Vežame 24 metus
+370 606 04300

+32 2808 5604

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Belgiją ir iš Belgijos keleivius ir siuntas

Kelionė mikroautobusu su patogumu ir saugumu į Belgiją

Vežame kiekvieną dieną

Kelionė mikroautobusu su patogumu ir saugumu į Belgiją,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Kelionė mikroautobusu su patogumu ir saugumu į Belgiją  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Kelionė mikroautobusu su patogumu ir saugumu į Belgiją nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Belgijos

Kelionė mikroautobusu su patogumu ir saugumu į Belgiją, surenkam ir pristatom visoje Belgijos

Pristatome visoje Belgijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Kelionė mikroautobusu su patogumu ir saugumu į Belgiją, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Belgiją:

  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt
iš Belgijos:
  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Belgijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - visa Belgija..
  • Keleivius vežame į Belgiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Belgija kaina nuo 120€
    Belgija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Belgiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Belgiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Kelionė mikroautobusu su patogumu ir saugumu į Belgiją

    Įvadas

    Vėlyvą rudenį gavau skambutį iš nuolatinės klientės, kuri jau trejus metus vežioja savo keramikos dirbinius į Briuselio meno mugę. „Šįkart važiuojame šešiese", – pasakė ji. „Reikia, kad visi jaustųsi kaip namie, o darbai atvyktų nesudaužyti." Tokie prašymai man puikiai pažįstami – per du dešimtmečius tarptautinių pervežimų srityje mačiau visko: nuo sugedusių šaldytuvų vidury Vokietijos iki krovinio, kuris per naktį dingo iš saugomos aikštelės. Belgija – viena dažniausiai pasirenkamų krypčių, ir mikroautobusas čia dažnai būna protingiausias sprendimas. Šiame straipsnyje pasidalinsiu, kaip suorganizuoti tokią kelionę, kad ji būtų ir patogi, ir saugi, ir neperkrauta nereikalingomis išlaidomis.

    Kodėl mikroautobusas, o ne didelis sunkvežimis ar lengvasis automobilis?

    Vidutinis atstumas iš Lietuvos į Belgiją siekia maždaug 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo to, ar važiuojate per Lenkiją ir Vokietiją, ar renkatės keltą per Šiaurės jūrą. Tokiam atstumui mikroautobusas yra aukso vidurys. Didelis vilkikas su puspriekabe – per brangus, jei vežate tik keletą kubinių metrų krovinio. Lengvasis automobilis su priekaba – nesaugus ir nepatogus ilgoje kelionėje, ypač jei keleivių daugiau nei du.

    Mikroautobusas talpina nuo 8 iki 20 keleivių arba iki 12 kubinių metrų krovinio. Praktikoje dažnai naudojami „Mercedes Sprinter", „Ford Transit" ar „Volkswagen Crafter" modeliai, kuriuos galima pritaikyti įvairiems poreikiams. Vieni klientai nori keleivinės versijos su patogiais krėsliukais, kiti – krovininės, kur galima įtvirtinti baldus, meno kūrinius ar statybinę įrangą.

    Kartą vežėme į Antverpeną nedidelę siuvyklos įrangą – keturias pramonines mašinas ir rulonus audinių. Vilkikas būtų buvęs beprasmis, o mikroautobusas tilpo puikiai. Klientas sutaupė beveik pusę transportavimo kaštų, palyginti su tuo, ką būtų mokėjęs už pilną puspriekabę.

    Saugumas kelyje – ne tik padangos ir stabdžiai

    Kalbant apie saugumą, daugelis įsivaizduoja tik techninę būklę. Žinoma, padangos, stabdžių sistema, apšvietimas ir vairo mechanizmas turi būti nepriekaištingi. Bet ilgoje kelionėje į Belgiją saugumas prasideda gerokai anksčiau – nuo planavimo.

    Pirma, vairuotojo poilsio režimas. Reglamentas reikalauja, kad po 4,5 valandos vairavimo būtų daroma ne trumpesnė kaip 45 minučių pertrauka. Per dieną vairuoti galima ne ilgiau kaip 9 valandas, o per savaitę – 56 valandas. Šios taisyklės nėra tik popieriniai reikalavimai – jos gelbsti gyvybes. Mačiau per daug atvejų, kai skubėjimas kainavo brangiai.

    Antra, maršruto parinkimas. Į Belgiją dažniausiai važiuojama per Kaliningrado sritį arba per Lenkiją. Pastarasis variantas populiaresnis, nes leidžia išvengti Rusijos sienos formalumų. Kelias eina per Varšuvą, Poznanę, Berlyną ir toliau per Hanoverį bei Dortmundą. Tai autobanai su puikia danga, bet ir su dideliais eismo srautais. Ypač apie Miuncheną ar Frankfurtą – nors jie nėra tiesioginiame maršrute, kai kurie vairuotojai renkasi pietinį variantą, kad išvengtų kamščių.

    Trečia, krovinio tvirtinimas. Net ir mikroautobuse netinkamai pritvirtintas krovinys gali tapti mirtinai pavojingas staigaus stabdymo metu. Kiekvienas daiktas turi būti pritvirtintas diržais, o sunkūs daiktai – dedami ant grindų, ne ant lentynų. Keramikos dirbiniai, apie kuriuos minėjau pradžioje, buvo supakuoti į specialias dėžes su porolono įdėklais ir pritvirtinti prie bortų.

    Patogumas – daugiau nei minkšta sėdynė

    Ilga kelionė mikroautobusu gali virsti tikru išbandymu, jei nepasirūpinsite patogumu. Pradedant nuo paprasčiausių dalykų – tinkamos temperatūros salone. Vasarą kondicionierius turi veikti nepriekaištingai, žiemą – šildymas. Atrodo elementaru, bet kiek kartų teko matyti sugedusią klimato kontrolę vidury kelionės.

    Ergonomiškos sėdynės su reguliuojamais atlošais – būtinybė, jei važiuojate ilgiau nei 6 valandas. Keleiviai turi turėti galimybę pamiegoti, nes kitaip nuovargis kaupsis ir kels riziką visiems. Geras mikroautobusas turi bent keletą sėdynių, kurios visiškai atsilenkia, kaip lėktuvo verslo klasėje.

    Nemažai dėmesio skiriu ir bagažo skyriui. Jis turi būti lengvai pasiekiamas, kad keleiviai galėtų pasiimti reikalingus daiktus be didelio vargo. Dažnai įrengiu papildomus tinklelius ir kabliukus, kad smulkesni daiktai nesimėtytų po visą saloną.

    Ką daryti su dokumentais?

    Kelionė į Belgiją nereikalauja vizų – tai ES šalis, tad Lietuvos piliečiams pakanka asmens tapatybės kortelės arba paso. Tačiau krovinio pervežimui reikia daugiau popierių. CMR važtaraštis – pagrindinis dokumentas, be kurio negalima kirsti sienos. Jame nurodomi siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, svoris, pakuotės tipas ir kita svarbi informacija.

    Jei vežate komercinį krovinį, jums gali prireikti ir TIR knygelės arba paprastesnio deklaravimo, priklausomai nuo to, ar krovinys keliauja per trečiąsias šalis. Praktikoje, važiuojant per Lenkiją ir Vokietiją, viskas vyksta sklandžiai, nes abi šalys yra ES vidaus rinkoje. Vis dėlto, jei krovinys vertingas, verta apsvarstyti papildomą draudimą – standartinis CMR draudimas padengia tik 8,33 SDR už kilogramą, o tai dažnai nepadengia tikrosios krovinio vertės.

    Kaip išvengti nereikalingų išlaidų?

    Degalai – didžiausia išlaidų dalis tokioje kelionėje. Vidutiniškai mikroautobusas sunaudoja 8–10 litrų dyzelino 100 kilometrų. Važiuojant 1700 kilometrų, tai sudaro apie 150 litrų degalų. Kainos skiriasi priklausomai nuo šalies – Lenkijoje pigiau, Vokietijoje brangiau. Protinga strategija – pilnai prisipilti Lenkijoje prieš įvažiuojant į Vokietiją.

    Dar viena išlaidų dalis – kelio mokesčiai. Vokietijoje mikroautobusams iki 3,5 tonos kelio mokestis netaikomas, tad galite laisvai važiuoti autobanais. Belgijoje situacija panaši – lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams iki 3,5 tonos vinjetės nereikia. Tai didelis privalumas, palyginti su sunkvežimiais, kuriems tenka mokėti nemažas sumas už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą.

    Nakvynė – dar vienas išlaidų šaltinis. Jei kelionė trunka dvi dienas, teks pernakvoti. Pigiausias variantas – miegoti mikroautobuse, jei jis tam pritaikytas. Kai kurie mano klientai renkasi kempingus arba pigius viešbučius prie autobanų. Vidutinė nakvynės kaina Vokietijoje – 50–80 eurų už kambarį.

    Krovinių tvirtinimo subtilybės

    Per daugelį metų mačiau įvairiausių krovinių – nuo trapios keramikos iki sunkių metalo konstrukcijų. Kiekvienas reikalauja skirtingo požiūrio. Keramikai naudoju specialias dėžes su porolono įdėklais, kurios sugeria smūgius. Baldams – minkštas antklodes ir diržus, kad neatsirastų įbrėžimų. Elektronikai – antistatines pakuotes ir tvirtinimą prie grindų, kad neslystų posūkiuose.

    Dažnai klientai klausia, ar gali patys susikrauti krovinį. Galiu, bet nerekomenduoju. Profesionalus krovimas – tai ne tik daiktų sudėjimas, bet ir svorio paskirstymas. Per didelis svoris priekyje ar gale gali pakeisti automobilio valdymą, ypač važiuojant dideliu greičiu. Be to, netinkamai pritvirtintas krovinys gali pasislinkti ir pažeisti automobilio saloną.

    Maršrutai ir laiko planavimas

    Važiuojant iš Vilniaus į Briuselį, tipinis maršrutas eina per Kauną, Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Dortmundą ir toliau į vakarus. Visas kelias užtrunka apie 20–22 valandas gryno vairavimo, tad realiai reikia planuoti dvi dienas. Pirmą dieną nuvažiuojama apie 900–1000 kilometrų, pernakvojama Vokietijoje, antrą dieną – likę 700–800 kilometrų.

    Jei skubate, galima važiuoti ir be nakvynės, keičiantis dviem vairuotojams. Tokiu atveju kelionė trunka apie 18–20 valandų su pertraukomis. Bet tai nerekomenduojama – nuovargis kaupiasi, o rizika kelyje didėja. Geriau skirti papildomą dieną ir atvykti pailsėjusiems.

    Kitas variantas – važiuoti per Klaipėdą ir keltu į Vokietiją. Tai trumpesnis atstumas, bet keltas kainuoja brangiai, o laiko atžvilgiu nedaug laimi. Paprastai rekomenduoju sausumos maršrutą, nebent krovinys yra jautrus laikui ir norite išvengti galimų kamščių Vokietijos autobanuose.

    Ką daryti, jei kas nors nutinka kelyje?

    Net ir geriausiai suplanuota kelionė gali susidurti su netikėtumais. Gedimas vidury Vokietijos – ne pabaiga, jei turite gerą kelionės draudimą ir pagalbos telefono numerį. Daugelis vežėjų siūlo 24/7 pagalbos liniją, kuri organizuoja vilkiką arba techninę pagalbą vietoje.

    Kartą mano kliento mikroautobusas sugedo prie Dortmundo – sugedo generatorius. Per dvi valandas atvyko techninė pagalba, kuri pakeitė detalę vietoje. Kelionė vėlavo tik keturias valandas, o krovinys atvyko nepažeistas. Be profesionalios pagalbos linijos tai būtų užtrukę bent parą.

    Taip pat svarbu turėti rezervinį planą, jei Belgijoje užtruktumėte ilgiau nei planuota. Pasienio kontrolė, eismo įvykiai ar tiesiog ilgesnis iškrovimas gali pakeisti grafiką. Visada palieku bent pusdienio rezervo, kad nereikėtų skubėti ir rizikuoti.

    Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

    Jei neturite savo mikroautobuso, teks rinktis vežėją. Patarčiau atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma, įmonės patirtis – kiek metų ji dirba tarptautinių pervežimų srityje. Antra, automobilių parko būklė – seni, susidėvėję mikroautobusai dažnai genda kelyje. Trečia, draudimo polisas – įsitikinkite, kad krovinys apdraustas visa verte.

    Taip pat verta pasidomėti, ar vežėjas turi CMR draudimą ir ar laikosi vairuotojų poilsio režimo. Kai kurios įmonės taupo vairuotojų sąskaita, ir tai anksčiau ar vėliau atsiliepia kokybei. Geriausia pasiklausti rekomendacijų iš kitų įmonių arba perskaityti atsiliepimus internete.

    Atsiskaitymo tvarka nevienoda tarp vežėjų. Vieni reikalauja avanso, kiti dirba su atidėtu mokėjimu. Prieš pasirašydami sutartį, paklauskite apie apmokėjimo grafiką ir sąlygas. Taip išvengsite nemalonių staigmenų vėliau.

    DUK

    Kiek laiko trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Belgiją?

    Įprastai 20–22 valandas gryno vairavimo, tad realiai reikia planuoti dvi dienas su nakvyne. Jei važiuoja du vairuotojai, galima įveikti per vieną dieną, bet tai nerekomenduojama dėl nuovargio.

    Koks vidutinis atstumas tarp Vilniaus ir Briuselio?

    Maždaug 1650–1750 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Per Varšuvą ir Berlyną – apie 1700 km, per Klaipėdą ir keltu – kiek trumpiau, bet brangiau.

    Ar reikia vizų kelionei į Belgiją?

    Ne, Lietuvos piliečiams pakanka asmens tapatybės kortelės arba paso. Belgija yra ES šalis, tad sienos kirtimas vyksta be papildomų formalumų.

    Kokie dokumentai reikalingi krovinio pervežimui?

    Pagrindinis dokumentas – CMR važtaraštis. Komerciniams kroviniams gali prireikti ir papildomų deklaracijų, priklausomai nuo krovinio pobūdžio ir vertės.

    Kiek kainuoja tokia kelionė?

    Vidutiniškai 400–700 eurų už degalus, kelio mokesčius ir nakvynę. Galutinė kaina priklauso nuo degalų kainų, maršruto ir pasirinktų paslaugų.

    Ar mikroautobusu galima vežti pavojingus krovinius?

    Taip, bet reikia laikytis ADR reikalavimų – specialių pakuočių, ženklinimo ir dokumentų. Ne kiekvienas vežėjas turi teisę vežti tokius krovinius, tad reikia iš anksto pasitikslinti.

    Kaip apsaugoti trapius krovinius?

    Naudokite specialias dėžes su porolono įdėklais, tvirtinimo diržus ir tinkamą svorio paskirstymą. Profesionalus krovimas – pusė sėkmės.

    Ar galima keliauti su gyvūnais?

    Taip, bet reikia pasirūpinti tinkamais narveliais arba specialiais diržais. Kai kurie vežėjai neteikia šios paslaugos, tad verta pasitikslinti.

    Ką daryti, jei krovinys apgadinamas kelionės metu?

    Pirmiausia – užfiksuoti žalą nuotraukomis ir surašyti pastabas CMR važtaraštyje. Tada kreiptis į vežėją dėl draudimo išmokos. Standartinis CMR draudimas padengia 8,33 SDR už kilogramą.

    Ar galima užsakyti mikroautobusą su vairuotoju?

    Taip, dauguma vežėjų siūlo tokią paslaugą. Vairuotojas rūpinasi visais kelionės aspektais – nuo maršruto iki dokumentų.

    Kiek keleivių telpa mikroautobuse?

    Priklausomai nuo modelio – nuo 8 iki 20. Dažniausiai naudojami 9–16 vietų mikroautobusai, kurie talpina ir nemažai bagažo.

    Ar verta papildomai apdrausti vertingą krovinį?

    Jei krovinio vertė viršija standartinę CMR draudimo sumą, papildomas draudimas yra būtinas. Kaina nedidelė, o rizika – per didelė, kad jos ignoruotumėte.

    Išvada

    Kelionė mikroautobusu į Belgiją – puikus sprendimas, kai reikia pervežti vidutinio dydžio krovinį arba grupę žmonių. Tai lankstus, ekonomiškas ir saugus būdas pasiekti Briuselį, Antverpeną, Gentą ar kitus šalies miestus. Svarbiausia – tinkamai suplanuoti maršrutą, pasirūpinti dokumentais ir krovinio tvirtinimu, o tada kelionė praeis sklandžiai.

    Per dvidešimt metų mačiau daugybę situacijų – nuo paprastų pervežimų iki sudėtingų logistikos operacijų. Viena taisyklė visada veikia: kuo geriau pasiruošta, tuo mažiau netikėtumų. Skirkite laiko planavimui, rinkitės patikimus partnerius ir nepamirškite papildomo draudimo vertingiems kroviniams. Tada jūsų krovinys atvyks laiku ir nepažeistas, o keleiviai – pailsėję ir patenkinti.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.