Visiškai atnaujintas vadovas: tvarkaraščiai kelionėms į ir iš Jungtinės Karalystės

Kelionė į Jungtinę Karalystę (JK) ir iš jos visada buvo svarbi ir sudėtinga logistika operacija, tačiau pastaraisiais metais, ypač po „Brexit“, šis procesas tapo dar reikalingesnis dėmesio planavimui. Esu logistikos srityje beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau, kaip pasikeitė britų salų ir žemyninės Europos susisiekimas. Anksčiau tai buvo paprasta: užsukai į keltą, važiavai ir po valandos jau buvai Anglijoje. Šiandien tai yra sudėtingas mechanizmas, kurio sėkmė priklauso ne tik nuo to, kaip gerai žinote kelių žemėlapį, bet ir nuo to, kiek gerai suprantate muitinės procedūras, keltų tvarkaraščius ir vairuotojų darbo laiko apribojimus.

Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ties tuo, kas klientams rūpi labiausiai – tvarkaraščiais. Nesvarbu, ar planuojate krovinių pervežimą, ar tiesiog norite suprasti, kaip veikia logistika tarp Lietuvos ir JK, ši informacija padės jums išvengti nereikalingų nervingumų ir vėlinimų. Suprasdami, kaip suformuojami maršrutai ir kokie veiksniai įtakoja atvykimo laiką, galėsite geriau planuoti savo verslo ar asmeninius reikalus.

Svarbiausia žinoti, kad „tvarkaraštis“ tarptautiniuose pervežimuose nėra tikslus laikas, kaip traukinio geležinkelie. Tai yra dinaminė sistema, kuri priklauso nuo daugelio kintamųjų. Nuo Lietuvos iki JK – tai šimtai kilometrų, kuriuos reikia įveikti per kelias valstybes, kiekviena su savo taisyklėmis. Mes išnagrinėsime pagrindinius maršrutus, persikėlimo per Lamanšą būdus, muitinės kontrolės įtaką bei tai, kaip tinkamai pasiruošti, kad kelionė vyktų sklandžiai.

Štai išsami informacija, padėsianti jums sužinoti viską, kas reikalinga apie tvarkaraščius į ir iš Jungtinės Karalystės.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek kartų per savaitę vyksta reisai į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos?

Vieno atsakymo čia nepakaks, nes viskas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite ir koks yra jūsų krovinių tipas. Jei kalbame apie reguliarius krovinių pervežimus (t.y., dalinius krovinius arba groupage), tai didelės logistikos kompanijos siūlo kelionę beveik kiekvieną dieną. Esu matęs, kaip didžiausių šalies vežėjų tvarkaraščiai yra suformuoti taip, kad išvykimai iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos vyktų 3–4 kartus per savaitę (pavyzdžiui, antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais).

Tačiau jei kalbame apie pilną krovininę (FTL – Full Truck Load), tvarkaraštis yra lankstesnis. Jis formuojamas pagal kliento poreikius. Paprastai, kai užsakomas toks reisas, jis gali būti įvykdytas per 48–72 valandas nuo užsakymo momento, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio laiką. Taigi, reguliaraus susisiekimo trukmė yra nuolatinė, o individualių reisų dažnis priklauso nuo jūsų skubos ir galimybių derinti krovinius.

2. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kiek laiko jie užtrunka?

Yra du pagrindiniai „koridoriai“, kuriuos naudojame pervežimuose į JK. Pirmasis ir populiariausias – tai maršrutas per Kalė (Calais) arba Diunkerką (Dunkirk) Prancūzijoje, persikėlus keltu arba per Eurotunelį į Doverį arba Folkstoną Anglijoje. Antrasis – maršrutas per Olandiją (uostas Huk van Holandas) į Harvičą arą Iminghemą.

Maršrutas per Kalė-Doverį yra trumpiausias ir dažniausiai naudojamas. Atvažiavus iki Kalė, persikėlimas trunka maždaug 1,5–2 valandas (įskaitant įsiregistravimą ir išvykimą). Tačiau reikia prisiminti, kad nuo Lietuvos iki Kalės reikia važiuoti apie 18–24 valandas (priklausomai nuo maršruto per Vokietiją ar Lenkiją). Visas kelionės laikas nuo siuntos paėmimo Lietuvoje iki iškrovimo JK (pavyzdžiui, Londono srityje) paprastai svyruoja nuo 72 iki 96 valandų.

Maršrutas per Olandiją šiek tiek ilgesnis, tačiau dažnai mažiau užstrigęs, nes Kalėje gali susidaryti didelės eilės muitinėje arba dėl migrantų kontrolės. Šis maršrutas gali prailginti kelionę keletą valandų, tačiau dažnai būna stabilesnis dėl tvarkaraščių.

3. Kaip „Brexit“ paveikė kelionių tvarkaraščius į JK?

„Brexit“ buvo revoliucija logistikoje. Anksčiau, kai JK buvo ES narė, sienos kirtimas buvo formalumas. Dabar tai yra svarbiausias veiksnys, įtakojantis laiką. Dabar tvarkaraštis nėra tik „važiavimo laikas“, jis turi įtraukti laiką muitinės procedūroms.

Prieš išvykdami iš Lietuvos (arba paskutinės ES šalies), vairuotojas turi pateikti išankstinę prekių deklaraciją (Exit Summary Declaration). O atvykus į JK, turi būti pateikta įvedimo deklaracija. Jei dokumentai yra tvarkingi, procesas trunka kelias dešimtis minučių. Jei ne – traukinys ar keltas gali išvykti be jūsų, o tai perkelia visą tvarkaraštį pirmyn.

Praktikoje tai reiškia, kad dabara reikia planuoti papildomą laiko rezervą – mažiausiai 2–4 valandas prieš pat plaukimą per kanalą, kad būtų užbaigtos visos sanitarijos ir fitosanitarijos kontrolės, ypač jei vežate maisto produktus ar gyvūnus. Be to, daugelis vežėjų privalo naudotis „Smart Freight“ portalu, kas taip pat reikalauja laiko.

4. Kokiu metu geriausia planuoti siuntos išvykimą, kad ji atvyktų laiku?

Planavimas – tai pusė sėkmės. Jei jūsų klientas JK laukia siuntos pirmadienį ryte, geriausia ją išsiųsti iš Lietuvos antradienį arba trečiadienį (priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys). Kodėl? Nes reikia laiko surinkti dalinius krovinius sandėlyje, suformuoti vagoną ir nuvažiuoti iki jūros.

Nerekomenduoju planuoti atvykimo šeštadienį ar sekmadienį, nebent tai yra ypatingas užsakymas. Jungtinėje Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, sandėliai ir parduotuvės dažnai dirba trumpiau savaitgaliais, o muitinės punktai gali dirbti pagal sutrumpintą grafiką, kas gali sukelti dėliojimų. Idealus variantas – taip suplanuoti tvarkaraštį, kad krovinys atvyktų į JK sandėlį nuo antradienio iki penktadienio. Taip išvengsite streso ir papildomų saugojimo mokesčių sandėliuose.

5. Ar galima sekti krovinio judėjimą realiu laiku?

Žinoma, šiais laikais tai yra standartas. Nors senuose laikuose tekdavo telefonuoti vairuotojui ir klausti, „kur jis esi“, šiandien naudojame GPS stebėjimo sistemas. Klientui dažnai suteikiama nuoroda (link), kurioje jis gali mattyti savo krovinio padėtį žemėlapyje.

Tačiau verta pažymėti, kad GPS rodo tik techninę padėtį. Jis nerodo to, kad vairuotojas gali stovėti eilėje prieš Eurotunelį 3 valandas dėl techninio gedimo arba kad laukia muitinės patikros. Todėl, kai matote, kad krovinys „stovi“, ne visada reiškia, kad įvyko problema. Gali būti, kad tai planinis poilsis (pagal tachografo reikalavimus) arba laukimas, numatytas tvarkaraštyje. Geriausi logistikos poskyriai visada aktyviai komunikuoja ir praneša apie planuojamus vėlavimus iš anksto.

6. Kuo skiriasi keltų ir Eurotunelio tvarkaraščiai?

Tai labai dažnai klausimas, ir skirtumas yra esminis. Keltai plaukia tarp Kalė (Prancūzija) ir Doverio (JK) arba tarp kitų uostų. Jų išvykimai dažnai būna kas 30–60 minučias per dieną, tačiau naktį dažniai būna pertrauka. Kelionė keltu trunka apie 90 minučių. Vairuotojams tai yra proga pailsėti, pavalgyti, užpildyti dokumentus.

Eurotunelis (tunnelinis traukinys) jungia Kokelę (Coquelles) su Folkstonu. Jis veikia dažniau – traukiniai važiuoja kas 15–20 minučius beveik visą parą. Kelionė truko tik 35 minutes. Tai yra greičiausias būdas persikelti. Tačiau Eurotunelio tvarkaraštis yra griežtesnis – jei vėluojate 5 minutes, jūsų vietą gali užimti kitas, ir teks laukti kito traukinio. Be to, į Eurotunelį negali važiuoti kai kurie pavojingi kroviniai, todėl jiems tenka rinktis keltus, kurie turi platesnį tvarkaraštį tokiems siuntoms.

7. Kaip vairuotojų darbo laikas (poilsio laikas) veikia pristatymo laiką?

Tai yra vienas dažniausiai nepaisomų veiksnių. Mes negalime tiesiog važiuoti 24 valandas iš eilės. ES ir JK taisyklės nustato griežtus vairuotojų darbo ir poilsio laiko apribojimus. Vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo ir ne daugiau kaip 9 valandas vairuoti per dieną (gali būti pratęsta iki 10 valandų 2 kartus per savaitę).

Ką tai reiškia klientui? Jei kelionė iki uosto trunka 20 valandų, vairuotojas privalo padaryti pertrauką. Jei jis atvyksta į uostą šiek tiek pavėlavęs, dėl poilsio reikalavimų jis gali praleisti savo keltą ar traukinį, o tai perkelia visą tvarkaraštį. Be to, po persikėlimo į JK, vairuotojui dažnai tenka dar 4–6 valandų važiuoti iki sandėlio. Jei jis jau yra išnaudojęs savo dienos limitą, jis privalo sustoti ir pailsėti prieš pat atvykdamas į sandėlį, kas gali atidėlioti iškrovą rytoj. Todėl realistinis tvarkaraštis visada turi įtraukti šias „neperšokamas“ pertraukas.

8. Ar yra sezoninių svyravimų tvarkaraščiuose?

Absoliučiai taip. Logistika, kaip ir kiekvienas verslas, turi savo aukšto ir žemo sezono metus. Labiausiai užimtas laikotarpis yra prieš Šventes (Kalėdas, Naujuosius metus) ir vasarą (nuo birželio iki rugpjūčio).

Prieš Šventes visi nori parvežti prekių, kad sandėliai būtų pilni, o parduotuvės – aprūpintos. Tuo metu keltų ir Eurotunelio vietos gali būti užsakytos savaitėmis į priekį. Jei planuojate didelę siuntą lapkričio ar gruodžio mėnesį, reikia tai pranešti logistikos partneriui bent 2–3 savaites anksčiau, kad būtų užtikrintas vietos tvarkaraštyje (slot). Vasarą padidėja keleivių srautas, kas taip pat gali trukdyti krovinių transportui, ypač keltuose, kurie gali būti pilni turistų, o kroviniams lieka mažiau vietų.

9. Kas nutinka, jei krovinys užstrigs sienoje arba dėl blogo oro?

Tai yra realybė, su kuria susiduriame. Jei dėl blogo oro (pvz., stipraus vėjo) keltai nebeplaukia, tai sukelia „domino efektą“. Vienas atšauktas reisas užblokuoja tūkstančius tonų krovinių. Tuo atveju tvarkaraštis keičiasi dinamiškai.

Mes, kaip logistikos ekspertai, turime „B“ planą. Jei uždaromas vienas uostas (pvz., Doveris dėl rūko), mes nukreipiame transportą į kitą uostą (pvz., Niuheiveną ar Iminghemą), net jei tai reiškia papildomų 200–300 km važiavimo Anglijoje. Klientui svarbiausia yra tai, kad mes apie tai informuojame iš karto. Sienos užstrigimas (pvz., dėl migrantų krizės ar muitinės streiko) taip pat gali prailginti laukimą nuo valandos iki kelių dienų. Tokiu atveju tvarkaraštis tampa antrinio reikšmingumo dalyku, o svarbiausia tampa krovinio saugumas ir dokumentų tvarkymas.

10. Kaip užtikrinti, kad mano krovinys atvyktų būtent tada, kada man reikia?

Geriausias būdas užtikrinti tikslų pristatymą – yra ankstyvas ir tikslus planavimas bei atviras dialogas su logistikos bendrove. Pateikite užsakymą kuo anksčiau. Pateikite visus reikiamus dokumentus (PVM numeris, EORI numeris, prekių deklaracijos, sertifikatai) laiku.

Jei jums reikalingas „Just-in-Time“ pristatymas (pvz., į gamyklą, kurioje nėra sandėliavimo vietos), apie tai praneškite iš anksto. Mes galime paskirti vairuotoją, kuris pradės važiuoti vėliau, kad būtų atsižvelgta į poilsio laiką, ir atvyktų tiksliai į nurodytą laiką. Taip pat verta pasidomėti, ar JK pirkėjas turi savo muitinės brokerio – tai pagreitins procesą ir sumažins riziką, kad krovinys užstrigs sienoje. Tikslios informacijos apie prekių svorį, matmenis ir rūšį taip pat leidžia mums pasirinkti optimalų maršrutą ir tvarkaraštį.

Išvada

Kelionės į ir iš Jungtinės Karalystės tvarkaraščiai nėra tiesius linijos lentele. Tai gyvas organizmas, kuriam reikalinga patirtis, žinios ir nuolatinis stebėjimas. Per daugiau kaip dvidešimt metų šioje srityje išmokau, kad nėra dviejų vienodų reisų. Vienas gali vykti kaip laikrodžio, kitas gali nukristi dėl netikėtų aplinkybių.

Raktas į sėkmę yra suprasti, kad tvarkaraštis priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo dokumentų tvarkymo, oro sąlygų, vairuotojų poilsio laiko ir, žinoma, politinių sąlygų, susijusių su „Brexit“. Pasiruošęs klientas, kuris bendradarbiauja su patikima logistikos kompanija, visada bus žingsnis priekyje. Jis žinos, kad nors tvarkaraštis gali pasikeisti, jo krovinys pasieks paskirties vietą saugiai ir laiku.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti sudėtingą, bet įdomų tarptautinių pervežimų pasaulį.