Viskas apie krovinių gabenimą iš Anglijos: Eksperto vadovas efektyviam logistikos valdymui

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žemynų ryšiai, o kartu ir logistikos pasaulis. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo vienas iš pagrindinius Lietuvos prekybos partnerių. Tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė – ne tik politiniame žemėlapyje, bet ir kasdieniame siuntų gabenimo procese. Daugelis klientų, pirmą kartą susidūrę su būtinybe transportuoti daiktus iš Londono, Mančesterio ar Birmingamo, kyla klausimų: kodėl tai dabar trunka ilgiau? Kuo dokumentai skiriasi nuo anksčiau? Ir, svarbiausia, kaip tai padaryti efektyviai, nepadarant didelių išlaidų?

Efektyvumas šiuo atveju nereiškia tik greičio. Tai yra subalansuotas derinys tarp kainos, saugumo, laiko ir, žinoma, teisingo dokumentų tvarkymo. Vieną dieną vėluojantis muitinės dokumentas gali sustabdyti visą konvojų, o neteisingai supakuota siunta gali baigtis žala ar net praradimu. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiandien reikėtų organizuoti krovinių gabenimą iš Anglijos, kad procesas vyktų sklandžiai ir be nereikalingų nervų. Mes aptarsime nuo paprasčiausių dalykų, tokių kaip pakavimas, iki sudėtingiausių muitinės procedūrų, susijusių su prekybos sutartimis.

Nors rinka pasiūlo daugybės variantų – nuo ekspresinių siuntų iki jūrų konteinerių – pagrindinis sėkmės raktas yra pasiruošimas. Klientai, kurie suprama procesą ir bendradarbiauja su patikima ekspedicijos komanda, visada laimi. Jie sutaupo pinigų ir, kas svarbiau, laiko. Tad, jei planuojate importuoti prekes iš JK ar tiesiog perkelti asmeninius daiktus, šis vadovas skirtas būtent jums.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie man dažniausiai tenka girdėti iš klientų savo kasdieninėje praktikoje. Atsakymai į juus padės jums suprasti logistikos mechanizmus ir išvengti dažniausių klaidų.

1. Kokius dokumentus būtina turėti gabenant krovinius iš Anglijos po „Brexit“?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas, su kuriuo susiduriame kasdien. Anksčiau Anglija buvo ES narė, ir siuntos keliavo beveik kaip viduje Lietuvoje – tiksliau tarp ES valstybių. Dabar situacija kitokia. Pagrindinis dokumentas yra prekybinė sąskaita (Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta anglų kalba, joje turi būti nurodytos tikslios prekių pavadinimais, svoriai, kiekiai, prekių kodai (HS kodas) ir jų vertė. Be šios sąskaitos nei muitinė, nei vežėjas neįleis siuntos į teritoriją.

Be to, būtina užtikrinti, kad siuntėjas turi EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification system) Jungtinės Karalystės, o gavėjas – Lietuvos (ES) EORI numerį. Be šio kodo neįmanoma pateikti eksporto ar importo deklaracijos. Jei gabenate specialias prekes (pvz., gyvūnus, maisto produktus, chemines medžiagas), gali prireikti papildomų leidimų ar sertifikatų (pvz., veterinarijos pažymos). Mano patirtis rodo, kad dažniausia vėlavimų priežastis yra būtent neteisingai arba iš viso nepateikta prekybinė sąskaita.

2. Kokį transporto būdą pasirinkti: kelių transportu, jūra ar oro?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų prioritetų: laiko ar kainos. Kelių transportas yra populiariausias ir universaliausias būdas. Siuntos vežamos sunkvežimiais arba furgonais per Lamanšą (Eurotunelis arba keltas). Tai yra optimalus variantas tiems, kuriems reikia pusiausvyros – kaina yra priimtina, o trukmė svyruoja nuo 3 iki 7 dienų (priklausomai nuo kelių situacijos ir muitinės).

Jūrų transportas (konteineriais arba „Ro-Ro“ keltais) tinka labai didelioms siuntoms, kai svoris ar tūris didelis (pvz., 20 ar 40 pėdų konteineriai). Tai pigiau už kelių transportą, bet trunka ilgiau – gali užtrukti iki 2–3 savaičių. Jei jums neskubta ir norite maksimaliai sumažinti išlaidas, tai geriausias pasirinkimas.

Oro transportas yra brangiausias, tačiau greičiausias. Jis naudojamas labai brangiems, mažo tūrio, tačiau skubantiems siuntiniams (pvz., brangūs elektronikos komponentai, medicinos priemonės). Dažniausiai klientai, su kuriais dirbu, renkasi kelių transportą, dėl jo lankstumo ir galimybės pristatyti siuntą tiesiai į sandėlį ar vartotojo namus.

3. Kas yra „konsolidacija“ ir kada ją verta naudoti?

Konsolidacija (arba grupinis vežimas) yra procesas, kai keletas mažesnių siuntų iš skirtingų siuntėjų sujungiamos į vieną didesnį krovininį automobilį. Tai yra puikus būdas sutaupyti pinigų, jei gabenate mažą kiekį daiktų, pvz., 1–3 europaletes (palletes).

Jei nuomavėtumėte visą sunkvežimį (FTL – Full Truck Load) vos kelioms dėžėms, kaina būtų astronominė. Konsoliduojant, mokate tik už užimamą vietą automobilyje. Tačiau reikia nepamiršti, kad tai gali šiek tiek prailginti pristatymo laiką, nes vežėjas turi surinkti visas siuntas iš Anglijos sandėlių ir tik tada vykti į Lietuvą. Taip pat atvykus į Lietuvą, siuntos gali būti paskirstomos į skirtingus adresas. Tačiau, mano nuomone, smulkiems ir vidutiniams verslams tai yra efektyviausias sprendimas.

4. Kaip apskaičiuojamas krovinių gabenimo mokestis?

Kainos formavimas logistikoje nėra taip paprastas kaip taksi važiavimas. Yra keletas pagrindinių komponentų. Pirmiausia – kuro priedas, kuris svyruoja priklausomai nuo pasaulinių kainų. Antra – prieplaukos mokestis (prieplaukos mokestis už keltą arba tunelį). Trečia – muitinės tarpininkavimo paslaugos, jei tokios reikalingos.

Taip pat kaina priklauso nuo krovinio svorio ir tūrio. Logistikoje egzistuoja toks dalykas kaip „Užimtumo koeficientas“. Jei siunta lengva, bet didelė (pvz., putŗs polistirolo blokai), ji užima daug vietos, todėl mokama už tūrį (LDM – Loading Meter in meters). Jei siunta sunki (pvz., metalo laužas), mokama už svorį. Taip pat į kainą įeina draudimas (CMR draudimas), kuris apsaugo jūsų turtą kelyje. Visada rekomenduoju klientams paprašyti išsamios sąskaitos, kad matytumėte, už ką tiksliai mokate.

5. Ką reiškia terminai EXW, FOB ir DDP, ir kuris geresnis?

Šie terminai (Incoterms) apibrėžia atsakomybę tarp pirkėjo ir pardavėjo. EXW (Ex Works) reiškia, kad pirkėjas (jūs) prisiima visą atsakomybę nuo sandėlio durų Anglijoje. Jūs turite organizuoti transportą, draudimą ir muitinę. Tai pigiausia sąlyga pirkti prekes, bet brangiausia gabenti, nes visą riziką nešate jūs.

FOB (Free On Board) dažniau naudojamas jūrų transportui. Pardavėjas atsakingas už prekes iki jų įkėlimo į laivą Anglijos uoste. Toliau rizika pereina pirkėjui.

DDP (Delivered Duty Paid) – tai „svajonių“ variantas pirkėjui. Pardavėjas arba ekspeditorius atsako už viską: transportą, muitus, mokesčius ir pristatymą iki jūsų durų. Kaina prekėms gali būti aukštesnė, tačiau jums nereikia galvoti apie dokumentus ar muitinės užkardas. Dažnai klientai renkasi DDP, norėdami išvengti nemalonių netikėtumų Lietuvos muitinėje.

6. Kaip elgtis su muitais ir PVM importuojant iš Anglijos?

Nors Anglija nebėra ES narė, prekybinės sutartys vis dar veikia, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Importuojant prekes į Lietuvą, jas privalu deklaruoti muitinėje. Čia susiduriame su dviem pagrindiniais mokesčiais: importo muitu (priklausomai nuo prekės rūšies) ir PVM (Pridėtinės vertės mokestis).

Lietuvoje standartinis PVM tarifas yra 21 %, tačiau jis skaičiuojamas ne nuo prekių vertės, o nuo sumos, susidedančios iš prekių vertės + transporto išlaidų iki ES sienos + importo mokesčio (jei tokių yra). Svarbu pažymėti, kad jei prekės yra lietuviškos kilmės (pvz., buvo eksportuotos į Angliją ir dabar grįžta atgal), jos gali būti atleistos nuo mokesčių. Tam reikia pateikti „Proof of Origin“ dokumentus (pvz., EX-1 deklaraciją), patvirtinančius ES kilmę. Be šio dokumento muitinė privalo taikyti mokesčius pagal bendrąsias taisykles.

7. Kiek laiko trunka krovinių pristatymas ir kuo jis gali vėluoti?

Standartinis pristatymo laikas kelių transportu iš Anglijos į Lietuvą yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tačiau tai yra teorinis idealus. Praktikoje dažnai tenka susidurti su vėlavimais. Pagrindinės priežastys: sunkvežimių eilės prie Lamanšo (ypač atostogų metu ar dėl techninių trikčių), blogi oro sąlygos, taip pat muitinės patikros.

Po „Brexit“ Anglijos muitinėje ir Lietuvos muitinėje atsirado daugiau formalumų. Jei dokumentuose yra klaidų, siunta gali būti sulaikyta patikrai. Dar viena subtilybė – „Kent Access Permit“ (KAP), reikalingas sunkvežimiams, važiuojantiems pro Kento grafystę į Eurotunelį. Jei vairuotojas neturi šio leidimo, jis neįvež į zoną ir praleis laiką eilėje. Todėl visada rekomenduoju klientams planuoti siuntą bent savaitę iki to laiko, kai ji tikrai reikalinga.

8. Ar visus daiktus galima transportuoti? Kokie yra apribojimai?

Ne, ne visus daiktus galima vežti be ypatingų leidimų. Yra griežtai reglamentuojamų krovinių, vadinamų ADR (pavojingi kroviniai). Tai yra degiosios medžiagos, chemikalai, aerozoliai ir t.t. Jų gabenimas reikalauja specialios įrangos ir sertifikuotų vairuotojų.

Taip pat yra apribojimų maisto produktams ir gyvūnams. Gabenant mėsą, pieno produktus ar vaisius iš Anglijos, reikia veterinarijos sertifikatų, o kai kurie produktai gali būti visiškai uždrausti dėl ligų prevencijos. Asmeniniai daiktai, pvz., alkoholis ar tabakas, taip pat yra apriboti kiekiai (jei tai ne prekybinės siuntos). Prieš vežant brangius meno kūrinius ar senienas, reikia patikrinti, ar jie nėra apibrėžti kaip kultūros vertybės, kurių išvežimas iš JK gali būti ribojamas. Mano patarimas: visada pasiklauskite ekspeditoriaus apie specifinius jūsų krovinio reikalavimus.

9. Kaip užtikrinti krovinio saugumą kelyje?

Saugumas prasideda nuo pakavimo. Daugelis klientų nori sutaupyti ant dėžių ir paletės, tačiau tai yra blogiausia taupyklė. Krovinys turi būti užfiksuotas ant paletės (naudojant plastikines juostas, o ne tik „plėvelę“), kad jis nejudėtų važiuojant posūkiuose ar stabdant. Jei prekės brangios, rekomenduoju naudoti dėžes su „antivandenių“ savybėmis.

Labai svarbu yra draudimas. Standartinis CMR draudimas, kurį turi dauguma vežėjų, dažnai apmoka tik labai mažą sumą (pvz., 8,33 SDR už kilogramą, kas yra apie 10 eurų). Jei vežate prekių už tūkstančius eurų, būtinai įsigykite papildomą krovinio draudimą (All Risk insurance). Jis apsaugo jūsų nuo vagysčių, avarijų ar gaisro. Esu matęs atvejų, kai klientai netekdavo visos siuntos vertės dėl to, kad pasitikėjo standartiniu draudimu.

10. Kas daryti, jei siunta atvykta pažeista ar trūksta daiktų?

Tai yra nemaloniausia situacija, tačiau reikia žinoti, kaip elgtis teisingai. Pirmiausia, niekada nepasirašykite pristatymo dokumentų su pastaba „be prierašų“, jei pastebėjote pažeidimus. Jūs turite teisę ir privalote atidaryti sunkvežimį arba paimti dėžę patikrinti tuoj pat, prieš pasirašant. Jei matote žalą, dokumente turi būti užrašyta „Krovinys pažeistas“, „Dėžės sutryptos“ arba „Trūksta 2 vienetų“.

Jei pasirašėte, kad viskas tvarkoje, o vėliau namuose rastei žalą, įrodinėti tai bus beveik neįmanoma. Po to nedelsiant susisiekite su savo ekspeditoriumi arba draudimo kompanija. Būtina padaryti nuotraukas pažeidimų ir išsiųsti pretenziją (prašymą atlyginti žalą). Pagal CMR konvenciją pretenziją dėl žalos reikia pateikti per 7 dienas (dėl dalinio praradimo) ar 30 dienų (dėl visiško praradimo) nuo pristatymo dienos. Greitis šiuo atveju yra kritiškas.

Išvada

Krovinių gabenimas iš Anglijos šiandien yra sudėtingesnis nei buvo prieš kelis metus, tačiau su tinkama žinia ir partneriais jis gali būti efektyvus ir sklandus. Raktas į sėkmę yra detali planavimas ir supratimas, kad logistika – tai ne tik fizinis daiktų perkelimas, bet ir dokumentų, taisyklių bei rizikų valdymas.

Per savo daugiau kaip 20 metų patirtį išmokau vieno: geriausia kaina nėra vienintelis kriterijus. Patikimumas, skaidrumas ir gebėjimas išspręsti problemas, kai jos atsiranda (o jos atsiranda) yra kur kas vertingesnė. Naudodamiesi šiuo vadovu ir pasirinkdami profesionalias ekspedicijos paslaugas, galite būti ramūs, kad jūsų siunta iš Anglijos atkeliauja saugiai ir laiku. Nesvarbu, ar tai verslo siunta, ar asmeniniai daiktai, profesionalus požiūris į logistiką užtikrina, kad jūsų planai nebus sugriauti dėl biurokratinių kliūčių.