Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos keleivius ir siuntas

Viskas apie išvykimo ir atvykimo punktus kelionėms iš Anglijos: Vadovas keleiviams ir siuntoms

Vežame kiekvieną dieną

Viskas apie išvykimo ir atvykimo punktus kelionėms iš Anglijos: Vadovas keleiviams ir siuntoms,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Viskas apie išvykimo ir atvykimo punktus kelionėms iš Anglijos: Vadovas keleiviams ir siuntoms  vežam nuo durų iki durų

Keleiviui nemokamas bagažas

Viskas apie išvykimo ir atvykimo punktus kelionėms iš Anglijos: Vadovas keleiviams ir siuntoms nemokamas bagažas keleiviui

iki 30 kg.

Paimame iš visos Anglijos

Viskas apie išvykimo ir atvykimo punktus kelionėms iš Anglijos: Vadovas keleiviams ir siuntoms, surenkam ir pristatom visoje Anglijos

Pristatome visoje Anglijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Viskas apie išvykimo ir atvykimo punktus kelionėms iš Anglijos: Vadovas keleiviams ir siuntoms, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 16 dieną, pirmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, rytoj
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, poryt
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Viskas apie išvykimo ir atvykimo punktus kelionėms iš Anglijos: Vadovas keleiviams ir siuntoms

    Įvadas

    Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužinojama viena paprasta, bet itin svarbi tiesa: sėkminga kelionė neprasideda tada, kai sugrįžtama namo, o tada, kai tiksliai pasirenkamas išvykimo taškas. Anglija, kaip viena didžiausių salų Europos žemyninės dalies pakrantėje, turi unikalią ir sudėtingą logistikos sistemą. Kasdien tūkstančiai keleivių ir tonos krovinių kerta Lamanšą, tačiau mažai kas susimąsto, kiek sudėtingas yra tas maršrutas iki pat prieplaukos ar terminalo.

    Šiame straipsnyje norime pasidalinti ilgamete patirtimi ir paaiškinti, kaip veikia išvykimo bei atvykimo punktai registruojant keliones iš Anglijos. Nesvarbu, ar planuojate važiuoti patys, ar siunčiate krovinius artimiesiems – suprasti geografiją ir logistikos niuansas yra būtina. Nuo didžiųjų Londono autobusų stočių iki tylųjų uostų Šiaurės Anglijoje, kiekvienas taškas turi savo ypatumus, kurie lemia ne tik kelionės kainą, bet ir trukmę bei patogumą.

    Mes išnagrinėsime pagrindinius maršrutus, paaiškinsime, kodėl kai kurie punktai populiaresni už kitus, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų kelionė būtų kuo sklandesnė. Logistika neapsiriboja tik bilieto įsigijimu – tai strateginis planavimas, prasidedantis dar žingsnį prieš išvykstant.


    DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

    1. Kurie yra pagrindiniai išvykimo punktai Anglijoje keleiviams, vykstantiems į Lietuvą?

    Anglija yra didelė šalis, todėl išvykimo punktai pasiskirstę pagal geografiją ir gyventojų koncentraciją. Iš esmės galime išskirti tris pagrindines zonas: Pietų Angliją (Londonas ir apylinkės), Vidurio Angliją (Birmingemas, Northamptonas) ir Šiaurės Angliją (Mančesteris, Leedsas, Šefildas).

    Absoliutus centras ir dažniausias išvykimo taškas yra Londonas. Čia susikerta visi pagrindiniai maršrutai. Populiariausios vietos yra „Golders Green“ (dažnai vadinama lietuvių enklave), „Victoria“ coach stotis ir „Holloway Road“ rajonas. Tačiau dėl didelio Londono eismo intensyvumo, pervežėjai vis dažniau siūlo išvykimo punktus už miesto ribų arba prie automagistralių, pavyzdžiui, „M1 Junction 2“ arba „M25“ žiedinės kelio sankryžose.

    Vidurio Anglijoje, ypač Birmingeme, taip pat yra aktyvių išvykimo vietų, dažnai esančių prie didelių prekybos centrų (pvz., „The Fort“ arba „Merry Hill“), kur yra patogu pasistatyti automobilį ar laukti autobuso. Šiaurės Anglijoje svarbiausi punktai yra Mančesteryje ir Leidse, dažnai orientuoti į „Trinity“ prekybą arba prie automagistralių M62 ir M1 sankryžų. Pasirinkus tinkamą išvykimo punktą, galima išvengti valandų trukusių spūstių, susidarančių bandant išvykti tiesiai iš Londono centro.

    2. Kuo skiriasi keltų uostai nuo „Eurotunelio“ terminalų?

    Tai vienas svarbiausių techninių klausimų, į kurį dažnai neatsižvelgiama planuojant kelionę. Anglija su žemynine Europa sujungta dviem būdais: keltais, plaukiančiais per Lamanšą, ir požeminiu geležinkelio tuneliu („Eurotunnel“ arba „Le Shuttle“).

    Keltų uostai, tokie kaip Doveris, Folkestone’as, Portsmouthas ar Netunas, yra jūrų uostai. Išvykimas iš jų reiškia, kad keleiviai (arba vairuotojai su automobiliais) turi atvykti į uostą, atlikti registraciją, patekti į terminą laukti keltų priėmimo ir turi išlipti laive. Kelionė truko apie 90–120 minučių. Doveris yra artimiausias Prancūzijai uostas, todėl jis – populiariausias, tačiau ir dažniausiai užšąlantys dėl migracijos procedūrų ir pasienio kontrolės.

    „Eurotunelio“ terminalas, esantis Folkestone’o apylinkėse (tai ne tas pats, kas keltų uostas), veikia visiškai kitaip. Čia nėra jūros kelionės. Vairuotojai užvažiuoja į specialų traukinį, kuris juos pervežia po tuneliu į Kalė (Prancūzija) per maždaug 35 minutes. Šis metodas yra greitesnis ir dažniau naudojamas krovininių transporto, tačiau reikalauja griežtesnio laiko planavimo, nes prieš važiuojant į traukinį taip pat atliekamos griežtos migracijos ir saugumo procedūros. Keleiviams, važiuojantiems autobusais, pasirinkimas priklauso nuo pervežėjo – kai kurie naudoja keltus (pvz., DFDS), kiti tunelį.

    3. Kodėl dalis autobusų stočiuose, o dalis – tiesiog „prie kelio“?

    Tai yra logistinio sprendimo ir kainos klausimas. Autobusų stotys, tokios kaip London „Victoria“, yra patogios keleiviams, tačiau brangios pervežėjams. Ten reikia mokėti stovėjimo mokesčius, o įvažiavimas į centrą užtrunka daug laiko dėl eismo gūžių. Todėl ilgų nuotolių maršrutų (pvz., iš Londono į Vilnių) autobusai dažnai nustato išvykimo taškus „prie kelio“ – prie didelių degalinių (pvz., „Shell“, „BP“), kurios yra ties magistralėmis M1 arba M25.

    Šie taškai vadinami „Park and Ride“ zonomis arba tiesiog stotelėmis. Jie leidžia autobusui išvengti miesto centro spūstių ir pradėti maršrutą efektyviau. Keleiviams tai reiškia, kad turi atvykti į konkrečią vietą, kuri gali atrodyti atokiai nuo centro, tačiau tai apsimoka greičiu. Be to, tokiuose punktuose dažnai yra didesnės vietos bagažui ir lengviau priimti keleivius su papildomais siuntomis.

    4. Kur yra pagrindiniai atvykimo punktai Lietuvoje ir kaip jie susiję su Anglija?

    Grįžtant iš Anglijos, atvykimo punktai Lietuvoje yra gerai žinomi ir nustatyti pagal logistinį efektyvumą. Vilnius visada yra pagrindinis hubas, tačiau atvykimo vieta gali skirtis priklausomai nuo to, kur įvažiavote į Lietuvą (nuo Marijampolės ar nuo Zarasų pusės).

    Dažniausiai autobusai sustoja Vilniaus autobusų stotyje, tačiau dėl didelio judėjimo keletą metų dalis maršrutų buvo perkelta į „Vilniaus pašto“ centrą arba netoli „Ogmios“ prekybos centro. Taip yra dėl to, kad centrinė stotis dažnai būna perkrauta, o autobusams reikia vietos ilgam stovėjimui prieš išvykstant atgal.

    Kaune ir Klaipėdoje taip pat yra fiksuoti atvykimo punktai, dažnai esantys ne pačiose stotyse, o artimuose stotelėse (pvz., prie „Akropolis“ arba „Mega“), kad būtų palengvintas prieinamumas automobilių savininkams, kurie atvykpa pasitikti keleivių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad po „Brexit“ pasikeitė muitinės kontrolės tvarka, todėl kartais atvykimas gali užtrukti ilgiau nei įprasta, ypač jei maršrutas eina per Lenkiją ar Vokietiją, kur taip pat gali būti papildomų patikrinimų.

    5. Kaip „Brexit“ paveikė išvykimo ir atvykimo punktus?

    „Brexit“ sukėlė revoliuciją tarptautiniuose pervežimuuose, ir tai ypač pasireiškia tiesiogiai išvykimo ir atvykimo punktuose. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, pasienio kontrolė buvo formalumu. Dabar Anglijos uostuose (Doveris, Folkestone’as) ir tunelio terminaluose vykdomos dvi eilės patikrinimų: viena Prancūzijos (ES) pasienio kontrolės ir kita Jungtinės Karalystės migracijos.

    Tai reiškia, kad išvykimo punktuose reikia atvykti anksčiau. Anksčiau 30 minučių iki išvykimo užtekdavo, dabar rekomenduojama atvykti valanda ar net dviem anksčiau, ypač per šventes ar atostogų sezonus. Taip pat pasikeitė dokumentų reikalavimai – nebebereikia tik tapatybės kortelės (pilietybės kortelės), būtinas pasas.

    Be to, atvykimo punktuose Europoje (Kalė, Briuselis, Olandija) gali būti papildomų veterinarinių ar maisto produktų patikrinimų, nors tai daugiau taikoma krovininiams automobiliams. Keleivių autobusai taip pat gali būti sustabdyti trumpam dokumentų patikrai. Todėl logistiniu požiūriu maršrutai buvo koreguojami taip, kad išvengtų didžiausių užstrigimų vietų, pavyzdžiui, naktį išvykstant iš Londonas, kad būtų pasiektas rytinis uostas.

    6. Kokios yra alternatyvos Londonui, jei gyvenu kituose Anglijos miestuose?

    Gyventojams, kurie ne gyvena Londone, važiuoti į sostinę gali būti brangu ir ilgai. Laimei, šiuo metu logistika yra išvysčiusi tiek, kad galima rasti tiesioginius arba su mažai perlaipojimų maršrutus iš šiaurės.

    Šiaurės Anglijoje (Yorkshire, Lancashire) dažnai naudojamas Hulo uostas (Hull). Iš ten keltai plaukia į Belgiją (Zebriugė) ar Olandiją (Roterdamas). Tai puiki alternatyva, nes leidžia išvengti visos Anglijos krosdamos nuo šiaurės į pietus. Keleiviai įlipa tiesiai Hule ir atvyksta tiesiogiai į žemyną, išvengdami M25 ir M1 magistralių spūsčių.

    Taip pat yra maršrutų, pradedančių Birmingeme, Notingeme arba Lesterioje. Šie miestai yra strategiškai patogūs, nes jie yra Anglijos geografiniame centre. Iš čia autobusai važiuoja link Folkestone’o ar Doverio per naktį, taip taupydami dienos laiką. Jei gyvenate vakarinėje Anglijoje (Bristolyje, Exeteryje), reikėtų žiūrėti maršrutus, kurie eina per Portsmouthą arba Netuną, nors jie rečiau siejami su tiesioginiais maršrutais į Lietuvą ir dažniau reikalauja persėdimo Londone arba pietų Anglijoje.

    7. Kaip susitvarkyti su bagažu išvykimo punktuose?

    Bagažo tvarkymas yra vienas dažniausių stresų šaltinių. Tarptautiniuose maršrutuose yra griežtos taisyklės dėl bagažo svorio ir matmenų. Išvykimo punktuose, ypač jei tai ne stotis, o „prie kelio“ stotelė, vairuotojas turi labai mažai laiko bagažui išduoti.

    Svarbiausia taisyklė – visad būti išvykimo vietoje bent 15–20 minučių anksčiau. Jei vėluosite, vairuotojas gali nepalaukti, nes jo tikslas – nepraleisti keltų arba „Eurotunelio“ lango. Bagažas turi būti pažymėtas. Dauguma pervežėjų išduoda specialias bagažo etiketes, kurias reikia užklijuoti ant rankinės.

    Taip pat verta paminėti, kad išvykimo metu vairuotojas gali padėti bagažą tik į bagažinės skyrių, tačiau jis neprivalo jį nešti iš jūsų rankų iki pat autobuso, jei esate fiziškai sugebantis tai padaryti. Dideliuose uostuose, tokiuose kaip Doveris, keleiviai dažnai turi patys išsinešti bagažą iš autobuso, jei reikia pereiti pasienio kontrolę (pėsčiomis per uostą), nors dažniau autobusai važiuoja tiesiai į keltą, ir keleiviai gali likti viduje, išskyrus atvejus, kai reikia išlipti dėl migracijos patikrinimo.

    8. Ar atvykimo punktai Lietuvoje gali keistis nustatytu laiku?

    Taip, tai įvyksta dažniau, norint manyti. Nors maršrutai yra planuojami, tačiau realybėje (ypač žiemą ar poilsio sezono metu) eismo sąlygos Anglijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje gali sukelti didelius vėlavimus. Jei Anglijoje vyksta stiprios audros arba yra sniego, „Eurotunelio“ ar keltų darbas gali būti sustabdytas.

    Tokiu atveju, atvykimo punktas Lietuvoje gali pasikeisti ne laiku, o net vieta. Pavyzdžiui, jei autobusas vėluoja daugiau nei 2 valandas, ir Vilniaus centrinė stotis jau būtų uždaryta ar per daug užimta nakties metu, pervežėjas gali nuspręsti atvykti į kitą, saugesnę ar labiau prieinamą vietą (pvz., parką prie prekybos centro), kad nebežadinčius keleivių naktį.

    Todėl visada rekomenduojama sekti savo autobuso padėtį realiu laiku (dauguma kompanijų turi GPS sekimą savo svetainėse) ir aktyvuoti SMS pranešimus. Taip pat verta turėti vairuotojo arba dispečerio telefono numerį. Nors pervežėjai nėra įpareigoti skambinti kiekvienam keleiviui, didelio vėlavimo atveju dažnai būna siunčiami pranešimai.

    9. Kas yra „transitinis“ atvykimo punktas ir kodėl jis svarbus?

    Kelionėje iš Anglijos į Lietuvą beveik visada yra bent vienas transitinis punktas (sustojimas). Tai nėra galutinis tikslas, o vieta, kurioje autobusas sustoja degalams, keleivių poilsiui arba vairuotojų keitimui. Populiariausi transitiniai punktai yra Belgijoje (apie Briuselį ar Lježą), Vokietijoje (Frankfurte ar prie A9 autostrados) arba Lenkijoje (Varšuvoje ar Lodzėje).

    Suprasti šių punktų reikšmę svarbu dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, tai vienintelė galimybė išlipti ir pailsėti, pailsinti kojas bei nusipirkti maisto. Antra, tai vieta, kur gali įvykti vairuotojų keitimas. Jei vairuotojas pasikeičia, būtina pasiimti visus asmeninius daiktus iš salonos, kad jie nepradingtų ar nebūtų pamišti.

    Kartais transitiniai punktai gali būti ilgesni (30–45 min.), kartais trumpesni (15 min.). Jei autobusas vėluoja, transitinis laikas gali būti sutrumpintas iki minimumo, tad verta sekti laiką ir negiūrėti toli nuo autobuso.

    10. Kokius patarimus duotumėte pirmą kartą keliaujančiam iš Anglijos?

    Remiantis daugiau kaip 20 metų patirtimi, pagrindinis patarimas yra – nepervertinkite laiko. Anglijoje eismas yra neprognozuojamas. Net jei planuojate išvykti iš Londono, kuris yra tik 2 valands kelio iki Doverio, tačiau dėl avarijos M25 arba eismo įvykio greitkelyje, šis kelias gali užtrukti 4–5 valandas.

    Todėl: 1. Visada planuokite atvykti į išvykimo punktą bent 1 valandą anksčiau. 2. Turėkite pasą (ne tapatybės kortelę), o jį patikrinkite dėl galiojimo laiko. 3. Pasirūpinkite smulkiomis piniginėmis – gali prireikti svarų ar eurų tualetuose uostuose ar pirkdami kavą degalinėse. 4. Užsirašykite vairuotojo numerį, jei jis nurodytas biliete. 5. Ilgose kelionėse (iki 30–40 valandų) turėkite užsegamas drabužes – autobuse ar keltuose būna vėsu.

    Kelionė iš Anglijos yra nuotykis, kuris prasideda dar namuose, kruopščiai suplanavus išvykimo tašką.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.