Keleivių transportas iš Belgijos su patogiais sėdynėmis

Įvadas

Kai prieš dvidešimt metų pradėjau dirbti tarptautinių pervežimų srityje, keleivių komfortas dažnai būdavo paskutinis dalykas, apie kurį kas nors galvojo. Pagrindinis tikslas buvo kuo greičiau ir pigiau nugabenti žmones iš taško A į tašką B. Sėdynės būdavo kietos, kojų vietos mažai, o po šešių valandų kelionės keleiviai išlipdavo sustingę ir pavargę. Šiandien situacija visiškai kitokia – patogios sėdynės tapo vienu svarbiausių kriterijų renkantis vežėją.

Belgija – šalis, iš kurios į Lietuvą kas savaitę keliauja šimtai keleivių. Briuselis, Antverpenas, Gentas, Briugė – tai miestai, kuriuose gyvena ir dirba nemažai lietuvių. Daugelis jų reguliariai lankosi tėvynėje, o kelionės ilgis – maždaug 1650–1750 kilometrų – reiškia, kad autobuse teks praleisti ne vieną valandą. Tad natūralu, kad sėdynių patogumas čia įgauna ypatingą reikšmę.

Kodėl sėdynės tokios svarbios ilgoje kelionėje

Kelionė iš Briuselio į Vilnių vidutiniškai trunka nuo 22 iki 26 valandų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto, vairuotojų pamainų ir poilsio sustojimų skaičiaus. Per tiek laiko žmogus praleidžia sėdėdamas didžiąją dalį kelionės. Įsivaizduokite, kad visą parą praleidžiate biuro kėdėje – net ir geriausia tokia kėdė po kurio laiko ima varginti. O kelionės autobusu metu dar prisideda vibracija, posūkiai, kelio nelygumai.

Gera keleivinė sėdynė turi atitikti keletą esminių reikalavimų. Pirma, ji turi turėti reguliuojamą atlošą – pageidautina, kad jis nusileistų bent iki 140 laipsnių kampo. Antra, svarbu porankiai ir kojų atrama. Trečia, sėdynės plotis – siauros sėdynės, kuriose petys liečia kaimyno petį, nėra priimtinos šiuolaikiniams vežėjams. Ketvirta, liemens atrama – ypač juosmens srityje, nes būtent apatinė nugaros dalis labiausiai kenčia ilgų kelionių metu.

Kokios sėdynės naudojamos šiuolaikiniuose autobusuose

Per savo praktiką mačiau įvairių autobusų – nuo senų, dar sovietmečiu gamintų „Ikarusų" iki naujausių „Mercedes-Benz", „Scania" ar „Setra" modelių. Pastarieji tikrai gali pasigirti komfortu. Juose įrengtos aukščiausios klasės sėdynės, kurias gamina specializuotos įmonės, pavyzdžiui, „Kiel" ar „Vogel". Šios sėdynės turi daugybę reguliavimų – nuo paprasčiausio atlošo pakreipimo iki individualaus juosmens atramos aukščio ir gylio nustatymo.

Šiuolaikinėse aukščiausios klasės sėdynėse įrengti masažo funkcijas turintys įdėklai. Žinoma, tai ne tas pats, kas profesionalaus masažuotojo rankos, bet pavargusiai nugarai po ilgos kelionės – didelis palengvėjimas. Kai kurie modeliai turi ir šildymo bei vėdinimo funkcijas – žiemą sėdynė sušildo, vasarą – vėsina.

Kaip pasirenkami autobusai Belgijos kryptimi

Kai kalbu su klientais apie keliones į Belgiją, dažnai išgirstu klausimą: „O ar tikrai ten bus patogios sėdynės?" Atsakymas priklauso nuo to, kokį vežėją pasirinksite. Deja, ne visi Lietuvos vežėjai, dirbantys Belgijos kryptimi, naudoja naujus autobusus. Kai kurie vis dar eksploatuoja senesnius modelius, kuriuose sėdynės toli gražu neatitinka šiuolaikinių komforto standartų.

Profesionalūs vežėjai, kurie vertina savo reputaciją, į Belgiją siunčia tik naujausius arba gerai prižiūrėtus autobusus. Pavyzdžiui, „Tourliner" ar „Coach" klasės autobusai, specialiai sukurti tolimiesiems reisams, turi erdvų saloną, aukštas lubas ir sėdynes, kurios gali būti išdėstytos 2+1 arba 2+2 schema. Pirmuoju atveju keleivis gauna dar daugiau asmeninės erdvės – tokia schema dažnai naudojama prabangiuose pervežimuose.

Maršrutai ir sustojimai – kaip jie susiję su komfortu

Kelionė iš Belgijos į Lietuvą dažniausiai vyksta per Vokietiją ir Lenkiją. Tai reiškia, kad maršrutas eina per tokius miestus kaip Aachenas, Hanoveris, Berlynas, Poznanė, Varšuva. Kiekvienas vežėjas turi savo sustojimų tinklą, tačiau įprastai kas 3–4 valandas daroma pertrauka. Sustojimai būna dviejų tipų – trumpi, 15–20 minučių, skirti kojų pamankštinimui ir tualetui, bei ilgesni, 45–60 minučių, kai galima pavalgyti.

Ilgų sustojimų metu keleiviai gali visiškai atsipalaiduoti – išlipti iš autobuso, pasivaikščioti, atsigulti ant žolės, jei oras leidžia. Tai svarbu ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – monotoniška kelionė vargina ne mažiau nei nepatogi sėdynė. Geri vežėjai planuoja maršrutus taip, kad sustojimai vyktų patogiuose, saugiuose taškuose, kur yra kavinės, degalinės, tualetai.

Ką dar reikia žinoti renkantis kelionę

Kiekvienas vežėjas savaip tvarko atsiskaitymą – geriausia tai išsiaiškinti prieš pasirašant. Kai kurie reikalauja pilno apmokėjimo iš anksto, kiti leidžia sumokėti dalį ir likusią sumą – prieš išvykimą. Bilieto kaina į Belgiją paprastai svyruoja nuo 60 iki 120 eurų, priklausomai nuo sezono, užsakymo laiko ir pasirinktos klasės.

Jei vežatės daug bagažo – pavyzdžiui, grįžtate iš Belgijos po kelerių metų darbo – būtinai pasiteiraukite, kiek bagažo vienetų įskaičiuota į bilieto kainą. Kai kurie vežėjai leidžia nemokamai vežtis vieną lagaminą ir vieną rankinę, už papildomus bagažo vienetus taiko papildomą mokestį. Kiti – įskaičiuoja du lagaminus į bazinę kainą.

Kaip elgtis, jei sėdynė nepatogi

Net ir geriausios sėdynės kartais būna nepatogios konkrečiam žmogui – dėl skirtingo ūgio, svorio ar sveikatos problemų. Jei sėdynė jums netinka, pirmiausia pabandykite ją sureguliuoti – daugelis keleivių net nežino, kiek galimybių slepia jų sėdynė. Jei reguliavimas nepadeda, kreipkitės į vairuotoją arba įgulos vadą – jie gali pasiūlyti kitą vietą, jei autobuse yra laisvų.

Kartais keleiviai skundžiasi, kad sėdynė per kieta. Tokiu atveju gali padėti specialios ortopedinės pagalvėlės, kurias galima įsigyti vaistinėse arba kelionių reikmenų parduotuvėse. Kai kurie patyrę keleiviai į ilgas keliones vežasi savo pagalvėles – tai visai protingas sprendimas, ypač jei žmogus turi nugaros problemų.

Kiti komforto aspektai ilgoje kelionėje

Sėdynės – tik viena medalio pusė. Kitas svarbus aspektas – temperatūra autobuse. Šiuolaikiniuose autobusuose įrengtos atskiros klimato kontrolės sistemos, leidžiančios kiekvienam keleiviui reguliuoti oro srautą ties savo vieta. Vis dėlto rekomenduoju su savimi turėti lengvą striukę ar megztinį – net ir vasarą naktį autobuse gali būti vėsiau, nei norėtųsi.

Kitas dalykas – pramogos. Daugelyje naujesnių autobusų įrengti monitoriai, kuriuose rodomi filmai arba serialai. Kai kurie vežėjai siūlo „Wi-Fi" interneto ryšį, tad galite dirbti arba bendrauti su artimaisiais kelionės metu. Elektros lizdai prie kiekvienos sėdynės – jau standartas, tad įkrauti telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį nebus problemų.

Kaip išsirinkti geriausią vietą autobuse

Vietos pasirinkimas – asmeninis reikalas, tačiau yra keletas bendrų rekomendacijų. Pirmos eilės sėdynės – prie pat vairuotojo – dažnai būna erdviausios, nes priešais jas nėra kitos sėdynės, tad kojoms vietos daugiau. Tačiau jos gali būti ir triukšmingesnės – girdisi variklio garsas, vairuotojų pokalbiai.

Sėdynės prie avarinių išėjimų arba prie galinių durų taip pat turi daugiau vietos kojoms, tačiau jose gali būti šalčiau arba skersvėjis. Galinės eilės – dažnai nepopuliarios, nes ten jaučiamas didžiausias vibracijos poveikis, tačiau kai kuriems keleiviams jos patinka dėl ramybės – toliau nuo vairuotojo, mažiau praeinančių žmonių.

Patirtis iš pirmų lūpų

Prisimenu vieną atvejį, kai keleivė skundėsi, kad po kelionės iš Briuselio į Vilnių jai „nutirpo kojos". Paaiškėjo, kad moteris visą kelią sėdėjo suspaudusi kojas po savimi, nes bijojo, kad jos „užims per daug vietos". Po pokalbio su ja paaiškėjo, kad ji niekada nebandė atlošti sėdynės, nes manė, jog tai neleidžiama. Iš tikrųjų dauguma vežėjų leidžia atlošti sėdynę, ypač naktį, kai keleiviai bando miegoti.

Kitas atvejis – jaunas vyras, kuris skundėsi, kad jam per ankšta. Jis buvo 198 cm ūgio, o sėdynės tarpas tarp eilių – standartinis. Vežėjas, į kurį jis kreipėsi, pasiūlė jam vietą prie avarinio išėjimo, kur kojų erdvė didesnė. Nuo tada jis visada užsisako būtent tokią vietą – ir kelionės jam tapo gerokai malonesnės.

DUK

Ar visi vežėjai į Belgiją naudoja autobusus su patogiomis sėdynėmis?

Ne, ne visi. Kai kurie mažesni vežėjai vis dar naudoja senesnius autobusus, kuriuose sėdynės nėra tokios patogios. Prieš užsakydami kelionę, pasiteiraukite, kokio modelio autobusas bus naudojamas, ir, jei įmanoma, pamatykite jį gyvai arba ieškokite nuotraukų.

Kiek laiko trunka kelionė iš Belgijos į Lietuvą?

Priklausomai nuo maršruto ir sustojimų skaičiaus, kelionė iš Belgijos į Lietuvą trunka nuo 22 iki 26 valandų. Įprastai ji vyksta per Vokietiją ir Lenkiją, su 3–4 sustojimais.

Ar galiu pasirinkti konkrečią sėdynę autobuse?

Dauguma vežėjų leidžia pasirinkti sėdynę užsakymo metu, ypač jei užsakote internetu. Kai kurie už vietos pasirinkimą taiko papildomą mokestį, kiti – leidžia rinktis nemokamai.

Ką daryti, jei sėdynė man nepatogi kelionės metu?

Pirmiausia pabandykite sureguliuoti sėdynę – atlošą, porankius, juosmens atramą. Jei tai nepadeda, kreipkitės į vairuotoją – galbūt autobuse yra laisvų vietų, į kurias galėsite persėsti.

Ar autobusuose yra tualetai?

Taip, beveik visuose tolimųjų reisų autobusuose įrengti tualetai. Vis dėlto rekomenduojama juos naudoti tik esant būtinybei – per ilgesnius sustojimus geriau išeiti į lauką, nes autobuso tualetas nėra pati higieniškiausia vieta.

Ar galiu vežtis savo pagalvėlę ar pledą?

Žinoma, galite. Daugelis keleivių į ilgas keliones vežasi savo pagalvėles ar pledus – tai visiškai normalu ir netgi skatinama, jei tai didina jūsų komfortą.

Kiek bagažo galiu vežtis nemokamai?

Bagažo kiekis priklauso nuo vežėjo. Įprastai į bilieto kainą įskaičiuotas vienas lagaminas iki 20–25 kg ir vienas rankinis bagažas. Už papildomus bagažo vienetus gali būti taikomas mokestis.

Ar kelionės metu bus galima pavalgyti?

Per ilgesnius sustojimus – taip, jei sustojimo vietose yra kavinių ar restoranų. Kai kurie vežėjai siūlo užkandžius ar gėrimus autobuse, tačiau tai nėra standartas – geriau pasirūpinti maistu iš anksto.

Ar autobusuose yra interneto ryšys?

Daugelyje naujesnių autobusų įrengtas „Wi-Fi" ryšys. Vis dėlto ryšio kokybė gali būti nenuosekli, ypač važiuojant per atokesnes vietoves, tad nerekomenduojama planuoti svarbių vaizdo skambučių kelionės metu.

Kokia temperatūra autobuse?

Temperatūra autobuse reguliuojama automatiškai, tačiau ji gali skirtis priklausomai nuo keleivių skaičiaus ir lauko sąlygų. Rekomenduojama su savimi turėti lengvą striukę ar megztinį.

Ar galiu keliauti su gyvūnu?

Dauguma vežėjų neleidžia vežtis gyvūnų, išskyrus tarnybinius šunis. Prieš užsakydami kelionę, būtinai pasiteiraukite apie gyvūnų pervežimo galimybes.

Kada geriausia užsisakyti bilietus į Belgiją?

Bilietus rekomenduojama užsisakyti kuo anksčiau, ypač jei planuojate keliauti švenčių ar atostogų sezonu – tada vietos išperkamos labai greitai. Paskutinės minutės užsakymai gali kainuoti brangiau arba būti visai neprieinami.

Išvada

Patogios sėdynės – ne prabanga, o būtinybė, kai kalbame apie daugiau nei 1600 kilometrų trunkančią kelionę. Per du dešimtmečius darbo tarptautinių pervežimų srityje mačiau, kaip keičiasi keleivių lūkesčiai ir kaip vežėjai į juos reaguoja. Šiandien geras vežėjas – tai ne tik tas, kuris laiku atvyksta ir saugiai vairuoja, bet ir tas, kuris užtikrina, kad keleivis kelionės pabaigoje jaustųsi pailsėjęs, o ne išsekęs.

Renkantis kelionę iš Belgijos į Lietuvą, verta skirti laiko vežėjų palyginimui. Pasidomėkite, kokie autobusai naudojami, kokios sėdynės jose įrengtos, ar yra galimybė pasirinkti vietą. Šie, atrodytų, smulkūs dalykai lemia, ar po 24 valandų kelionės išlipsite žvalūs ir pasiruošę darbui ar šeimos šventei, ar mėginsite atsigauti dar kelias dienas. Patogios sėdynės – investicija į jūsų savijautą, kuri atsipirks kiekvieną kelionės kilometrą.