Visas vadovas: kaip pasiruošti kelionei iš Anglijos į Lietuvą ir visą Europą

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sukaupiau ne tik kilometrų, bet ir patirties, kuri leidžia matyti daugiau nei paprastam vairuotojui ar keleiviui. Kelionė iš Didžiosios Britanijos (JK) į žemyninę Europą, ir ypač į Lietuvą, pasikeitė pastaraisiais metais. Po „Brexit“ tai nebebe paprasta „užsukti pro kelią“, o geriau suplanuotas logistinis veiksmas, reikalaujantis dėmesio dokumentams, techninei būklei ir muitinės taisyklėms.

Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mane dėl pervežimų ar konsultacijų, dažnai klausia to paties: „Kas pasikeitė?“ ar „Ką būtina žinoti, kad nebuvo nemalonumų kelionės pabaigoje?“. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis jums pasiruošti kelionei taip, kad ji būtų ne tik saugi, bet ir rami. Nesvarbu, ar vairuate savo automobilį grįžtant namo, ar planuojate pervežti turtą – ši informacija bus neįkainojama.

Kelionės pasiruošimas prasideda ne tada, kai užsukate variklį, o gerokai anksčiau, kai sėdate prie stalo su dokumentais. Pasitikėjimas savo automobiliu, supratimas apie draudimo ribas bei žinios apie tai, ką galite vežti su savimi, o kuo tikrai negalite – tai raktas sėkmingai kelionei be jokio streso. Pažiūrėkime į procesą žingsnis po žingsnio.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi kertant JK sieną (Brexit laikotarpiu)?

Tai vidas dažniausiai užduodamas klausimas, ir nenuostabu. Po 2021 m. sausio 1 d. Didžioji Britanija tapo „trečiąja šalimi“ Europos Sąjungos (ES) akimis, todėl pasų kontrolė tapu griežtesnė. Jei anksčiau pakeliui pro Belgiją ar Olandiją galėjome prasuktis be sustojimo, dabal situacija kitokia.

Pirmiausia, pasas. Jis turi būti galiojantis ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo planuojamos kelionės pabaigos datos. Taip pat svarbu prisiminti apie taisyklę, kad pasas negali būti išduotas prieš daugiau kaip 10 metų (nepaisant jo galiojimo datos). Tai dažna klaida – žmonės mato, kad galioja dar metai, bet pasas buvo išduotas prieš 10 metų ir vieną dieną, todėl jis laikomas negaliojančiu.

Antroji svarbiausia komponentė – vairuotojo pažymėjimas. Jei jis nėra ES standarto (t.y., turi rodyklę arba nėra nurodytas data formato DD.MM.YYYY), rekomenduojama gauti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (1968 m. konvencijos). Nors daugelis šalių priima JK licencijas, sunkumų atveju (pvz., avarijos ar policijos patikrinimo Vokietijoje) turėti tarptautinį pažymėjimą taupo daug nervų.

Taip pat ne užmirškite automobilio dokumentų. V5C sertifikatas (registracijos pažymėjimas) yra privalomas. Jei automobilis ne jūsų, būtina turėti raštišką savininko leidimą vairuoti, geriausia angliškai, išverstą į lietuvių kalbą arba (tai geriausias variantas) dvikalbį. Be to, jei automobilio numeriai nėra su JK ženkla (Europlate su GB simboliu šone), privaloma turėti „GB“ lipduką galinėje automobilio dalyje. Nuo 2021 m. rugsėjo „GB“ lipdukas yra vienintelis legalus būdas pažymėti kilmęs šalį, senasis „EU“ simbolis nebegalioja.

2. Ar reikalingas „Green Card“ draudimo polisas?

Tai klausimas, kuris sukelia daugiausia painiavos. Po „Brexit“ JK draudikų išduodami draudimai automatiškai nebepadengia atsakomybės ES šalyse. Taigi, jei turite tik standartinį JK draudimą, techninai jis galioja tik Šiaurės Airijoje.

Norint važiuoti į ES (įskaitant Lietuvą), būtina gauti „Green Card“ (Žaliąją kortą). Tai dokumentas, kurį išduoda jūsų draudimo bendrovė nemokamai (paprastai iš anksto reikia užsakyti mažiausiai 2-4 savaites iki kelionės). Korta turi būti originalas, ne kopija. Nėra tokios dalyko kaip skaitmeninis Green Card, kurį galima parodyti telefone – sienos pareigūnai reikalauja fizinio popieriaus.

Be Green Card, taip pat patariame pasitikrinti, ar jūsų draudimas apima „Breakdown cover“ (techninės pagalbos draudimą) Europoje. Dauguma JK draudikų siūlo tik pagalbą JK teritorijoje, todėl reikės papildomai įsigyti europinę techninės pagalbos policiją (pvz., „ADAC“, „AA Europe“ ar pan.). Be šios apsaugos, automobilio gabenimas iš autostrados po gedimo Vokietijoje ar Prancūzijoje gali kainuoti tūkstančius eurų.

3. Kaip elgtis su muitine ir ką galima vežti sau, o ką ne?

Čia prasideda rimčiausia dalis, ypač tiems, kurie grįžta gyventi ar veža daugiau nei asmeninius daiktus. Pagal ES taisykles, keleiviai iš trečiųjų šalių (kaip dabar yra JK) turi deklaruoti bet kokius grynųjų pinigų sumas, viršijančias 10 000 eurų. Tai ne tik apie eurų banknotus, bet ir svarus, čekius ar netgi auksą.

Dėl prekių: jei vežate daiktus tik sau ir šeimos nariams, kurie nėra skirti prekybai, tai laikoma asmeninio naudojimo siuntomis. Yra nustatytos apmokestinimo ribos. Jei prekių vertė (įskaitant alkoholį ir tabaką) viršija 430 eurų (keliaujant oru ar jūra) ar 300 eurų (keliaujant sausuma), jas reikės deklaruoti ir sumokėti PVM bei muito mokestį.

Ypač daug dėmesio skirkite maisto produktams. Į ES negalima vežti mėsos ar pieno produktų iš JK (išskyrus specialius atvejus, pvz., kūdikių maistą ar gydomuosius preparatus, kurių svoris neviršija 2 kg). Vaisiai, daržovės ir augalai turi atitikti standartus, o kai kurie (pvz., bulvės) iš JK visiškai draudžiami. Jei vežate šunį ar katę, būtina pasitikrinti, ar gyvūnas turi mikroschemą, pasą ir, svarbiausia, ar buvo atliktas echinokokozės gydymas (gyvūnas turi būti apgydytas ne anksčiau kaip 24–120 valandos prieš įveikiant sieną).

4. Kokios alkoholio ir tabako gaminių limitos?

Nors Jungtinė Karalystė paliko ES muitų sąjungą, ji išlaikė „de minimis“ taisykles, kurios leidžia atvežti tam tikrą kiekį prekių be mokesčių, jei jos skirtos asmeniniam vartojimui.

Dabar galioja šie orientaciniai kiekiai (nepamirškite, jei viršysite – mokesčiai bus dideli): * Alkoholis: 18 litrų stipriųjų gėrimų (virš 22 % alkoholio), arba 54 litrai putojančiojo vyno (šampano), arba 90 litrų stalo vyno. * Tabakas: 200 cigaretės arba 100 cigarilių, arba 50 cigarų, arba 250 g rūkymo tabako.

Svarbiausia taisyklė – tai turi būti asmeniniam naudojimui. Muitininkas turi teisę nutraukti jus, jei atrodys, kad prekių kiekis yra komercinis (pvz., vežate 50 kartonų cigaretę į vieną žmogų). Mano patirtis rodo, kad geriausia turėti kvitus, jei ką nors nupirkote dideliais kiekiais prieš pat sieną, kad galėtumėte įrodyti, kad tai ne pirkimas perparduoti.

5. Kokius techninius rekvizitus turi turėti automobilis važiuojant per Europą?

Jungtinėje Karalystėje mes pripratome prie kairės pusės eismo. Važiuojant į žemyninę Europą, automobilio techninė įranga turi atitikti vietos reikalavimus.

Pirmiausia ir svarbiausia – žibintai. JK automobiliuose žibintai šviečia į kairę (kad neakintų priešais važiuojančius). Europoje kelią reikia šviesti tiesiai ar šiek tiek į dešinę. Jei nesudėtingai pakeisti žibintų nurodymų negalima (automobilyje nėra mechanizmo), būtina užklijuoti specialius šviesos keitiklius (headlamp beam deflectors). Be jų Prancūzijoje ar Belgijoje galite gauti baudą net vietoje.

Antra, privaloma įranga: * Atšvaitų liemenės: Turi būti kiekvienam keleiviui. * Pirmosios pagalbos aptvaras: Reikalavimai skiriasi (Vokietijoje labai griežti, Prancūzijoje švelnesni), bet turėti privaloma. * Avarinis žibintas (trikampis) ir ugnies gesintuvas. * Šaltosios šalims reikmenys: Jei kelionė vyksta spalio–balandžio mėn., daugumoje šalių (Vokietija, Prancūzija, Lietuva) privalomos žieminės padangos arba padangų grandinės.

Taip pat prisiminkite apie „Crit'Air“ etiketes Prancūzijoje. Jei važiuosite pro Paryžių, Lioną ar kitus didmiesčius, būtina iš anksto užsakyti specialią lipduką, nurodančią automobilio taršą. Be jos į miesto centrą patekti neįmanoma, o baudos didelės.

6. Ar galiu veži brangius elektroninius prietaisų ar juos reikia deklaruoti?

Tai dažnas klausimas tiems, kurie dirba IT srityje ar tiesiog perkuroja kompiuterius iš Londono, kur jie pigesni. ES taisyklės sako, kad asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ir kuriuos turite su savimi grįžtant į gyvenamąją vietą, mokesčiais neapmokestinami.

Tačiau jei atvežate 5 neįpakuotus „iPhone“ ar 3 nepertraukiamųjų maitinimo šaltinių (UPS) vieną kartą, muitininkas gali manyti, kad tai prekybinis siuntas. Brangūs daiktai (virš 1000–2000 eurų vertės) gali sukelti klausimų.

Mano patarimas: jei daiktas yra naujas (pirkamas prieš kelionę), turėkite kvitą. Jei tai naudojamas asmeninis kompiuteris, jis gali turėti naudojimo žymių. Taip pat verta paminėti, kad jei daugiau nei 6 mėnesius gyvenate JK, o automobilis ir turtas liko Lietuvoje, grįžtant jūs tiesiog susitvarkote su savo turtu – čia svarbi ToR (Transfer of Residence) forma, apie kurią kalbėsime vėliau.

7. Kas yra ToR01 forma ir kada ji reikalinga?

Tai vienas svarbiausių dalykų tiems, kurie po ilgo laiko Anglijoje nusprendžia grįžti gyventi į Lietuvą. ToR01 (Transfer of Residence) yra Jungtinės Karalystės muitinės forma, leidžianti atvežti asmeninius daiktus iš JK į ES be muito ir PVM.

Be šios formos, jei atvežiate baldus, buitinę techniką ar netgi automobilį, kurį naudojote JK, galite susidurti su milžiniškais mokesčiais (PVM ir muytas gali siekti 20–30 % vertės). Norint gauti ToR01, reikia įrodyti, kad: 1. Gyvenote JK ne mažiau kaip 12 mėnesių. 2. Turėsite nuosavybės teisę į daiktus ne mažiau kaip 6 mėnesius prieš juos vežant. 3. Neįsigijote daiktų tik tam, kad juos pigiau atvežtumėte į ES (prekybinis tikslas). 4. Planuojate gyventi ES ne mažiau kaip 12 mėnesių.

Šią formą reikia užpildyti ir gauti patvirtinimą prieš išvykstant. Ją reikia pateikti Lietuvos muitinei (arba pirmosios ES šalies muitinei, į kurią įvažiuojate) kartu su inventoriumi (daiktų sąrašu). Mano patirtis rodo, kad šis procesas trunka kelias savaites, taigi nedelskite iki paskutinės akimirkos.

8. Kaip pasiruošti maršrutu – tunelis ar keltas?

Svarstymas tarp „Eurotunnel“ (po La Manšu) ir keltų (Dover-Calais, Dover-Dunkirk) dažnai priklauso nuo biudžeto ir laiko.

Eurotunnel: Greičiausias būdas (35 min. po vandeniu). Jums reikia važiuoti į vagoną, išlipti iš automobilio ir laukti. Tai patogu šeimoms su gyvūnais (nereikia juos išleisti iš būdos). Tačiau bilietai gali būti brangesni pikinėmis valandomis.

Keltas: Užtrunka apie 1.5–2 valandas. Galima išlipti ir pasivaikščioti, pavalgyti. Dažnai pigesnis, ypač jei užsakovite iš anksto. Tačiau jūros ligą kenčiantiems žmonėms gali būti sunku.

Mano patarimas eksperto: visada užsakykite bilietus internetu iš anksto. „Pirkti prieš vartus“ kainuoja dvigubai brangiau. Taip pat atkreipkite dėmesį į aukštį – jei vairuojate aukštą vandenį (pvz., su daug daiktų ant stogo), gali tekti rinktis didesnį keltą. Taip pat planuokite atvykti į terminalą bent 2 valandas prieš išvykimą, ypač vasarą ar švenčių metu – kontrolių eilės gali būti ilgos.

9. Ką daryti, jei automobilis sugenda Europoje?

Niekas neplanuoja gedimų, bet jie įvyksta. Kaip minėjau, patikrinkite techninės pagalbos draudimą. Jei jo neturite, skambinimas pagalbai Vokietijoje gali kainuoti nuo 150 iki 500 eurų už vieną iškvietimą, o automobilio gabenimas dar daugiau.

Būtina turėti visus reikalingus kontaktus parašyti ant popieriaus (jei neturite ryšio ar telefono išsikrovęs). Žinokite savo draudimo numerį ir policijos numerį (112 visoje ES).

Jei įvykė avariją, nejudinkite automobilio (jei nekelia pavojaus), nufotografuokite vietą, susiraskite liudininkų. ES šalyse avarijų protokolai skiriasi, bet europinė avarijos deklaracija (Europos avarijos pareiškimas) padeda greičiau išspręst ginčus su draudikais. Pasididžiavimu galiu pasidžiaugti, kad mano klientai visada turi šią formą lietuviškai/angliškai/lenkiškai rankinėje.

10. Ar sunku persiorientuoti iš kairės pusės į dešinę?

Psichologinis ir fizinis persiorientavimas yra vienas pavojingiausių momentų. Pats didžiausias pavojus – ne važiuoti autostradoje, o posūkiai ir žiedai.

Kai įvažiuojate į žiedą Europoje, reikia sukti į dešinę (prieš laikrodžio rodyklę). Po ilgo važiavimo Anglijoje (kur sukti į kairę), instinktai gali išduoti. Ypač pavojinga yra išvažiuoti iš degalinės ar parkavimo aikštelės – čia dažniausiai įvyksta avarijos, nes vairuotojai automatiškai užsuka į kairę juostą.

Taip pat būkite ypatingai atidiški naktį. Nėra pritaikytų žibintų (jei neuzklijuotiote keitiklių), galite matyti blogiau, o dviračiai ar pėstieji gali būti ten, kur jų nesitikite.

Mano patarimas: pirmąją dieną (pvz., atvykę į Prancūziją) nevairuokite ilgiau kaip 3–4 valandas. Padarykite pertrauką, pailsėkite. Pavojingiausia yra pavargęs vairuotojas, kuris dar ir suka į neteisingą pusę.

Išvada

Pasiruošimas kelionei iš Anglijos – tai ne tik bazių pakavimas ir kuro bako užpylimas. Tai sistematis požiūris į dokumentus, techninę būklę bei supratimas apie tai, kad po „Brexit“ mes esame svečiai Europoje. Mano daugiametė patirtis tarptautiniuose pervežimuose moko vieno: gerai suplanuota kelionė yra pusė sėkmės.

Nepaisykite smulkių detalių – nuo „GB“ lipduko iki Green Card kortelės. Šios smulkmenos gali nulemti, ar jūsų kelionė bus maloni nuotykis, arba prasidės nuo baudos prieš pirmąją degalinę. Jei ruošiatės grįžti į Lietuvą gyventi ir vežate daug daiktų, nebijokite kreiptis į profesionalų pagalbos dėl ToR01 formos ir muitinės deklaravimo – tai sumažins stresą ir padės išvengti nereikalingų išlaidų.

Kelionė turi būti džiaugsmas, ne šaltis nugaroje.