Ar galima greitai pristatyti siuntas iš Olandijos į Lietuvą? Visas vadovas ir eksperto nuomonė

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, ne kartą esu girdėjęs vieną tą patį klausimą, kurį klientai užduoda nebesikantriodami: „Kada mano siunta galiausiai atvyks į Lietuvą?“. Olandija (Nyderlandai) yra vienas iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, todėl logistinis „tiltas“ tarp šių šalių turi būti ne tik patikimas, bet ir efektyvus. Tačiau atsakymas į klausimą apie greitą pristatymą nėra toks paprastas kaip „taip“ arba „ne“. Jis priklauso nuo daugybės veiksnių, kuriuos dažnai pamirštame arba neįsivaizduojame, kol nesame patys įsitraukę į procesą.

Olandija yra išskirtinė savo logistine infrastruktūra. Šalis yra „vartai“ į Europą, turintys didžiausią uostą kontinentinėje Europoje – Roterdamą, bei išvystytą oro kelių tinklą (Schipholas). Tai lemia tai, kad krovinių srautai čia yra milžiniški. Tačiau kai kalbame apie siuntų pristatymą į Lietuvą, turiime omenyje apie 1600–1800 kilometrų atstumą, kurį reikia įveikti sausuma. Ar tai įmanoma padaryti per 24 valandas? Ar reikia aukoti kokybę dėl greičio? Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kaip veikia šis mechanizmas, ir atskleisiu tas paslaptis, kurios leidžia sutrumpinti pristatymo laiką neprarandant ramybės.

Svarbiausia suprasti, kad „greitai“ logistikoje nėra abstraktus sąvokas. Tai tiksliai sukalculiuotos operacijos, kuriose kiekviena minutė turi savo kainą. Mes aptarsime, kokiais būdais galima pasiekti maksimalų greitį, kokie pavojai tykoja pernelyg skubint ir kaip klientas gali tikrai padėti savo siuntai pasiekti kiekvieną tikslą laiku.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda man mano karjeros eigoje. Atsakymai į juos padės jums suprasti ne tik teorinę pusę, bet ir praktinius niuansus, kurie lemia sėkmę.

1. Koks yra greičiausias įmanomas siuntos pristatymo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Remiantis mano praktine patirtimi, standartinis, greičiausias terminas, kurį galime pasiekti naudojant pavienių krovinių (angliškai vadinamą part load) arba pilno krovininio transporto metodą, yra 24–48 valandos. Jei siunta iš Olandijos pasiimta ryte (pvz., 08:00 val.), ji gali būti Lietuvoje jau kitą dieną ryte arba popietę. Tačiau tai yra idealus scenarijus, vadinamas „ekspresiniu pervežimu“.

Jei kalbame apie mažesnes siuntas (kurjerinės paslaugos), tokios kaip DHL, UPS arba DPD, jos dažnai taiko panašius terminus – 1 darbo diena. Tačiau čia svarbu suprasti skirtumą tarp „tranzito laiko“ (kiek vairuotojas vairuoja) ir viso pristatymo termino (nuo užsakymo pateikimo iki pristatymo į rankas). Jei užsakymate pirmadienį popietę, dažniausiai skaičiuojama, kad vežėjas pasiima siuntą antradienį, o trečiadienį ji jau pas jus. Taigi, realiai nuo pirkimo iki pristatymo praeina 2–3 dienos. Norint gauti siuntą po 24 valandų nuo pirkimo momento, reikalingas specialus, daug brangesnis ekspresinis pasiėmimas Olandijoje tą pačią dieną.

2. Kokie faktoriai dažniausiai uždelia siuntą, net jei ji buvo promise „greitai“?

Per savo dvidešimtmetį esu matęs, kaip puikiai suplanuota kelionė žlunga dėl banalių priežasčių. Vienas pagrindinių veiksnių yra netikslus arba vėluojantis krovinių paruošimas siuntėjo sandėlyje Olandijoje. Jei vairuotojas atvyksta pasiimti siuntos 10:00 val., o sandėlininkai dar ją suruošia iki 14:00 val., prarandamos 4 valandos. Šis laikas yra kritiškas, nes vairuotojų darbo ir poilsio laikas yra griežtai reglamentuojamas.

Kitas dažnas delsojimo šaltinis yra techninės būklės patikra ir muitinė. Nors Olandija ir Lietuva yra ES šalys ir muitinės formalumų nėra, tačiau gali būti atsitiktinių patikrų arba dokumentų klaidų (pvz., neteisingai užpildytas prekių suskirstymo kodas – HS kodas). Be to, orų sąlygos žiemos metu, ypač Vokietijos autostradose arba perėjose pro Lenkiją, gali visiškai sustabdyti eismą. Taip pat nepamirškite ir „užstrigusių“ kelių dėl eismo įvykių, kas yra gana dažna Vokietijoje ir Belgijoje.

3. Ar verta rinktis ekspresinį pervežimą, ir kiek tai kainuoja daugiau nei standartinis?

Ekspresinis pervežimas yra paslauga, kuria remiantis krovinys yra vežamas tiesiai be sustojimų tarpinėse bazėse (cross-docking). Standartiniu atveju krovinys gali būti vežamas į tarpinę bazę, ten iškraunamas, surūšiuojamas ir perkraunamas į kitą sunkvežimį, važiuojantį į Lietuvą. Ekspresas reiškia, kad tas pats sunkvežimis, kuris pasiėmė siuntą Olandijoje, ją ir pristato.

Kainos skirtumas gali būti didelis – nuo 30 % iki net 100 % brangiau nei standartinis pervežimas. Ar verta? Jei jums trūksta gamybos linijos dalių ir kiekviena valanda sustabdžia visą fabriką, tuomet ši investicija atsiperka per kelias minutes. Jei tai tik planuojamas papildomas užsakymas, kurio neskubate, geriau pasirinkti standartinį metodą. Mano patarimas: vertinkite rizikas. Jei vėlavimas kainuos daugiau nei brangus pervežimas, neraginkite sau ir rinkitęs ekspresą.

4. Kaip veikia dalinių siuntų (kolektinių pervežimų) sistema ir ar ji gali būti greita?

Dalinės siuntos (LTL – Less than Truckload) yra populiariausias būdas中小iosioms įmonėms. Čia jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų siuntomis viename sunkvežimyje. Vairuotojas važinėja po Olandiją, renka krovinius, turi juos pristatyti į surinkimo centrą (pavyzdžiui, netoli Roterdamo ar Venlo).

Šio proceso trūkumas greičio atžvilgiu yra tas, kad reikia laukti, kol sunkvežimis užsipildo arba kol surenkamas „pilnas komplektas“ į Lietuvą. Tai gali užtrukti 1–2 dienas. Po to kelyje gali būti dar vienas ar du sustojimai kituose sandėliuose (pvz., Vokietijoje ar Lenkijoje) perkrovimui. Todėl dalinių siuntų terminas dažniausiai svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tai nėra lėtas procesas, bet jis tikrai ne „per 24 valandas“. Jei jums reikia greičio, šis metodas nėra optimalus, nebent jūsų siunta yra labai skubi ir sutalpinama į jau besiformuojantį krovinį.

5. Kokius dokumentus būtina paruošti, kad siuntą neišduotų muitinėje arba nesustabdytų patikroje?

Nors vykstame ES viduje, dokumentacija yra raktas į sklandų pristatymą. Esu matęs daugybę kartų, kaip neteisingai užpildyta CMR sąskaita arba trūkstamas prekių pirkimo-skyrymos dokumentas (PVM sąskaita-faktūra) sukelia nereikalingas uždelstis.

Būtina užtikrinti, kad: 1. CMR konosamentas būtų užpildytas lietuviškai, olandiškai arba angliškai aiškiai, nurodant tikslų svorį, matmenis ir prekių pavadinimus. 2. Prekių sąrašas (Packing List) turi atitikti faktinį turinį. 3. Sąskaita-faktūra turi būti pridėta, jei prekės yra naujos ir prekinės (ne asmeninio naudojimo daiktai).

Labai svarbu nurodyti teisingus HS kodus (Prekių suskirstymo kodą). Jei dokumentuose parašoma „įrankiai“, o realiai yra „cheminės medžiagos“, o tai neatsispindi dokumentuose, patikros metu gali būti sustabdyta visą mašiną dėl klaidingos deklaracijos, net jei tai yra legalus krovinys. Teisingai paruošti dokumentai – tai 50 % sėkmės siekiant greito pristatymo.

6. Ar siuntos dybis ir svoris turi įtakos greičiui?

Absoliučiai taip. Standartinis 33 europaletės (EPAL) krovinys arba 80 kvadratinių metrų tentinės mašinos krovinys yra lengviau planuojamas. Logistikos kompanijos kasdien turi šimtus tokių užsakymų, todėl lengvai sujungia maršrutus.

Tačiau jei jūsų siunta yra neįprastų matmenų – per ilga, per sunki (viršijanti 24 tonas vienam krovininiui) arba reikalaujanti specialios įrangos (keltuvo, krano), planavimas tampa sudėtingesnis. Tokios siuntos dažnai reikalauja specialios transporto priemonės, kurios gali būti užimtos ilgiau. Be to, didelių gabaritų siuntoms dažnai reikia gauti specialius leidimus keliams (ypač jei kelyje yra tiltų arba siaurų gatvių), o tai gali tiesiogiai uždelsti išvykimą iš Olandijos. Mažos siuntos (kurjerinės) gali būti greitos, tačiau jos priklauso nuo tinklelio užpildymo, o didelės, bet nestandartinės – nuo techninio pasiruošimo.

7. Koks vaidmuo tenka vairuotojui ir kiek jis gali įtakoti greitį?

Vairuotojas yra tas žmogus, kuris fiziškai pristato jūsų siuntą. Jo patirtis ir profesionalumas lemia daugiau nei manytume. Patyręs vairuotojas, gerai žinantis maršrutą per Vokietiją ir Lenkiją, gali išvengti spūsčių, pasirinkdamas alternatyvius kelius, kuriuos žino iš asmeninės patirties, o ne tik navigacijos.

Tačiau yra ir griežtų apribojimų. Vairuotojų darbo laiką reguliuoja ES taisyklės (tachografai). Vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo ilsėti 11 valandų. Tai fiziniai apribojimai, kurių neįmanoma apeiti. Net jei vairuotojas yra Olandijoje ir nori nuskubėti į Lietuvą, jei jo vairavimo laikas baigiasi netoli Berlyno, jis turi sustoti. Todėl, kai kalbame apie 24 valandų terminą, mes dažnai kalbame apie dvi vairuotojų komandą vienoje mašinoje. Tada vienas vairuoja, kitas ilsisi, ir mašina gali judėti be ilgesnių sustojimų beveik visą parą. Tai vienintelis būdas garantuoti tokią greitą kelionę.

8. Ar saugu siųsti brangius ar trapius daiktus greituoju būdu?

Šis klausimas visada kelia nerimą. Greitasis pervežimas dažnai siejamas su didesniu rizikos laipsniu, tačiau tai nėra tiesioginė priklausomybė. Brangūs daiktai (pvz., elektronika, vaistažolės, brangūs metalai) turi būti draudžiami. Be to, svarbu pasirinkti tinkamą pakavimą.

Jeigu siunčiate trapų daiktą (stiklas, keramika), ekspresas gali būti net saugesnis, nes krovinys yra mažiau perkraunamas. Standartiniu kolektiniu pervežimu siunta gali būti perkraunama 2–3 kartus (iš mažos mašinos į didelę, tada į kitą). Kiekvienas perkrovimas padidina sugadinimo riziką. Ekspresinis pervežimas dažniausiai reiškia „vienas krovinys – viena mašina“, todėl siunta nėra liesta iki pat iškrovimo Lietuvoje. Taigi, brangiems ir trapems daiktams aš rekomenduočiau rinktis ekspresą arba bent jau užtikrinti, kad tai nebus dalinis krovinys, kuris keliauja per sandėlius.

9. Kaip atrodo idealus siuntos paruošimo procesas Olandijoje, kad jis būtų greitas?

Idealus scenarijus, kurį visada svajoju matyti kaip ekspertas, atrodo taip: klientas pateikia užsakymą ir visus dokumentus bent 24 valandas prieš planuojamą pasiėmimą. Sandėlis Olandijoje yra informuotas apie ateinantį vairuotoją. Krovinys yra jau supakuotas ant paletės, uždengtas ir parengtas (paimamas su keltuvu) tuo momentu, kai vairuotojas užvažiuoja pro vartus.

Jei reikia fizinio įkrovimo rankomis (pvz., įkrovimas į mašinos gylį), tai turi būti užtikrinta pakankamai žmonių. Dažnai vairuotojas atvyksta, o sandėlyje nėra keltuvo arba jis užimtas, ir vairuotojas turi laukti valandą ar dvi. Tokios laiko sąnaudos yra niekinės sandėliui, bet katastrofiškos logistikos grandinei, siekiančiai greičio. Todėl komunikacija tarp kliento, olandų sandėlio ir pervežėjo yra svarbiausias elementas.

10. Kokios technologijos padeda stebėti siuntą realiu laiku ir ar tai padeda greičiau ją gauti?

Šiandien be technologijų neįsivaizduojame logistikos. GPS stebėjimas, kurį naudojame, leidžia mums matyti mašinos vietą tikslumu iki kelių metrų. Tai padeda mums operatyviai reaguoti į situaciją. Jei matome, kad mašina užstrigo spūstyje netoli Frankfurto, mes galime iš anksto informuoti klientą Lietuvoje, kad pristatymas gali pavėluoti, ir pakeisti planus.

Be to, šiuolaikinės sistemos leidžia elektroniniu būdu keistis dokumentais. Anksčiau vairuotojas turėdave fizinius popierius, kuriuos reikėdavo pasirašyti ir nufotografuoti. Dabar viskas vyksta per planšetes, o informacija apie pasirašymą (POD – Proof of Delivery) pasiekia sistemą akimirksniu. Technologiškai pažangūs klientai, kurie integruoja savo sistemas su mūsų, gauna informaciją apie siuntos būklę automatiškai. Tai nepadaro mašinos važiuoti greičiau, tačiau pašalina „informacinį vėlavimą“ ir leidžia greičiau organizuoti iškrovimą gavėjo pusėje – kai tik mašina pasiekia terminalą, jau laukia keltuotojai.

Išvada

Galiausiai, grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar galima greitai pristatyti siuntas iš Olandijos į Lietuvą? Atsakymas yra teigiamas, tačiau su sąlyga, kad „greitai“ suprantamas kaip profesionaliai suplanuotas procesas, o ne stichinis skubėjimas. Kaip žmogus, kuris praleido dešimtį metų vairuotojo sėdyne ir dar dešimtį planuodamas maršrutus biure, galiu pasakyti tik viena: laikas logistikoje nėra nemokamas.

Norint gauti siuntą per 24–48 valandas, reikalingas idealus derinys tarp teisingai paruoštų dokumentų, pasirengusio siuntėjo Olandijoje, patyrusio vairuotojo (arba dviejų vairuotojų komandos) ir tinkamai pasirinkto transporto metodo. Klientų vaidmuo čia yra nepaprastai svarbus – jūsų tikslumas užpildant duomenis ir laiku pasiruošiant krovinį gali sutrumpinti kelionę net keletą valandų.

Nepaisant to, visada verta turėti atsarginį planą ir realiai vertinti savo poreikius. Jei skubate – mokėkite už ekspresą ir pasirūpinkite dokumentais iš anksto. Jei tai kasdieninis prekių srautas – pasitikėkite patikimų partnerių kolektivinėmis siuntomis. Logistika ne tik vežia daiktus, ji vežia verslo pasitikėjimą. Pasirinkdami sąžiningą ir atvirą bendravimą su savo pervežėju, jūs padarote didžiausią žingsnį link to, kad jūsų siunta iš Olandijos pasiekti Lietuvą kuo greičiau ir saugiau.