paletų, priklausomai nuo to, ar jos yra sukrautos viena ant kitos, ar statmenai.

Tačiau čia reikia atsižvelgti ne tik į paletės skaičių, bet ir į tūrį bei svorį. Jeigu turite siuntą, kuri nėra ant paletės (pvz., sofos, rinkinys dėžių, dviračiai), ji gali tilpti netgi tada, kai formaliai paletės vietos nebėra. Svarbiausia yra bendras svoris – dauguma šių transporto priemonių yra apribotos 3,5 tonų bendrojo svorio riba (įskaitant vairuotoją, degalus ir patį automobilį). Tai reiškia, naudingoji krovinio masė svyruoja nuo 800 iki 1500 kg. Jeigu jūsų siunta svėrė 2 tonas, mikroautobuso nebeužteks – reikės didesnio sunkvežimio. Tačiau vidutiniams baldų rinkiniams, elektronikai ar prekėms iš interneto, šios ribos dažniausiai būna visiškai pakankamos.

2. Ar mikroautobusų pervežimas yra pigesnis už sunkvežimius?

Kaina visada yra santykinė, tačiau esu linkęs manyti, kad mažų ir vidutinių siuntų atveju mikroautobusai yra ekonomiškai pranašesni. Sunkvežimių logistika remiasi tuo, kad jūs sumokate už visą 20 tonų (ar daugiau) talpos vietą. Jeigu reikia pervežti tik 3 paletas, sunkvežimių pervežėjai taiko taip vadinamą „dalinių krovinių“ (LTL – Less than Truckload) kainodarą. Ji gali būti gana aukšta, nes transporto priemonės savininkas turi padengti išlaidas už visą maršrutą, surinkdamas krovinius iš keleto klientų.

Mikroautobusai, dėl savo mažesnių degalų sąnaudų, mažesnių mokesčių (pvz., Vokiškose autostradose sunkvežimiai moka daugiau nei lengvieji automobiliai, kurių kategorijai dažnai priskiriami 3,5 t mikroautobusai) ir galimybės greičiau užpildyti tūrį, gali pasiūlyti konkurencingesnes kainas. Be to, jeigu siunta yra skubi, mikroautobusas dažnai važiuoja tiesiai į tikslą be nereikalingų sustojimų didžiuosiuose terminaluose, kas taip pat sutaupo laiko, o laikas – pinigai. Taigi, jeigu kroviniui užtenka 1–4 EP vietų, mikroautobusas dažniausiai bus pigesnis arba panašios kainos variantas, tačiau su greitesniu pristatymu.

3. Kiek laiko užtrunka siuntos pristatymas iš Olandijos į Lietuvą mikroautobusu?

Standartinis tranzito laikas šiame maršrute, kai naudojamas mikroautobusas, svyruoja nuo 2 iki 4 darbo dienų. Palyginkime tai su didžiaisiais sunkvežimais, kurie, važiuodami grupiniais kroviniais (kai reikia surinkti krovinius iš dešimčių siuntėjų ir iškrauti kitiems dešimtims gavėjų), gali užtrukti ir iki 7–10 dienų.

Mikroautobusai yra lankstesni. Jeigu tai yra „ekspresinis“ reisas arba tiesioginis pervežimas (kai mikroautobusas nuvažiuoja tik dėl jūsų siuntos), prekės gali atvykti net per 24–48 valandas, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimą. Paprastai maršrutas eina per Vokietiją (A1 autostrada) ir Lenkiją. Olandijoje surinkimas (pasiėmimas) paprastai užtrunka 1 dieną, pats važiavimas – dar vieną, o Lietuvoje išdalinimas (pristatymas) – trečią dieną. Svarbu prisiminti, kad šie terminai yra preliminarūs ir gali keistis dėl eismo įvykių, oro sąlygų arba užsakymo sudėtingumo (pvz., jeigu reikia apvažiuoti daug siuntėjų Olandijoje prieš išvykstant).

4. Kokias prekes dažniausiai perveža šiais maršrutais?

Per savo ilgą karjerą esu matęs viską – nuo vieno dviračio iki visiškai užkrauto mikroautobuso su retais antikvariniais baldais. Tačiau yra tam tikrų kategorijų, kurios dominuoja šioje linijoje. Pirmiausia tai yra e. prekybos prekės. Daug lietuvių renkasi pirkti Olandijoje (pvz., „Bol.com“, „Marktplaats“ arba tiesioginės gamintojų svetainės), nes pasiūla yra didelė, o kainos dažnai konkurencingos. Siuntos būna įvairios: nuo mažų dėžučių su drabužiais iki didelių technikos rinkinių.

Antroji populiariausia kategorija – baldai ir interjero detalės. Olandija garsėja savo dizainerių baldais, o lietuviai dažnai juos perka iš antrų rankų centrų arba išpardavimų. Trečia kategorija – verslo kroviniai, tai yra įrangos, atsarginių dalių, žaliavų pristatymas į gamyklas ar statybas. Taip pat nepamirškime asmeninių krovinių – tai gali būti studento daiktai, grįžtančio namo, arba dalis namų apyvokos reikmenų po persikraustymo. Mikroautobusai puikiai tinka visiems šiems tipams, nes leidžia saugiai ir greitai pristatyti į reikiamą vietą, net jeigu ji yra miesto centre, kur sunkvežimui važiuoti būtų sudėtinga.

5. Ar reikalingas specialus krovimas arba pakavimas?

Kiekvienas ekspertas jums pasakys, kad krovinių saugumas prasideda ne kelyje, o sandėlyje, kai ruošiamasi siuntai. Kai pervežame mikroautobusu, pakavimas yra ypač svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – mikroautobusai dažniau stabdo ir greičiau manevruoja nei sunkvežimiai, todėl kroviniams gali būti didesnės dinamikos apkrovos. Antroji – kroviniai mikroautobuse dažnai yra ne ant standartinių paletų, o kaip „vandens“ (t. y. įvairių formų dėžės, lagaminai), kurias reikia užfiksuoti.

Idealus atvejis – kai siunta jau yra ant paletės ir užfiksuota (apvyniota) plėvele. Tai greičiausiai ir pigiausiai. Tačiau jeigu turite atskiras dėžes, profesionalus vairuotojas jas užfiksuos juostomis, tarpus užpildys pagalvėlėmis („airbags“), kad jos neišsiristų važiuojant. Jeigu pervežate brangius baldus, rekomenduojama jų išorinę pakavimą (mėlyna plėvele, kartonu, polistirenu) papildomai sustiprinti. Mūsų patirtis rodo, kad gerai supakuota siunta nukentėja retai, o blogai supakuota – netgi geriausiai važiuojančiame mikroautobuse gali nukentėti posūkyje. Todėl visada patariu klientams ne taupyti ant pakavimo medžiagų.

6. Kaip vyksta dokumentų tvarkymas, jeigu abi šalys yra ES narės?

Nors Olandija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, tai nereiškia, kad važiuojame „tuščiomis rankomis“ be dokumentų. Tarptautiniams pervežimams būtinas pagrindinis dokumentas – CMR sąvarta (tarptautinė vežimo sąvarta). Tai yra krovinio pasas, kuris patvirtina sandorio (vežimo sutarties) buvimą, nurodo siuntėją, gavėją, krovinių kiekį, svorį ir vertę.

Be CMR, būtinos yra prekių siuntimo sąskaitos-faktūros (invoices). Jos reikalingos ne tik mokesčių inspekcijai, jeigu atsirastų klausimų apie PVM ar prekių kilmę, bet ir draudimo atveju. Jeigu krovinys yra asmeninis (ne prekybinis), rekomenduojama turėti sąrašą (packing list) su nurodyta maždaugine verte. Nors vidinėje ES rinkoje nėra muitinės kontrolės sienose, policija arba muitinės pareigūnai gali atlikti routine patikras. Turint tvarkingus dokumentus, procesas vyksta sklandžiai. Be to, jeigu prekės yra pirklos (pvz., iš Azijos atvežtos į Olandiją ir išsiunčiamos į Lietuvą), gali reikėti papildomų dokumentų (Import One Stop Shop – IOSS deklaracijos ir pan.), kad būtų tinkamai apmokestintas PVM.

7. Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Šiandien logistika be technologijų beveik neįsivaizduojama. Dauguma profesionalių pervežimų kompanijų, kurios dirba su Olandijos-Lietuvos maršrutu, siūlo siuntos stebėjimo galimybę. Tai gali būti nuoroda, kurioje galite matyti vairuotojo vietą GPS žemėlapyje, arba bent jau reguliari informacija apie pasiekiamus etapus (pvz., „Krovinys pasimtas“, „Kelionės eigoje“, „Iškrautas Lietuvoje“).

Mikroautobusų atveju tai ypač aktualu, nes dažnai tai yra „door-to-door“ (nuo durų iki durų) paslauga. Klientas gali planuoti savo laiką ir tiksliai žinoti, kada reikia būti namuose ar sandėlyje. Esu matęs, kaip klientams ramybę suteikia paprasta žinutė iš vairuotojo: „Esu Kaune, po 2 val. pristatysiu“. Nors ne visi mikroautobusai yra aprūpinti pažangiausiamis telematikos sistemomis (kaip didžiosios transporto kompanijos), komunikacija su vairuotoju arba dispečeriu dažnai užtikrina dar geresnį ir „žmogiškesnį“ stebėjimo patirtį.

8. Ką daryti, jeigu siunta netilsta į vieną mikroautobusą?

Tai dažnas scenarijus, kai verslo klientai perka didesnius kiekius prekių, pvz., iš bankroto aukcionų arba didmeninės prekybos centrų. Jeigu jūsų siunta užima daugiau nei 4–5 EP vietas arba sveria daugiau nei 1,5 tonos, vieno mikroautobuso nebeužteks. Ką tuomet darome?

Yra du pagrindiniai sprendimai. Pirmasis – siųsti dviem mikroautobusais. Tai gali būti efektyvu, jeigu reikia greito pristatymo, tačiau kaina gali padidėti. Antrasis – pereiti prie sunkesnės transporto priemonės (pvz., 7,5 tonų sunkvežimio su uždaru kėbulu). 7,5 tonų sunkvežimis gali priimti iki 8–10 EP vietų, o jo eksploatacija (ypač Vokietijoje) yra brangesnė nei 3,5 tonų mikroautobuso, tačiau vieneto kaina dažnai būna mažesnė, kai dalijama per didesnį krovinio kiekį. Mano patarimas: jeigu jau matote, kad siunta artėja prie 4 paletų ribos, verta konsultuotis su logistika dėl 7,5 tonų varianto – gali būti, kad tai bus pigiau ir saugiau nei stumti viską į vieną mažą mikroautobusą virš galimybių ribų.

9. Ar draudžiama pervežti tam tikrus tipo daiktus (pvz., maistą, chemiją)?

Taip, yra apribojimų, ir juos būtina žinoti. Nors mikroautobusai yra universalūs, jie turi techninius ir teisinius apribojimus. Pirmiausia tai yra pavojingos medžiagos (ADR kroviniai). Standartinis mikroautobusas neturi specialios įrangos (uždarų sandėliavimo sistemų, ventiliacijos) ir vairuotojai dažnai neturi ADR pažymėjimų. Taigi, degalų kanistrai, lakai, dažai ar chemikalai su pavojingųjų medžiagų etiketėmis dažniausiai nebus priimti.

Taip pat reikia atsižvelgti į maisto produktus. Jeigu tai yra sausas maistas (kava, makaronai, konservai), pervežimas įmanomas. Tačiau jeigu tai yra šaldomi arba gėrimai, reikalingas specialus transportas su šaldymo įranga (refrižeratorius), o įprastas mikroautobusas to neįgyvendins. Be to, griežtai reglamentuojami gyvūnų pervežimai – juos gali pervežti tik tam tikros licencijos turintys pervežėjai. Prieš užsakydami paslaugą, visada geriau paprašyti kliento pateikti tikslų krovinio aprašymą, kad išvengtume nesusipratimų sienos perėjimo punktuose arba paties krovinio paėmimo metu.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją šiam maršrutui?

Rinka pilna pasiūlos, tačiau kokybė varijuoja. Kaip ekspertas, kuris matęs nemažai „juodosios darbo“ atvejų, patariu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia – legalumas. Pasitikėkite tik tiek pervežėjais, kurie turi licenciją (tarptautinių vežimų leidimą). Tai garantija, kad įmonė moka mokesčius, turi atsakomybės draudimą ir jos vairuotojai laikosi poilsio režimo.

Antra – draudimas.