Visiškas vadovas: kaip užsakyti transporto paslaugas iš Jungtinės Karalystės

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, galima stebėti, kaip pasikeitė ne tik techniniai vėžimų ar sunkvežimių parametrai, bet ir pati logistika, ypač kai kalbama apie maršrutus, jungiančius Britanijos salas su žemynine Europa. Dar prieš keletą metų krovinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės buvo rutininis procesas, beveik nesiskiriantis nuo vežiojamos iš Vokietijos ar Prancūzijos. Tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė radikaliai. Dabar tai nebe tik fizinis kelių atstumo, kurį reikia įveikti persikėlus per La Manšą, įveikimas, bet ir sudėtingas biurokratinis procesas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir išankstinio pasiruošimo.

Daugelis klientų, pirmą kartą susidūrę su būtinybe užsakyti transportą iš Anglijos, Škotijos ar Velsas, jaučia sumaištį. Gausybė naujų terminų – EORI numeriai, muitinės deklaracijos, išankstinės deklaracijos, fiskaliniai atstovai – gali nulyginti net patį patikimesį verslininką. Mano, kaip ilgamečio logistikos specialisto, užduotis yra paprastai ir aiškiai paaiškinti, kaip šis procesas vyksta šiandien. Svarbu suprasti, kad sėkmingas užsakymas priklauso ne tik nuo vairuotojo įgūdžių, bet ir nuo to, kaip klientas pasiruošęs ir kokia informacija pasigaili jau pirmojo skambučio metu.

Šiame straipsnyje mes nužengsime nuo bendrų frazių prie konkrečių veiksmų. Aptarsime viską nuo to, kaip teisingai suformuluoti užklausą, iki to, kas nutinka, jei kelyje iškyla nesklandumų. Šiuolaikinė logistika nuo JK reikalauja partnerystės tarp siuntėjo ir pervežėjo. Tik abiejų šalių deramas darbas užtikrina, kad jūsų krovinys atvyks laiku ir be papildomų rūpesčių. Sekant žemiau pateikiama informacija, galėsite ne tik suprasti procesą, bet ir išvengti dažniausių klaidų, kuriančių nereikalingas delsas ir išlaidas.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kaip pradėti užsakymo procesą ir ką reikia žinoti iš anksto?

Užsakymo procesas turėtų prasidėti ne tuomet, kai krovinius jau reikia vežti šiandien, o gerokai anksčiau. Pirmasis ir pagrindinis žingsnis yra kvalifikuota užklausa. Pervežimo kompanijai reikia ne tik žinoti, kad reikia kažką vežti iš taško A į tašką B. Detali informacija leidžia išvengti nemalonių staigmenų vėliau. Pradedant procesą, turite tiksliai nurodyti krovinio pobūdį: ar tai yra paletės (kaip dažniausiai būna), kibirkštiniai vagonai, nestandartinis krovinių ar tik keli gabalai krovinių (LTL – Less than Truckload).

Taip pat būtina nurodyti adresus – ne tik miestus, bet ir pašto kodus. Jungtinėje Karalystėje pašto kodai yra labai preciziški ir leidžia logistikos ekspertams tiksliai suprasti, ar vieta yra miesto centre, kur gali kilti pravažiavimo apribojimų problemų, ar industriniame parke. Taip pat svarbu numatyti terminus. Jei krovinys jau yra paruoštas ar tik bus paruoštas rytoj? Tai lemia, ar mes galime pasiūlyti reguliaraus maršruto (part load) paslaugas, kurios yra pigesnės, ar reikės skirti atskirą sunkvežimį (dedicated transport). Išankstinis planavimas – tai pusė sėkmės, ypač kai kalbame apie pervežimus per Lamanšą, kur keltų vietos turi būti rezervuojamos iš anksto.

2. Kokius tikslius duomenis turiu pateikti gavęs pasiūlymą, kad būtų išvengta klaidų?

Kai gaunate pasiūlymą arba užsakydami paslaugą, tikslumas yra svarbiausia kokybė. Dažnai klientai sako: „aš turiu tris paletes“. Tačiau logistikoje trys paletes gali reikšti viską. Reikia nurodyti tikslius matmenis: ilgį, plotį ir aukštį. Standartinė EUR paletė yra 120x80 cm, tačiau dažnai JK naudojamos „Chep“ arba „UK“ tipo paletės (120x100 cm), arba netgi nestandartinės dėžės, kurios užima daugiau vietos. Be to, kritiškai svarbus yra svoris. Negalima spėlioti – jei nurodysite 300 kg, o realiai bus 1200 kg, vairuotojas gali atsisakyti pakrauti krovinį dėl saugumo reikalavimų arba tekti mokėti papildomą mokestį už viršytą svorį.

Taip pat būtina nurodyti prekių pavadinimą ir HS kodą (tarptautinės prekių klasifikacijos kodas). Nors dažnai klientai mano, kad tai per daug techninė informacija, tačiau muitinėje šis kodas nulemia muito ir mokesčių dydį. Jei klaidingai nurodysite prekę, pvz., „plastikinis čiužinys“ vietoj „medinis čiužinys“, muitinė gali uždelsti siuntą. Taip pat nepamirškite pateikti gavėjo kontaktų ir telefono numerio. Kartais net ir GPS neįmano susirasti vietos, o vairuotojui, kalbančiam užsienio kalba, tiesioginis susisiekimas su gavėju sutaupo daug laiko.

3. Kaip „Brexit“ pasikeitė dokumentacijos reikalavimus ir ką tai reiškia klientui?

„Brexit“ buvo savotiška „aukso kasykla“ logistikos kompanijoms, tačiau klientams tai sukėlė nemalonių staigmenų. Anksčiau krovinių judėjimas tarp JK ir ES buvo laisvas, be muitinės. Dabar kiekvienas siuntimas, net jei tai tik viena maža dėžutė su dovanomis, turi būti deklaruojamas. Tai reiškia, kad klientas turi būti pasiruošęs užpildyti arba padėti užpildyti eksporto (iš JK pusės) ir importo (į Lietuvos pusę) deklaracijas.

Praktiškai tai reiškia, kad jei esate Lietuvos įmonė ir užsakovote prekes iš JK savo tiekėjo, tiekėjas (siuntėjas) JK turi turėti EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification), kad galėtų eksportuoti prekes. Jūs, kaip importuotojas Lietuvoje, taip pat privalote turėti savo Lietuvos EORI numerį. Be šių numerių muitinė neleis išvežti krovinio. Dokumentų gavyba dabar užtrunka ilgiau, todėl nerekomenduojama rinktis „vežk ir pamatysime“ strategiją. Dokumentai turi būti paruošti iki to, kol vairuotojas atvyks į siuntėjo sandėlį.

4. Kokius dokumentus būtina paruošti kroviniui išsiuntimui iš JK?

Dokumentacija yra „kraujas“ logistikoje. Be teisingų dokumentų krovinys tiesiog užstrigs sienoje. Pagrindinis dokumentas yra Komercinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti parašyta anglų kalba (kadangi išvežama iš JK) ir turi turėti visus elementus: siuntėjo ir gavėjo duomenis, pilną prekių sąrašą, svorius, kiekį, vieneto kainą ir bendrą vertę. Būtina nurodyti valiutą (paprastai GBP arba EUR) ir prekių kilmės šalį (pvz., „Made in UK“ ar „Made in China“).

Kartą su sąskaita faktūra rekomenduojama turėti Pakuotės sąrašą (Packing List). Jis padeda greičiau identifikuoti krovinį fiziškai, ypač jei dėžės yra pažymėtos numeriais. Jei prekės yra reglamentuojamos (pvz., maisto produktai, gyvūnai, chemija), gali prireikti specialių sertifikatų ar leidimų (sanitarinės sertifikacijos, CED dokumentai). Be to, turi būti paruoštas CMR konosamentas (tarptautinis vežimo dokumentas), kurį pasirašo vairuotojas ir siuntėjas. Šiame dokumente turi būti nurodyta, kad krovinys yra TIR (jei taikoma) arba tiesioginis pervežimas, ir svarbiausia – ar mokesčiai jau apmokėti (DDP) ar juos turi sumokėti gavėjas (DAP/EXW).

5. Iš ko susiformuoja galutinė transporto paslaugos kaina ir kodėl ji svyruoja?

Kainos susiformavimas iš Jungtinės Karalystės yra kur kas sudėtingesnis nei tiesiog atstumo daugyba iš kuro kainos. Pagrindiniai komponentai yra: kuras, vairuotojo darbas, keltų bilietas (tunnelis) ir muitinės išlaidos. Keltų kainos yra labai dinamiškos – jos priklauso nuo sezono, dienos (savaitgalis brangiau) ir tuo pačiu nuo žaliavų kainų pasaulyje. Kartais keltas gali kainuoti tiek, kiek kuras keliui iki Frankfurto.

Taip pat didelę įtaką tura muitinės tarpininkavimo paslaugos. Nuo „Brexit“ beveik visi pervežėjai siūlo „All In“ kainas, kurios jau apima eksporto ir importo deklaracijas, tačiau jei klientas nori pasirūpinti savo tarpininku, kaina gali keistis. Dar vienas nematytas komponentas yra „pavojingų atliekų“ mokestis (Waste Carrier License) arba specifiniai Londono konvojų mokesčiai (ULEZ), jei reikia važiuoti per sostinę. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar krovinys yra „adresas į adresą“, ar reikia naudoti „kraunamas ir iškraunamas“ terminaluose (hub). Pastarieji prideda papildomų manipuliavimo mokestį, bet leidžia pigiau vežti dalinius krovinius.

6. Kiek laiko trunka krovinių pristatymas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Standartinis, idealus atvejis, kai krovinys yra paruoštas ir vairuotojas jau laukia JK, pristatymas į Lietuvą trunka apie 3–4 darbo dienas. Tačiau tai yra teorinis minimumas. Praktiškai reikia numatyti 5–7 dienų atsargą. Kodėl taip? Pirmiausia, dėl keltų grafikų. Jei vairuotojas pavėluoja į keltą vos 10 minučių, jis gali praleisti laiką ir laukti kito išvykimo kelias valandas, o kartais ir dieną.

Antra, muitinės procedūros. Nors dauguma deklaracijų pateikiamos iš anksto (pre-lodging), kartais išklieria problemų: klaidingi HS kodai, trūkstami leidimai ar atsitiktiniai patikrinimai. Tada vairuotojas gali būti sulaikytas muitinėje. Trečia, Lietuvoje arba Anglijoje gali kilti techninių kliūčių – užstrigę kiti vairuotojai prie sandėlių, blogi orai (sniegas Anglijoje sukelia chaosą) ar net ir didelių renginių maršrutuose. Todėl, kai planuojate savo gamybos procesus, visada pridėkite savaitę prie numatomos datos.

7. Kaip vyksta muitinės procedūra: išsiregistravimas JK ir įsiregistravimas Lietuvoje?

Procesas vyksta dviem etapais. Pirmasis etapas – Eksportas iš JK. Kai vairuotojas atvyksta į siuntėjo sandėlį ir pakrauna krovinį, JK muitinė turi gauti eksporto deklaraciją. Ji dažniausiai pateikiama elektroniniu būdu. Vairuotojas gauna unikalų kodą (MRN – Movement Reference Number), kurį įveda į savo terminalą prieš važiuodamas į keltą arba terminalą. Be šio kodo jis neįveiks sienos. Šiame etape JK muitinė patikrina, ar prekės gali būti išvežtos (pvz., ar nėra draudžiamų ginklų), ir sustabdo eksporto PVM (jei taikoma).

Antrasis etapas – Importas į Lietuvą. Kai vairuotojas atvyksta į Lietuvos pasienio punktą (arba atvyksta į paskirties vietą ir deklaruoja vietinėje muitinėje), pateikiama importo deklaracija. Čia skaičiuojami importo mokesčiai (PVM ir muitai, jei prekės ne iš ES). Svarbu suprasti, kad dažniausiai PVM mokėjimas atidedamas iki mėnesinio apskaitos periodo (per „Importo PVM“ mokėjimą), tačiau tai galima tik turint teisingą PVM mokėtojo kodą. Jei dokumentuose yra klaidų, krovinys gali būti uždarytas muitinės sandėlyje (tarpininko sandėlyje) iki kol klaidos ištaisomos, o tai kainuoja pinigus.

8. Kokius krovinių pakavimo reikalavimus reikėtų atsižvelgti?

Kelionė pro Jungtinę Karalystę ir per jūrą yra fiziškai ilga ir dažnai banguota. Krovinių pakavimas nėra vien estetika, o saugumo klausimas. Paletės turi būti tvirtos, idealiai turi būti apvyniotos plėvele (stretch film) ir, kas svarbiau, užfiksuotos juostomis (straps) arba pritvirtintos prie vėžimo rėmų. Dažnai matome, kaip silpnai apvyniotos dėžės sukelia katastrofą – prekės išbyra, užkemša vairuotojo vaizdą ar sužeidžia kitą krovinią.

Jei prekės yra brangios ar pažeidžiamos, rekomenduojama naudoti „dėžę į dėžę“ (double wall cardboard) arba medines dėžes. Jei krovinys yra nestandartinis (pvz., ilgos medžios, mašinos dalys), būtina numatyti užraktus ir apsaugas nuo judėjimo. Nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės ar paletės – ant jos turi būti aiškiai matomas gavėjo pavadinimas, adresas ir siuntos numeris. Angliškame sandėlyje, kur dirba šimtai žmonių, netinkamai pažymėta paletė gali nukeliauti į neteisingą sunkvežimį ir nukeliauti į Škotiją vietoj Vilniaus.

9. Kokiu būdu apdraudžiamas krovinių pervežimas ir ar užtenka standartinio draudimo?

Tai vienas dažniausiai nepaisomų dalykų. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), pervežėjas yra atsakingas už krovinį pagal standartinį draudimą. Tačiau šio standartinio draudimo išmoka dažnai būna labai maža – apskaičiuojama pagal specialų SDR (Special Drawing Rights) koeficientą, paprastai tai svyruoja apie 8–10 EUR už kilogramą. Jei vežate 1 toną brangių elektronikos komponentų, kainuojančių 50 000 EUR, ir jos dingsta arba sugenda, gausite tik apie 10 000 EUR kompensaciją. Tokia padėtis verslui gali būti kritiška.

Todėl, kaip ekspertas, visada rekomenduoju susidomėti papildomu krovinio draudimu (All Risk insurance). Jis kainuoja nedaug (paprastai 0,2–0,5 % nuo krovinio vertės), tačiau užtikrina pilną vertės atsisąlyginimą įvykus nelaimei. Prieš užsakydami transportą, klauskite savo brokerio apie šią galimybę. Taip pat verta patikrinti, ar draudimas dengia ir krovinio pakrovimą/iškrovimą, nes daugelis įvykių įvyksta būtent tada, kai kranas ar „vilkikas“ pakelia prekę, o ne važiuojant keliu.

10.