Vykimas iš Anglijos su erdviu mikroautobusu: patogumas, ekonomiškumas ir ramybė

Kiekvienas, kuris kada nors turėjo kelionę iš Anglijos į Lietuvą ar atvirkščiai, žino, kad tai ne tik paprastas nuvažiavimas nuo taško A iki taško B. Tai ilgas reisas, reikalaujantis nemažai fizinio ir psichologinio pasiruošimo, ypač jei keliaujate su šeima, daug bagažo ar planuojate pervežti daugiau daiktų nei įtelpa į standartinį keleivinį automobilį. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje mačiau ne vieną keliautoją, kuris pasirinko netinkamą transporto priemonę ir dėl to nukentėjo jo kelionės kokybė bei, svarbiausia, saugumas.

Šiame straipsnyje norime pasidalinti patirtimi ir paaiškinti, kodėl erdvus mikroautobusas yra vienas geriausių sprendimų tokiems maršrutams. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip sėdėti patogiau, bet ir apie tai, kaip techniškai ir organizaciškai suorganizuoti tokį reisą, kad jis nevertų fortune ir nepridarytų daug rūpesčių. Suprasite, kodėl profesionalai šį maršrutą renkasi keliauti būtent tokia transporto priemone.

Įvadas

Kelionė iš Anglijos (Jungtinės Karalystės) į Lietuvą yra iššūkis, kurį lemia ne tik didelis atstumas (apie 1800–2000 km, priklausomai nuo maršruto), bet ir geografiniai barjera – Lamanšas. Po „Brexit“ pasikeitė ir muitinės taisyklės, kas dar labiau sudėtingėja procesą, jei neturite patirties arba jei jūsų automobilis yra perpildytas. Dažnai žmonės bando sutaupyti, renkasi mažus sedanus ar netgi važiuoja traukiniu, tačiau susiduria su bagažo apribojimais, nepatogumu ir didelėmis streso dozėmis.

Erdvus mikroautobusas (pavyzdžiui, VW Transporter, Ford Transit ar Mercedes Vito ilgosios bazės versijos) keičia visą žaidimo eigoje. Tai yra kompromisas tarp lengvojo automobilio ir sunkvežimio. Jis suteikia prabangos, kurios neturi paprastas automobilis – galimybę užimti vertikalią padėtį, ištiesti kojas, patogiai išsidėlioti lagaminus, netgi pasverti nakvynę, jei reisas užtrunka ilgiau nei planavote. Be to, šiuolaikiniai mikroautobusai yra ergonomiški, turi galingus, bet ekonomiškus variklius, kurie be vargo įveikia ilgas autostradas, o jų kabina izoliuota nuo kelio triukšmo kasdieninio vairuotojo darbo metu.

Straipsnyje mes nagrinėsime visus svarbiausius aspektus: nuo maršruto pasirinkimo ir keltų bilietų rezervavimo iki brexitinės muitinės kontrolės ir vairavimo ypatumų kontinentinėje Europoje. Mūsų tikslas – padaryti jūsų kelionę kuo sklandžiau, kad prie vairo jaustumėtės ramybės, o keleiviai – komforto.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiame išsamų atsakymų į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su kelione iš Anglijos mikroautobusu. Ši informacija parengta remiantis daugiamete praktine patirtimi.

1. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne paprastą automobilį ar nuomotis sunkvežimį?

Tai vienas pagrindinių klausimų, kuriuo klausiate save planuodami didelę kelionę. Paprastas automobilis turi ribotą bagažo skyrių. Jei vykstate gyventi į Lietuvą arba grįžtate po ilgas atostogų, daiktų dažnai būna daugiau nei įtelpa į bagažinę. Tada prasideda problema: dėti bagažą į keleivių saloną sumažina erdvę žmonėms, mažina matomumą ir, svarbiausia, mažina saugumą (neprižiūrimi daiktai gali sužaloti keleivius staigaus stabdymo metu).

Sunkvežimis su kėbulu ar tentu atrodo kaip logiškas pasirinkimas daiktiems, tačiau jis turi didelių trūkumų keleiviams. Jūs negalėsite sėdėti patogiai, dažnai sunkvežimiai turi tik du sėdynių vietos, o jei reikia vežti šeimą, tai neįmanoma. Be to, sunkvežimių nuoma yra brangi, o vairavimas reikalauja specialios kategorijos (C) vairuotojo pažymėjimo.

Mikroautobusas – tai auksinis vidurkis. Jis turi aukštą stogą, todėl galima statyti dėžes vieną ant kitos be problemų. Jis turi nuo 6 iki 9 sėdynių (priklausomai nuo konfigūracijos), todėl telpa visa šeima. Vairuoti tokį automobilį gali kiekvienas, turintis „B“ kategorijos teises (jei svoris viršija 3,5 t, reikia „B95“ arba „C1“ kategorijos, tačiau dauguma erdvių mikroautobusų lieka 3,5 t riboje). Tai suteikia visišką laisvę: jūs ne tik vežate daiktus, bet ir keliaujate komfortabiliu salone.

2. Kokį maršrutą pasirinkti: keltą ar „Eurotunelį“?

Siekiant iš Anglijos patekti į žemyninę Europą, reikia kirsti Lamanšą. Yra du pagrindiniai būdai: kelti iš Doverio į Kalė (arba Doveris-Dunkirkas) arba traukinys per „Eurotunelį“ (iš Folkestone į Koquelles).

„Eurotunelis“ (Le Shuttle) yra greičiausias – kelionė trunka tik 35 minutes. Jums nereikia išlipti iš automobilio, užtenka užvažiuoti į vagoną ir laukti. Tai idealu tiems, kurie bijo jūros ligos arba nori sutaupyti laiko. Tačiau jis gali būti brangesnis, ypač jei bilietus perkate paskutinę minutę, ir turi griežtesnius apribojimus dėl kuro ar degiųjų medžiagų automobilyje.

Keltai yra „klasika“. Kelionė trunka apie 1,5–2 valandas (priklausomai nuo krovos ir oro sąlygų). Privalumas – galite išlipti, paeiti į palubę, nusipirkti maisto, pailsėti nuo vairo. Tai labai svarbu, jei vairuojate ilgai ir reikia prailginti aktyvaus poilsio pertrauką. Be to, keltų kompanijos (P&O, DFDS, Irish Ferries) dažnai siūlo geresnes kainas didelėms grupėms arba jei keliaujate ne populiariausiomis valandomis. Esant blogam orui, keltai gali būti atšaukiami arba uždelsiami, todėl reikia sekti prognozes.

Iš patirties sakau: jei keliaujate su vaikais ar norite pailsėti ir užtikrinti, kad vairuotojas atgaus jėgas, rinkites keltą. Jei svarbiausias laikas ir norite kuo greičiau pradėti važiuoti per Prancūziją, „Eurotunelis“ – geriausias pasirinkimas.

3. Kaip po „Brexit“ pasikeitė muitinės kontrolė ir ką reikia žinoti vežant daiktus?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos nare, tai reiškia, kad kertiant sieną (tiek jūra, tiek tuneliu) vyksta muitinės kontrolė. Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama.

Jei keliaujate asmeniniu mikroautobusu (ne verslo reikalais), jūsų daiktai laikomi asmeniniais naudojimo daiktais. Anglijoje gyvenantys lietuviai dažnai veža maisto produktų, drabužių, statybinių medžiagų. Svarbu prisiminti: 1. Negalima vežti mėsos ir pieno produktų iš JK į ES (išskyrus mažus kiekius, pvz., vaikui maistui, bet taisyklės griežtos). 2. Alkoholis ir rūkalai: Yra nustatyti ribojimai (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus, 10 litrų stipriųjų gėrimų), jei daiktai skirti asmeniniam naudojimui. Jei daugiau – gali būti įtarimas dėl prekybos. 3. Vertė: Jei vežate brangius daiktus (pvz., naujus kompiuterius, brangius įrankius), kurių bendra vertė viršija 430 eurų (asmeniui), gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį, nors asmeniniams daiktams, kurie jau buvo naudojami, taisyklės paprastesnės.

Visada turėkite savo pasožodžius (pasus arba ID korteles) ir vairuotojo pažymėjimus paruoštus. Jei vežate daugiau kaip 10 000 eurų grynaisiais pinigais, tai privaloma deklaruoti. Mūsų patarimas: jei vežate kažką neįprasto (pvz., senovinius baldus, didelę techniką), pasirūpinkite jų vertinimo dokumentais arba pirkimo čekiais, kad galėtumėte įrodyti, kad tai nėra prekybinis krovinys.

4. Kiek laiko užtrunka toks reisas ir kaip geriausiai suplanuoti sustojimus?

Atstumas nuo Londono iki Vilniaus yra apie 1900 km. Erdviu mikroautobusu, kuris gali važiuoti stabiliai 110–120 km/h greičiu (pagal ribojimus), grynas važiavimo laikas be sustojimų yra maždaug 18–20 valandų. Tačiau niekas, net profesionalus vairuotojas, negali važiuoti tokią atstumą be poilsio.

Planuokite kelionę bent dviem dienoms (viena nakvynė kelyje). * I diena: Išvykimas iš Anglijos (ryte), perėjimas per Lamanšą, važiavimas per Prancūziją ir Belgiją. Nakvynė rekomenduojama Vokietijoje (pvz., Frankfurto, Kelno arba netgi Acheno apylinkėse). * II diena: Važiavimas per Vokietiją, Lenkiją ir atvykimas į Lietuvą.

Sustojimai turėtų būti planuojami kas 2–3 valandas arba po 200–250 km. Erdvus mikroautobusas leidžia jums sustoti bet kurioje poilsio zonoje (Autohof) ir patogiai papietauti viduje, jei oras blogas. Tai didelis privalumas palyginti su mažu automobiliu, kur tektų ieškoti užeigos, kad galėtumėt išsitiesti. Nepamirškite, kad Vokietijoje daugelyje vietų poilsio zonos yra mokamos (nors WC dažnai nemokami su čekiu).

5. Ar reikia specialios vairuotojo kategorijos, norint vairuoti erdvų mikroautobusą?

Tai labai svarbus klausimas, dėl kurio dažnai kyla nesusipratimų. Dauguma „erdvių mikroautobusų“, kuriuos nuomojate ar perkate (pvz., VW Transporter, Ford Transit Custom), yra sukonstruoti taip, kad jų bendroji leistina masė (GVW) neviršytų 3500 kg.

Jei mikroautobuso masė viršija 3500 kg, o jis yra suprojektuotas ne daugiau kaip 8 keleiviams (be vairuotojo), jums reikės „C1“ kategorijos (vidutiniai sunkvežimiai). Jei jis turi daugiau kaip 9 vietas (įskaitant vairuotoją), reikės „D1“ ar „D“ kategorijos.

Tačiau jei pasirinksite standartinį, ilgąsias bazes turintį mikroautobusą, kuris sveria mažiau nei 3,5 tonos, jums pilnai pakanka įprastos „B“ kategorijos. Svarbu tik pasitikrinti techniniame passe nurodytą masę. Jei planuojate krauti daug daiktų (statybines medžiagas, baldus), lengvai galite viršyti 3,5 t ribą. Tokiu atveju geriau rinktis lengvesnę transporto priemonę arba susitvarkyti dokumentus (C1). Mūsų patirtis rodo, kad 3,5 t ribos pilnai užtenka šeimos reikmėms net ir pervežant daugybę dėžių, jei tik nekraunate statybinių blokelių.

6. Kaip efektyviai ir saugiai užkrauti daiktus į mikroautobusą?

Net jei mikroautobusas erdvus, neteisingas krovinio padėjimas gali sukelti pavojų. Pagrindinė taisyklė – svorio centras turi būti kuo žemiau ir kuo arčiau ašies.

1. Sunkiausi daiktai į apačią: Jei vežate statybines medžiagas, knygas, techniką, juos reikia padėti ant grindų, tarp ašies (virš galinės ašies, bet ne užpakalinės sienos).
2. Lengvi daiktai viršuje: Drabužių dėžes, pagalves, kalėdinius eglutes galite dėti viršuje.
3. Užfiksavimas: Mikroautobuse daiktai gali judėti. Naudokite tvirtinimo juostas (rėminius) arba tarpines užskardas, kad krovinys nešokteltų važiuojant posūkiuose ar stabdant. Jei dėžės guli laisvai, stabdant 100 km/h greičiu jos gali „nušauti“ į vairuotojo sėdynę.
4. Matomumas: Nekraukite iki pat stogo taip, kad uždengtumėte galinį vaizdą per vidinį veidrodį. Tai ypač svarbu, jei mikroautobuse nėra galinės vaizdo kameros.

Geras patarimas: jei keliaujate su šeima, palikite vieną sėdynę laisva arba susitarkite, kad vienas keleivis galėtų sėdėti gale, jei reikės prižiūrėti daiktų arba jei koks nors daiktas pradels traukti.

7. Kokie yra pagrindiniai išlaidų komponentai tokiame reise ir kaip jų išvengti?

Kelionės kaina susideda ne tik iš kuro. Sąrašas toks: * Keltas/Tunelis: Tai gali būti brangiausia dalis (80–200 GBP vienam krypčiui, priklausomai nuo sezono). Užsakykite bilietus kuo anksčiau – kainos gali šokti dvigubai. * Kuras: Anglijoje kuras brangesnis nei kontinentinėje Europoje (išskyrus Olandiją). Užpilkite pilną baką Anglijoje, o vėliau degalininkite Belgijoje arba Liuksemburge (čia dažnai pigiausia). * Muitinės mokestis (vignette): Prancūzijoje mokate už ekologinę spalvą (Crit'Air) – tai kainuoja tik kelis eurus, bet privaloma. Belgijoje mokamas dienos mokestis (apie 10-30 eurų). Vokietijoje dauguma kelių nemokami, bet kai kurie tiltai/tuneliai – mokami. Lenkijoje reikalinga „vinieta“ (elektroninė), kuri kainuoja nedaug. * Nakvynė: Vokiški moteliai (Autohof) gali būti brangūs (80–100 eurų), bet yra ir pigių variantų (pvz., „B&B Hotel“, „Ibis Budget“), kur galima už 40–50 eurų priglausti visą šeimą.

Kaip sutaupyti? Keliaukite ne šventiniu laikotarpiu, planuokite maršrutą taip, apeidote brangiausius mokamus kelius (pvz., vengti kai kurių Vokietijos automagistralių sekcijų, jei jos neprivalomos), ir tikrai nusipirkite ekologinę spalvą iš anksto internetu.

8. Kokios patogumo galimybės suteikia šiuolaikiniai mikroautobusai ilgos kelionės metu?

Nebėra tų laikų, kai mikroautobusas buvo vadinamas „duona“ su plastikinėmis sėdynėmis. Šiuolaikiniai modeliai, kuriuos mes naudojame pervežimuose, yra verčiami prabangos automobiliais. * Klimato kontrolė: Atskira oro kondicionieriaus valdymo galimybė keleiviams gale. Tai leidžia vairuotojui vairuoti vėsiai, o keleiviams gale – šilčiau, jei jiems šalta. * Sėdynės: Ergonomiškos, reguliuojamos, dažnai su rankų atlošais ir apkaustais. Keliaujant 1000 km per dieną, tai nulemia nugaros sveikatą. * Apšvietimas ir įranga: USB jungtys kiekvienam keleiviui telefonų įkrovimui, galimybė pasijungti WiFi (jei įrengta), tamsinimo užuolaidos langams. * Garso izoliacija: Geresnė garso izoliacija leidžia kalbėtis normaliu balsu nešaukiant, o vaikus galima užmigdyti grojant ramų muziką.

Visos šios smulkmenos sudaro „patogumo“ pojūtį, apie kurį kalbame. Ilga kelionė tampa ne bausme, o maloniu praleidimo laiku su šeima, galite susirinkti pietus ant kelio, pasikalbėti, netgi pažiūrėti filmą planšetėje.

9. Ką daryti, jei kelyje įvyksta techninė gedulas ar avarija?

Niekas nėra apdraustas nuo gedimų, o 2000 km kelionėje tikimybė padangai plyšti arba pasirodyti techninei problemai yra. Būtent čia pasireiškia profesionalių pervežėjų privalumas – mes turime 24/7 techninę pagalbą ir draudimą.

Jeigu keliaujate savo nuomotu mikroautobusu: 1. Draudimas: Būtinai pasirūpinkite „Kasko“ draudimu, kuris veiktų ir užsienyje, bei pagalbos kelyje draudimu. 2. Techninė būklė: Prieš išvykstant patikrinkite: tepalus, skysčius (stabdžių, vairo), padangas (jos turi būti geros, nes Vokietijoje ir Lenkijoje baudos už prastas padangos didelės). 3. Avarinės juostos ir trikampis: Privalomi visoje Europoje. 4.