Mikroautobusai iš Belgijos – patogiausias būdas keliauti

Įvadas

Belgija – maža šalis, bet iš jos į Lietuvą kas savaitę išvyksta dešimtys mikroautobusų, pilnų keleivių ir krovinių. Prieš keletą metų vienas mano nuolatinis klientas iš Briuselio skambino penktadienio vakarą – jo tėvas mirė Kaune, o jis su šeima turėjo grįžti kuo greičiau. Lėktuvai tą naktį neskrido, traukiniai – per lėti. Per keturias valandas suradome mikroautobusą, kuris kitą rytą išvyko iš Briuselio ir tą patį vakarą jau buvo Kaune. Žmogus spėjo į laidotuves. Tokios situacijos – ne išimtis, o kasdienybė tiems, kas reguliariai keliauja tarp Belgijos ir Lietuvos.

Kodėl mikroautobusas dažnai pranoksta lėktuvą

Daugelis mano pašnekovų pirmiausia galvoja apie lėktuvą. Bet paskaičiuokime realiai. Skrydis iš Briuselio į Vilnių trunka apie dvi valandas, tačiau prie to pridėkite kelionę į oro uostą, saugumo patikrą, laukimą prie vartų, bagažo atsiėmimą ir dar kelias valandas iš Vilniaus oro uosto į galutinį tašką. Susidaro šešios–aštuonios valandos. Mikroautobusas iš Belgijos į Lietuvą nuvažiuoja per 22–26 valandas, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Skirtumas nėra toks didelis, kaip atrodo, ypač kai keliaujate ne į didmiestį, o į mažesnį miestelį.

Be to, mikroautobusu galite vežtis daugiau bagažo. Lėktuvuose už papildomą lagaminą tenka mokėti papildomai, o čia dažnai užtenka susitarti su vairuotoju. Vienas mano klientas iš Antverpeno kas mėnesį veža savo močiutei į Panevėžį vaistų, kurių Lietuvoje neįmanoma nusipirkti. Dėžutė nėra didelė, bet lėktuvu ją vežti būtų nepatogu ir brangu.

Maršrutai ir miestai, iš kurių išvykstama

Belgijoje pagrindiniai išvykimo taškai yra Briuselis, Antverpenas, Gentas ir Briugė. Iš šių miestų mikroautobusai reguliariai kursuoja į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Kai kurie vežėjai aptarnauja ir mažesnius miestus – Jonavą, Alytų, Uteną, Telšius, Marijampolę. Viskas priklauso nuo užsakymų kiekio.

Atstumas tarp Briuselio ir Vilniaus yra maždaug 1650–1750 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto kelio. Per Lenkiją važiuojama per Varšuvą, per Vokietiją – per Berlyną. Daugelis vairuotojų renkasi kelią per Vokietiją, nes ten keliai geresni, nors ir reikia mokėti už važiavimą autobanais. Per Lenkiją atstumas gali būti šiek tiek trumpesnis, bet keliai ne visur tokios pat kokybės.

Keliaujant į Klaipėdą ar Šiaulius, maršrutas dažnai eina per Kauną, tad galima išlipti ir ten. Tai patogu tiems, kas gyvena ne sostinėje.

Ką reikia žinoti prieš užsakant kelionę

Pirmiausia – dokumentai. Belgija yra Europos Sąjungos narė, tad Lietuvos piliečiams vizos nereikia. Pakanka asmens tapatybės kortelės arba paso. Bet jei vežatės gyvūnus, didelius kiekius prekių ar specialios paskirties daiktus, gali prireikti papildomų dokumentų.

Antra – bagažo taisyklės. Kiekvienas vežėjas nustato savo normas. Vieni leidžia vieną didelį lagaminą ir vieną rankinę, kiti – du didelius lagaminus. Už papildomą bagažą dažniausiai reikia mokėti, bet kainos labai skiriasi. Vienas vežėjas gali prašyti dešimt eurų už papildomą dėžę, kitas – trisdešimt. Geriausia pasiteirauti iš karto, kai skambinate dėl vietos.

Trečia – susitikimo vieta. Belgijoje mikroautobusai dažnai išvyksta ne iš autobusų stočių, o iš tam tikrų susitarimo vietų – pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelių prie prekybos centrų ar degalinių. Vairuotojas prieš kelionę atsiunčia tikslias koordinates. Nepatikėkite tuo, kas sako, kad „rasite patys" – geriau iš anksto pasitikslinti, kaip atrodo vieta.

Kelionės eiga ir sustojimai

Mikroautobusas nėra autobusas – jame telpa nuo šešių iki devynių keleivių. Tai reiškia, kad kelionė yra daug asmeniškesnė. Vairuotojas dažnai sustoja ten, kur patogu keleiviams, o ne ten, kur privaloma pagal grafiką.

Įprastai per tokią kelionę daromi du–trys ilgesni sustojimai pavalgyti ir pasitempti kojų. Vienas sustojimas būna Vokietijoje, kitas – Lenkijoje. Vairuotojai dažnai turi savo mėgstamas degalines, kuriose žino, kur geras maistas ir švarios tualetai.

Naktį dauguma keleivių miega. Sėdynės mikroautobusuose nėra tokios patogios kaip lėktuvo verslo klasėje, bet pakankamos, kad išsimiegotumėte. Pasiimkite pagalvėlę po kaklu ir pledą – vairuotojai dažnai įjungia kondicionierių, tad vakare gali būti vėsu.

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Kelionės mikroautobusu iš Belgijos į Lietuvą kainuoja nuo 80 iki 150 eurų vienam keleiviui. Kaina priklauso nuo sezono, maršruto ir to, kiek iš anksto užsisakote vietą. Piko metu – prieš Kalėdas, vasarą – kainos būna didesnės.

Dalis vežėjų reikalauja užstato užsakant vietą, likusią sumą sumokate atvykę į susitikimo vietą. Kiti nori gauti visą sumą iš anksto, kad būtų tikri, jog keleivis neatšauks kelionės paskutinę minutę. Atsiskaitymo tvarka nevienoda tarp vežėjų, tad prieš pasirašydami ar patvirtindami užsakymą, paklauskite, kaip vyksta apmokėjimas.

Kai kurie vairuotojai priima tik grynaisiais, kiti – ir pavedimu, ir kortele. Jei keliaujate su didele grupe, galima derėtis dėl nuolaidos. Vienas mano pažįstamas vežėjas duoda dešimt procentų nuolaidą, jei užsakoma penkios ar daugiau vietų vienu metu.

Krovinių gabenimas kartu su keleiviais

Daugelis žmonių nežino, kad mikroautobusais iš Belgijos galima siųsti ne tik save, bet ir krovinius. Tai ypač aktualu tiems, kas perka daiktus iš Belgijos internetu arba turi ten giminaičių, siunčiančių siuntas.

Siuntų kainos prasideda nuo 20–30 eurų už nedidelę dėžę. Už didesnius krovinius – baldus, buitinę techniką – teks mokėti daugiau, bet vis tiek mažiau nei už kurjerių paslaugas. Vienas mano klientas iš Briugės taip parsivežė senovinį dviratį, kurį rado sendaikčių turguje. Dviratis kainavo 40 eurų, pervežimas – 35 eurus. Lietuvoje toks pat dviratis parduodamas už 200 eurų.

Svarbu žinoti, kad už vertingus krovinius geriau pasirūpinti papildomu draudimu. Standartinė CMR atsakomybė ribota – apie 8,33 SDR už kilogramą, o tai šiandien sudaro maždaug 10 eurų už kilogramą. Jei vežate ką nors brangesnio, verta paklausti vairuotojo, ar galima apdrausti krovinį atskirai.

Kaip išsirinkti patikimą vežėją

Per dvidešimt metų mačiau įvairių situacijų. Vieni vežėjai dirba sąžiningai, kiti dingsta po pirmo skambučio. Kaip atskirti?

Pirma, paklauskite rekomendacijų. Jei turite draugų ar giminaičių, kurie dažnai keliauja į Belgiją, paklauskite, kuo jie naudojasi. Asmeninė patirtis – geriausias rodiklis.

Antra, patikrinkite, ar įmonė turi registraciją ir veiklos licenciją. Lietuvoje ir Belgijoje galioja ES taisyklės, tad vežėjas privalo turėti atitinkamus dokumentus. Jei įmonė negali jų parodyti, tai įspėjamas ženklas.

Trečia, paskaitykite atsiliepimus internete. Bet būkite atsargūs – ne visi atsiliepimai tikri. Kartais vežėjai patys rašosi teigiamus komentarus, o konkurentai – neigiamus. Ieškokite detalių aprašymų, o ne bendrų frazių.

Ketvirta, paskambinkite ir paklauskite keleto konkrečių klausimų. Jei žmogus aiškiai atsako, kiek trunka kelionė, kokie sustojimai, kiek bagažo galima vežtis – tai geras ženklas. Jei atsakymai migloti, geriau ieškoti kito.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Dažniausia problema – vėlavimas. Mikroautobusas gali vėluoti dėl eismo kamščių, oro sąlygų ar techninių gedimų. Vieną kartą mano klientas laukė vairuotojo Briuselyje šešias valandas, nes šiam sugedo variklis prie Berlyno. Vairuotojas paskambino, paaiškino situaciją, bet žmogus vis tiek buvo nepatenkintas.

Kita problema – dingęs bagažas. Retai, bet pasitaiko, kad lagaminai sumaišomi ar pametami. Todėl visada ant bagažo užrašykite savo vardą ir telefono numerį. Ir fotografuokite bagažą prieš įkeliant – jei kils ginčas, turėsite įrodymų.

Trečia problema – nesusipratimai dėl susitikimo vietos. Vairuotojas sako „prie didžiojo prekybos centro", o jūs stovite prie kito įėjimo. Todėl visada pasitikslinkite tikslias koordinates ir susitarkite dėl konkretaus taško – pavyzdžiui, prie pagrindinio įėjimo ar prie degalinės.

Kada keliauti patogiausia

Žiemą kelionė gali užtrukti ilgiau dėl sniego ir ledo. Vasarą – dėl eismo kamščių Vokietijos autobanuose, ypač savaitgaliais. Patogiausia keliauti antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais – tada ir eismo mažiau, ir kainos kartais būna mažesnės.

Jei keliaujate su vaikais, rinkitės dieninį reisą. Naktį vaikai prastai miega automobilyje, o tai vargina ir juos, ir tėvus. Be to, dieną lengviau rasti vietų sustojimuose pavalgyti.

DUK

Ar mikroautobusu iš Belgijos į Lietuvą galima vežtis dviratį?

Taip, daugelis vežėjų sutinka vežti dviračius, bet reikia iš anksto pranešti. Dviratis užima daug vietos, tad gali tekti mokėti papildomai – paprastai nuo 20 iki 50 eurų. Kai kurie vairuotojai prašo dviratį išardyti, kiti sutinka vežti ir nesumontuotą.

Kiek laiko iš anksto reikia užsakyti vietą?

Idealu – savaitė iki kelionės. Piko metu, pavyzdžiui, prieš Kalėdas, vietų gali nebelikti ir likus trims savaitėms. Jei keliaujate darbo dienomis, užtenka užsakyti prieš dvi–tris dienas.

Ar galima vežtis gyvūnus?

Kai kurie vežėjai leidžia vežtis mažus gyvūnus – kates, mažus šunis – jei jie yra vežimėliuose arba specialiuose krepšiuose. Dideliems šunims dažniausiai reikia atskiros vietos, už kurią mokama kaip už keleivį. Visada iš anksto paklauskite vairuotojo.

Kokie dokumentai reikalingi kelionei?

Lietuvos piliečiams užtenka asmens tapatybės kortelės arba paso. Jei vežatės gyvūną, reikia veterinarinio paso su skiepų įrašais. Jei vežatės prekes komerciniais tikslais, gali prireikti papildomų dokumentų.

Ar mikroautobuse yra tualetas?

Paprastai ne. Mikroautobusai nėra tokie dideli, kad tilptų tualetas. Bet vairuotojai reguliariai sustoja – kas tris–keturias valandas – prie degalinių, kur yra tualetai.

Kiek bagažo galiu vežtis nemokamai?

Viskas priklauso nuo vežėjo. Dažniausiai leidžiamas vienas didelis lagaminas (iki 23 kg) ir vienas rankinis bagažas. Už papildomą bagažą – nuo 10 iki 30 eurų už vienetą.

Ar galima mokėti kortele?

Ne visi vežėjai turi kortelių skaitytuvus. Dalis priima tik grynuosius pinigus, kiti – ir pavedimu. Prieš užsakydami pasiteiraukite, kokie mokėjimo būdai galimi.

Kas atsitinka, jei kelionė vėluoja?

Jei vėlavimas didelis – daugiau nei kelios valandos – vežėjas privalo informuoti keleivius. Kartais pasiūloma kita vieta kitame reise. Pinigų grąžinimas priklauso nuo vežėjo politikos, tad viską aptarkite iš anksto.

Ar galima įsigyti papildomą draudimą?

Taip, kai kurie vežėjai siūlo papildomą keleivių draudimą, kuris padengia medicinines išlaidas ir bagažo praradimą. Tai ypač aktualu, jei vežatės brangių daiktų.

Kiek trunka kelionė iš Briuselio į Vilnių?

Paprastai nuo 22 iki 26 valandų, priklausomai nuo sustojimų skaičiaus ir eismo sąlygų. Į Klaipėdą – apie 2–3 valandomis ilgiau.

Ar galima išlipti tarpiniuose miestuose?

Taip, jei maršrutas eina per jūsų miestą. Pavyzdžiui, važiuojant į Klaipėdą, galima išlipti Kaune ar Šiauliuose. Bet kaina nesikeičia – mokate už visą maršrutą.

Kaip elgtis, jei pametate daiktą mikroautobuse?

Nedelsdami skambinkite vežėjui. Dažniausiai vairuotojas po kelionės apžiūri saloną ir randa pamestus daiktus. Bet jei daiktas vertingas, geriau iš anksto pasirūpinti, kad jis būtų pažymėtas jūsų vardu.

Išvada

Mikroautobusai iš Belgijos į Lietuvą – tai ne tik transporto priemonė, bet ir patogus, lankstus būdas keliauti, ypač tiems, kas vertina asmeninį ryšį su vairuotoju ir galimybę vežtis daugiau nei įprastai. Nors kelionė trunka ilgiau nei skrydis lėktuvu, ji dažnai būna pigesnė, patogesnė ir leidžia išvengti oro uostų baimės. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, iš anksto išsiaiškinti visas sąlygas ir pasiruošti kelionei. Tada mikroautobusas taps ne tik transporto priemone, bet ir malonia kelionės dalimi, kurios metu galėsite pamatyti Europą iš arčiau, pailsėti ir atvykti į tikslą be streso.