Saugiausias būdas keliauti iš Belgijos šalies su šeima

Įvadas

Šeimos kelionė iš Belgijos į Lietuvą – tai mažiausiai 1700 kilometrų kelio, kurį reikia įveikti per Lenkiją, Vokietiją ir dar kelias šalis. Per dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau įvairiausių situacijų: nuo sugedusių automobilių viduryje niekur iki bagažo dingimo viešbučio automobilių stovėjimo aikštelėje. Kiekvieną kartą, kai šeima manęs klausia, kaip saugiausiai nuvykti iš Briuselio ar Antverpeno į Vilnių ar Kauną, atsakau tą patį – viskas priklauso nuo pasirinkto transporto būdo ir pasiruošimo. Šiame straipsnyje išskaidysiu kiekvieną variantą, įvertinsiu rizikas ir pasidalinsiu praktiniais patarimais, kuriuos sukaupiau per daugybę reisų šiuo maršrutu.

Automobilis: laisvė ir lankstumas

Keliavimas nuosavu automobiliu iš Belgijos į Lietuvą suteikia didžiausią laisvę. Galite sustoti kada norite, pasukti į šalį pamatyti įdomesnio miesto, vežtis tiek bagažo, kiek telpa. Vis dėlto šis būdas reikalauja daugiausiai atsakomybės.

Maršrutas iš Briuselio į Vilnių dažniausiai driekiasi per Vokietiją (maždaug 900 km), toliau per Lenkiją (apie 600 km) ir galiausiai Lietuvos keliais (likę ~200 km). Visas kelias su trumpomis pertraukomis užima apie 20–22 valandas gryno vairavimo. Šeimai su mažais vaikais tai reiškia mažiausiai dvi dienas kelionės, o geriausia – tris, kad niekas nepavargtų.

Saugumo požiūriu svarbiausia yra techninė automobilio būklė. Prieš išvykdami privalote patikrinti padangas, stabdžius, aušinimo sistemą ir ypač – vasarą – kondicionierių. Mačiau per daug atvejų, kai šeimos išvykdavo su pusiau tuščiu aušinimo skysčiu ir vidury Lenkijos karščio automobilis perkaisdavo. Tokia situacija su vaikais automobilyje – tikras košmaras.

Vokietijos autobanai leidžia važiuoti greitai, bet nerekomenduoju viršyti 130 km/h, kai vežate šeimą. Lenkijoje keliai pastaraisiais metais labai pagerėjo, tačiau vis dar pasitaiko ruožų su duobėmis, ypač mažesniuose krašto keliuose. Geriausia laikytis pagrindinių magistralių – A2 per Lenkiją veda tiesiai iki Lietuvos sienos.

Nakvynėms rinkitės patikimus viešbučius prie magistralių, geriausia tuos, kurie turi apsaugotas automobilių stovėjimo aikšteles. Bag aže iš automobilio per naktį – dažna problema. Visus vertingus daiktus įsineškite į kambarį, o automobilį palikite gerai apšviestoje vietoje.

Lėktuvas: greičiausias, bet ne be spąstų

Skrydis iš Briuselio ar Šarlerua į Vilnių trunka vos dvi su puse valandos. Tai neabejotinai greičiausias būdas, ypač jei keliaujate su mažamečiais, kurie sunkiai pakelia ilgas keliones automobiliu. „Ryanair" ir „Wizz Air" siūlo tiesioginius skrydžius, o „Brussels Airlines" – patogesnį, bet brangesnį variantą.

Vis dėlto skrydis turi savų rizikų. Pirmiausia – bagažas. Su šeima dažnai vežatės daug daiktų, o registruotas bagažas gali pasimesti arba atvykti vėliau. Rekomenduoju visus būtiniausius daiktus – vaistus, dokumentus, vaikų drabužėlius – įsidėti į rankinį bagažą. Skrydžio metu vaikams reikia užtikrinti patogumą, todėl rinkitės skrydžius dienos metu, kai mažieji gali miegoti.

Kitas aspektas – oro uosto procedūros. Atvykite į oro uostą likus bent dviem valandoms iki skrydžio, o su mažais vaikais – net trimis. Saugumo patikra, registracija, eilės – visa tai užima laiko ir gali sukelti stresą. Šeimoms su kūdikiais daugelis oro uostų siūlo prioritetinį praėjimą – pasinaudokite šia galimybe.

Skrydis iš Belgijos į Lietuvą žiemą gali būti atšauktas dėl oro sąlygų. Vilniaus oro uostas paprastai susidoroja su sniegu, bet pasitaiko vėlavimų. Visada turėkite planą B – pavyzdžiui, žinokite, kad galite pernakvoti oro uoste arba artimiausiame viešbutyje.

Autobusas: biudžetinis, bet varginantis

Tiesioginiai autobusų maršrutai iš Briuselio į Vilnių egzistuoja, tačiau jie nėra populiarūs tarp šeimų su vaikais. „Lux Express" ir „Ecolines" siūlo patogias keliones su wifi, kavos aparatais ir erdviais sėdynėmis, tačiau pati kelionė trunka apie 28–30 valandų. Su mažais vaikais tai labai ilgas laikas.

Autobusas turi vieną privalumą – jums nereikia rūpintis vairavimu, galite miegoti, skaityti, žaisti su vaikais. Vis dėlto ilgos kelionės autobusu kelia pavojų sveikatai – kojų tinimas, nugaros skausmai, o vaikams sunku išbūti ramiai tiek valandų.

Jei vis dėlto renkatės autobusą, rinkitės naktinį reisą. Vaikai dažniausiai miega, o jūs galite pailsėti. Taip pat atkreipkite dėmesį į pertraukas – jos būna kas 3–4 valandas, bet ne visada patogiose vietose. Pasirūpinkite užkandžiais ir vandeniu, nes autobusų stotelės Lenkijoje ne visada turi gerai aprūpintas parduotuves.

Traukinys: komfortas, bet ilga kelionė

Traukinys iš Belgijos į Lietuvą yra įmanomas, bet reikalauja kelių persėdimų. Maršrutas dažniausiai eina per Berlyną ir Varšuvą, o visa kelionė trunka apie 24–26 valandas. Tai patogus būdas, nes turite daug vietos judėti, o vaikai gali vaikščioti po vagoną.

Vis dėlto traukinių tvarkaraščiai keičiasi, o persėdimai gali būti sudėtingi su bagažu ir vaikais. Varšuvos centrinė stotis yra didelė, ir persėdimas iš vieno perono į kitą su dviem vaikais ir lagaminais gali tapti iššūkiu. Rekomenduoju rezervuoti vietas su miegamaisiais vagonais naktiniams ruožams – tai brangiau, bet žymiai patogiau.

Traukinys yra saugiausias sausumos transportas – statistika tai patvirtina. Nėra pavojaus užmigti prie vairo, o bagažas laikomas specialiose vietose. Vis dėlto pasitaiko vagysčių, todėl vertingus daiktus laikykite šalia savęs.

Keltas ir jūros kelionė: egzotiškas variantas

Nors skamba neįprastai, kai kurios šeimos renkasi keltą iš Belgijos ar Olandijos į Klaipėdą. Tokia kelionė trunka apie 30–36 valandas jūra, bet suteikia visiškai kitokią patirtį. Vaikai gali žaisti laivų žaidimų kambariuose, mėgautis baseinu, o suaugusieji – atsipalaiduoti.

Vis dėlto keltai yra brangūs, ypač jei vežatės automobilį. Be to, jūra gali būti nerami, o judesio liga – rimta problema. Jei kas nors iš šeimos narių kenčia nuo supimo, šis variantas tikrai netinka.

Saugumo patarimai, kuriuos sužinojau per dvidešimt metų

Per savo karjerą mačiau daug klaidų, kurias daro šeimos keliaudamos. Štai keletas svarbiausių patarimų, kuriuos visada duodu:

Dokumentai ir draudimas. Visada turėkite kopijas visų dokumentų – pasų, vairuotojo pažymėjimų, automobilio registracijos liudijimo. Laikykite juos atskirai nuo originalų. Europos sveikatos draudimo kortelė (EHIC) yra būtina, bet ji nepadengia visų išlaidų – apsvarstykite papildomą kelionės draudimą, kuris padengtų evakuaciją ir dideles medicinos sąskaitas.

Vaikų saugumas automobilyje. Vaikiškos kėdutės privalomos visoje Europoje, bet taisyklės skiriasi. Vokietijoje vaikai iki 12 metų arba 150 cm ūgio privalo važiuoti kėdutėje. Lenkijoje reikalavimai panašūs. Įsitikinkite, kad kėdutė tinkamai pritvirtinta ir atitinka ECE R44 arba i-Size standartus.

Ryšys ir navigacija. Įsitikinkite, kad jūsų telefonas veikia visose šalyse, per kurias važiuojate. ES tarptinklinis ryšys nemokamas, bet Lenkijoje ir Vokietijoje gali būti silpnas signalas atokiose vietose. Atsisiųskite žemėlapius iš anksto – „Google Maps" leidžia tai padaryti, ir jums nereikės interneto ryšio kelionės metu.

Kuro ir maitinimo planavimas. Lenkijoje degalinės prie magistralių veikia visą parą, bet mažesniuose keliuose gali būti kitaip. Visada laikykite bent pusę bako degalų, ypač naktį. Maitinimui rinkitės didesnes degalines – jos paprastai turi švarias virtuves ir vaikams tinkamo maisto.

Skubių situacijų planas. Žinokite pagalbos telefono numerius – 112 veikia visoje ES. Taip pat turėkite užrašytą artimiausio Lietuvos ambasados ar konsulato numerį. Jei kas nors atsitinka – avarija, liga, dokumentų praradimas – žinojimas, ką daryti, sumažina stresą.

Ką rinktis su mažais vaikais?

Jei keliaujate su kūdikiu ar mažamečiu vaiku, mano rekomendacija – lėktuvas. Dvi su puse valandos skrydžio yra daug lengviau nei 20 valandų automobilyje. Be to, oro uostuose yra patogumų – maitinimo kambariai, vystyklų keitimo vietos, o lėktuve galite gauti karšto vandens mišinėliams.

Su vyresniais vaikais, nuo 6 iki 12 metų, automobilis gali būti puikus pasirinkimas. Galite sustoti, pamatyti įdomių vietų, o pati kelionė tampa nuotykiu. Svarbiausia – planuoti pertraukas kas 2–3 valandas ir leisti vaikams išsikrauti.

DUK

1. Kiek laiko užtrunka kelionė automobiliu iš Belgijos į Lietuvą?

Visas kelias iš Briuselio į Vilnių su pertraukomis užima apie 22–24 valandas gryno vairavimo. Rekomenduoju planuoti dvi ar tris dienas, ypač jei keliaujate su vaikais.

2. Ar saugu važiuoti per Lenkiją naktį?

Pagrindinės magistralės, ypač A2, yra saugios visą parą. Vis dėlto rekomenduoju vengti sustojimų mažose, privačiose stotelėse naktį – rinkitės dideles degalines su apšvietimu ir kameromis.

3. Kokie dokumentai reikalingi keliaujant iš Belgijos į Lietuvą?

Pakanka asmens tapatybės kortelės arba paso, nes abi šalys yra ES ir Šengeno erdvėje. Automobiliui reikia registracijos liudijimo ir galiojančios techninės apžiūros.

4. Ar reikia papildomo draudimo automobiliui?

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas galioja visoje ES, bet rekomenduoju „Kasko" draudimą, kuris padengtų jūsų automobilio remontą avarijos atveju. Taip pat apsvarstykite pagalbos kelyje draudimą.

5. Kokios yra vaikiškų kėdučių taisyklės skirtingose šalyse?

Vokietijoje ir Lenkijoje vaikai iki 150 cm ūgio privalo važiuoti kėdutėje. Belgijoje reikalavimai panašūs. Įsitikinkite, kad kėdutė atitinka ECE R44 arba i-Size standartus.

6. Ar lėktuvas yra saugesnis nei automobilis?

Statistiškai lėktuvas yra saugiausias transportas. Vis dėlto kelionė į oro uostą, bagažo tvarkymas ir oro uosto procedūros turi savų rizikų. Su mažais vaikais automobilis gali būti patogesnis, nes turite daugiau kontrolės.

7. Ką daryti, jei automobilis sugenda vidury kelio?

Pirmiausia įjunkite avarinius signalus ir sustokite saugioje vietoje. Iškvieskite pagalbos tarnybą – ES veikia bendras numeris 112. Jei turite kelionės draudimą su pagalba kelyje, skambinkite jiems.

8. Ar verta vežtis maisto ir gėrimų iš Belgijos?

Galite, bet nerekomenduoju vežti didelių kiekius. Lenkijoje maisto kainos panašios į Lietuvos, o Vokietijoje – šiek tiek aukštesnės. Vežkitės užkandžius vaikams ir vandenį, bet didelių atsargų nereikia.

9. Kokios yra greičio ribos Vokietijoje ir Lenkijoje?

Vokietijos autobanuose greitis neribojamas, bet rekomenduoju 130 km/h su šeima. Lenkijoje užmiestyje galioja 90 km/h, greitkeliuose – 140 km/h riba. Visada stebėkite kelio ženklus.

10. Ar galima keliauti su gyvūnais?

Taip, bet reikia laikytis taisyklių. Šunims ir katėms reikalingas pasas, skiepų įrašai ir mikroschema. Kai kurie viešbučiai nepriima gyvūnų, todėl rezervuokite iš anksto.

11. Kiek kainuoja kelionė automobiliu iš Belgijos į Lietuvą?

Kuro sąnaudos apie 150–200 eurų, priklausomai nuo automobilio. Nakvynės viešbučiuose – 60–100 eurų už naktį. Maistas ir papildomos išlaidos – dar 50–100 eurų. Bendra suma apie 300–500 eurų.

12. Ar verta įsigyti papildomą draudimą vertingam kroviniui?

Jei vežatės brangius daiktus – nešiojamus kompiuterius, fotoaparatus, papuošalus – apsvarstykite papildomą bagažo draudimą. Įprastas kelionės draudimas dažnai turi ribas, kurios gali nepadengti visų nuostolių.

Išvada

Saugiausias būdas keliauti iš Belgijos į Lietuvą su šeima priklauso nuo jūsų situacijos, vaikų amžiaus ir biudžeto. Lėktuvas yra greičiausias ir statistiškai saugiausias, bet reikalauja oro uosto procedūrų ir bagažo valdymo. Automobilis suteikia laisvę ir lankstumą, bet reikalauja kruopštaus pasiruošimo ir ilgo vairavimo. Traukinys ir autobusas – tarpiniai variantai, tinkantys tiems, kurie nenori vairuoti patys.

Svarbiausia – pasiruošimas. Dokumentai, draudimas, techninė automobilio būklė, maršruto planavimas ir atsarginis planas – visa tai užtikrina, kad kelionė praeis sklandžiai. Nepamirškite, kad saugumas prasideda nuo jūsų pačių sprendimų – nepersistenkite vairavimu, darykite pertraukas, o kilus abejonėms, geriau sustoti ir įvertinti situaciją.

Keliavimas su šeima – tai nuotykis, kuris kuria prisiminimus visam gyvenimui. Tinkamai pasiruošę, galėsite mėgautis kelione, o ne jaudintis dėl saugumo. O jei kyla abejonių – visada galite pasikonsultuoti su profesionalais, kurie kasdien dirba tarptautinių pervežimų srityje. Gero kelio!