Visas vadovas: išvykimo ir atvykimo grafikas keleiviams į Angliją

Dirbdamas tarptautinių keleivinių pervežimų srityje beveik du dešimtmečius, esu girdėjęs vieną klausimą dažniau nei bet kurį kitą: „Kokia tiksliai bus mano išvykimo ir atvykimo valanda?“. Atrodo paprasta, tačiau kai kalbame apie maršrutus, jungiančius Lietuvą (arba kitas Baltijos šalis) su Didžiąja Britanija, „paprastumo“ ilgesnį tenka pamiršti. Tai ne tiesiog važiavimas nuo taško A iki taško B. Tai sudėtingas logistikos procesas, į kurį įeina kelių šalių pasienio kontrolė, jūros perėjimas, vairuotojų darbo laiko apribojimai ir, žinoma, neliektinas kelio eismo nuokrypis.

Šiame straipsnyje neapsiribosime sausu tvarkaraščiu. Aš padėsiu jums suprasti mechanizmą, kuris valgo jūsų laiką, ir paaiškinsiu, kodėl grafikas gali pasikeisti. Supratęs procesą, jūs ne tik mažiau nerimosite savo kelionės metu, bet ir galėsite geriau pasiruošti ilgam, bet nuostabiam keliui į Angliją. Nuo to, kada atvykti į stotelę, iki to, ką tikėtis priešais Londono „Victoria“ ar „Golders Green“ stoteles – viską išdėstysiu aiškiai ir išsamiai.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 detaliausių klausimų ir atsakymų, kurie apima visą kelionės spektrą – nuo bilieto įsigijimo momento iki pirmojo žingsnio žemyn Jungtinės Karalystės žeme.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją ir kodėl laikas skiriasi skirtinguose šaltiniuose?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Klientas dažnai pamato skelbime „apie 30 valandų“ ir mano, kad vairuotojas tiesiog paspauds pedalinę ir po paros jis bus atvykęs. Tačiau mano patirtis sako, kad realus kelionės trukmės langas svyruoja nuo 30 iki 36 valandų, o retais atvejais netgi iki 40 valandų.

Kodėl tokia dispersija? Visų pirma, tai ne vienas vairuotojas. Taisyklės mums leidžia vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po kurių privaloma 45 minučių pertrauka. Jei kelionė vyksta be keleivinių pertraukų (t. y. autobusas važiuoja be sustojimų maistui, tik techninėms vairuotojų pertraukoms), tas laikas susideda iš grynojo važiavimo ir techninių sustojimų. Tačiau dažniausiai į maršrutą įeina ir viena ar dvi ilgesnės pertraukos keleiviams (papietauti ar nusipirkti vandens). Be to, labai didelę įtaką daro jūros perėjimas. Keltas (pvz., iš Dover į Calais ar atvirkščiai) trunka apie 90 minučių, o įplaukimas į uostą ir išplaukimas gali užtrukti papildomai. Eurotunelio variantas („Le Shuttle“) trunka tik 35 minutes techninės perėjimo po kanalu prasme, tačiau čia daugiau laiko prarandama dėl griežtesnės saugos patikros ir įsodinimo procedūrų. Taigi, kai žiūrite į grafiką, visada žiūrėkite ne į fiksuotą valandą, o į laiko intervalą.

2. Kiek anksti prieš išvykimą reikia atvykti į susitikimo vietą (stotelę)?

Profesionalus keleivis visada atvyksta laiku. Tačiau ką reiškia „laiku“? Tarptautiniuose maršrutuose taisyklė standartinė: reikia būti stotelėje mažiausiai 30 minutes (o idealiai – 60 min.) prieš nurodytą išvykimo laiką. Kodėl tiek daug? Negi autobusas nepalauks?

Atsakymas yra dvipusis. Pirma, vairuotojas turi užbaigti bilietų kontrolę, susitvarkyti bagažą (užregistruoti jį, padėti į bagažinės skyrių, išduoti bagažo čekius). Jei autobuse yra 50 keleivių, šis procesas su vienu vairuotoju gali užtrukti net 40–50 minučių. Antra, manykime apie logistiką. Vairuotojas turi tikslų grafiką, kad nepraleistų jūros perėjimo „lango“ (slot‘o). Jei jis pavėluos 10 minučių Vilniuje, tai gali reikšti, kad jis pavėluos valanda į Doverio uostą, o tada – praleisti keltą ir laukti kito 3–4 valandas. Dėl to vairuotojai yra instruktuoti laikytis tvarkaraščio ir, jei vėluojate daugiau nei 5–10 minučių (ir jūs nesuskambinote), autobusas gali išvykti be jūsų. Todėl nepamirškite: laikas – pinigai, o šiuo atveju – ir jūsų kelionė.

3. Kas vyksta pasienio kontrolės punktuose ir kiek tai gali užtrukti?

Tai yra „juodoji dėžė“, kuri dažniausiai gadina idealų grafiką. Kelionėje į Angliją turime praeiti ne vieną, o kelias kontrolės stintas. Išvykdami iš Lietuvos, perėję Lenkijos ir Vokietijos sienas (Schengeno zona), kontrolės dažniausiai nebūna arba yra simbolinės. Tačiau artėjant prie Jungtinės Karalystės, viskas pasikeičia.

Svarbiausias momentas – Prancūzijos pusėje (prieš įplaukiant į Eurotunelį ar uostą) arba tiesiogiai įžengus į JK teritoriją (jei keliaujate keltu, kontrolė vyksta jame arba Doverio uoste). Nuo „Brexit“ pasienio kontrolės tapo griežtesnės. Visi keleiviai turi išlipti iš autobuso, paimti visą rankinį bagažą ir eiti per pasienio punktą. Čia pasienio pareigūnai tikrina pasus, vizas (jei reikalinga) ir galimą nelegalią migraciją.

Kiek tai trunka? Idealiu atveju – 30–40 minutes visiems autobuso keleiviams. Tačiau jei tame pačiame autobuse yra keleivis su problematiškais dokumentais, jei atsiranda techninių problemų su pasų skaitytuvais arba tiesiog susiduria didelis keleivių srautas (pvz., poilsiaujančių laikotarpiais), laukimas gali užtrukti ir 2, ir 3 valandas. Vairuotojas negali įsikišti į pasieniečių darbą, todėl šis laikas yra neprognozuojamas. Tuo atveju, jei matote, kad autobusas vėluoja, 90 proc. tikimybės, kad jis stovi pasienio kontrole.

4. Kaip veikia perėjimas per Lamanšą (keltas arba tunelis) ir kaip tai veikia grafiką?

Technologiškai tai vienas įdomiausių kelionės etapų. Jei maršrte numatytas keltas, autobusas važiuoja į uostą (pvz., Dover ar Calais), čia jis gali laukti eilėje įsodinimui (boarding). Pačioje kelionėje keleiviai dažnai gali išlipti ir pasivaikščioti keldo deck‘e, papietauti kavinėje. Keltas plaukia apie 1 valandą 30 minučių. Tai yra geresnė galimybė ištiesti kojas, tačiau dėl oro sąlygų (audros) keltas gali būti atidėliotas.

Jei naudojamas Eurotunelis („Le Shuttle“), procesas kitoks. Autobusas važiuoja į specialų traukinio vagoną. Tai yra greičiau – pati perėjimas po kanalu trunka tik 35 minutes. Tačiau čia yra griežtesnės saugumo taisyklės: keleiviai dažniausiai turi likti autobuse arba išlipti į specialų keleivių vagoną, o ne į aikštelę. Be to, prieš įvažiuojant į traukinį, atliekama papildoma apsauga nuo nelegalių keleivių (migrantų), bandančių užlipti ant sunkvežimių. Tai reiškia, kad vairuotojas turi apžiūrėti ratus, patikrinti bagažinę ir uždaryti užraktus. Ši procedūra gali užtrukti 20–40 minučių prieš pat įvažiavimą. Svarbu: tiek keltas, tiek tunelas veikia pagal tvarkaraštį. Jei vėluojate į uostą (pvz., dėl eismo rūšies), jūsų autobusą gali perkelti į kitą „langą“, kas reiškia 2–3 valandų pavėlavimą.

5. Ar maršrute yra numatyti pertraukiamai (pietūs, degalinės) ir kiek laiko jos trunka?

Tai klausimas, kurį dažniausiai klauso tie, kurie turi specifinių sveikatos reikalavimų ar vaikus. Tarptautiniuose reisuose standartinė praktika yra tokia: kas 4,5 valandos vairuotojas privalo padaryti 45 minučių techninę pertrauką. Taip pat į maršrutą dažnai įterpiamos ilgesnės pertraukos (apie 20–30 minučių) degalinėse, kur keleiviai gali nusipirkti maisto, gėrimų ar išlyti į tualetą.

Tačiau čia reikia būti atidiems. Kai kurie vežėjai siūlo „tiesioginį“ reisą, kuris techniškai yra be ilgų sustojimų, išskyrus vairuotojo poilsio pertraukas. Kituose atvejuose (pvz., „Ecolines“, „Kautra“ ar pan.) gali būti numatyta viena ilga pertrauka (pvz., 40 min.) Vokietijoje ar Belgijoje. Verta pasidomėti šiuo dalyku iš anksto. Jei jums reikalingi dažni sustojimai dėl sveikatos, rekomenduoju pasirinkti reisą su daugiau pertraukų, nors jis gali trukti šiek tiek ilgiau. Taip pat nepamirškite, kad kai kuriose degalinėse tualetai gali būti mokami (ypač Vakarų Europoje), todėl verta turėti smulkių pinigų ar kortelę.

6. Kokios yra pagrindinės atvykimo pavėlavimo Anglijoje priežastys?

Esu matęs daug nusivylusių veidų, kai autobusas vietoje 08:00 ryto atvyksta tik 11:00. Kodėl taip atsitinka? Pirmoji ir pagrindinė priežastis – eismas. Vakarų Europa, ypač Belgija, Vokietija ir Anglijos autostrados (M25, M1), yra apkrautos. Vien avarija ar remonto darbai gali sukelti spūstį, kurią įveikti trunka valandas.

Antroji priežastis – techniniai gedimai. Nors autobusai prižiūrimi kasdien, ilgos kelionės, ypač žiemą, išbando viską. Gali nusėsti stabdžiai, atsirasti padangų problemos arba variklio įsibegimo nesklandumai. Tokiu atveju reikia laukti pagalbos ar net pakeisti autobusą, kas visada sukelia didelius grafiko poslinkius.

Trečioji priežastis – jau minėta pasienio kontrolė. Po „Brexit“ ir padidėjusios migracijos srautų, Anglijos pasieniečiai dirba labai kruopščiai. Jei tame pačiame autobuse yra keleivis, kurio dokumentai kelia abejonių, visa autobuso komanda laiko, kol problema išsprendžiama. Tai gali trukti nuo valandos iki visos nakties. Nors tai retas atvejis, jis įvyksta. Mano patirtis sako, kad jei autobusas vėluoja daugiau nei 3 valandas, tai beveik visada yra susiję su pasieniu ar rimta avarija kelyje.

7. Kur tiksliai atvyksta autobusai Anglijoje ir kaip susidorojti su lagaminais?

Atvykimo vieta Anglijoje priklauso nuo pasirinkto vežėjo. Dažniausiai tai yra Londonas. Populiariausios stotelės yra „Victoria Coach Station“ (centrinis stoties pastatas) arba „Golders Green“ (šiaurės Londonas, labai populiari tarp lietuvių ir rytų europiečių). Taip yra dėl to, kad „Golders Green“ yra lengviau pasiekti iš autostrados, nei važiuojant į miesto centrą, kur yra daugiau eismo ribojimų (ULEZ zona).

Atvykus į stotelę, vairuotojas iškrauna bagažą. Čia labai svarbu: niekada nepalikite bagažo autobuse be priežiūros, net jei tikėjatės pasiimti jį po 5 minučių. Vairuotojas turi užbaigti darbą ir išvykti poilsio arba techninės pertraukos. Jūs privalote pasiimti lagaminą iš karto. Naudokite gautą bagažo čekį – jis pagelbės, jei vairuotojas per klaida iškraus ne tą lagaminą (tai nutinka, kai lagaminai panašūs). Jei atvykstate naktį, pasirūpinkite iš anksto, kaip nuvešite bagažą (taksi, viešbutis), nes naktiniai autobusai Londono centre gali būti retesni.

8. Kaip naktinės kelionės veikia išvykimo ir atvykimo grafiką?

Dauguma reisų į Angliją yra naktiniai. Kodėl? Todėl, kad tai leidžia sutaupyti dienos (ir darbo) laiko keleiviui. Tačiau naktinės kelionės turi savo niuansų. Išvykimas dažnai būna vėlai vakare (pvz., 19:00 ar 20:00), o atvykimas – anksti ryte arba dieną kitą dieną.

Naktį eismas būna mažesnis, todėl autobusas gali važiuoti greičiau, tačiau vairuotojo miego režimas yra griežtai reglamentuotas. Jei vairuotojo poilsio laikas tenka naktį, jis privalo sustoti ir 9 valandas (arba mažiau, priklausomai nuo savaitės) miegoti. Tai reiškia, kad keleiviai gali būti „užrakinti“ stotyje paryčių metu. Dažnai šios pertraukos vyksta Lenkijoje ar Vokietijoje. Pasiruoškite tai: turėkite ramų drabužį, antklodę (jei leidžiama) ir ausines, kad galėtumėte užmigti. Naktinėse kelionėse dažniau pasitaiko vėlavimų dėl to, kad degalinės naktį gali būti uždarytos arba mažiau personalo, kas sulėtina technines pertraukas. Visgi, mano nuomone, naktinis reisas yra patogiausias, nes praleidžiate didžiąją kelionės dalį miegodami.

9. Ką daryti, jei aš pavėluau į išvykimą, ar galiu susisiekti su vairuotoju?

Tai scenarijus, kurio norime išvengti, bet jis atsitinka. Jei pavėluote 5–10 minučių, skubėkite paskambinti į vežėjo pagalbos liniją (telefonas, nurodytas biliete). Kartais vairuotojas dar yra stotelėje arba dar neįvažiavo į miestą, ir dispečeris gali jam pranešti, kad laukia dar vieno keleivio.

Tačiau jei pavėluote 30 minučių ar daugiau, situacija tampa kritinė. Vairuotojai dažnai neturi teisės atsilikti nuo grafiko daugiau nei 5 minučių be rimtos priežasties (nors kai kurie yra empatiškesni). Jei autobusas išvyko be jūsų, bilietas dažniausiai negaunamas grąžinamas (arba grąžinamas tik su dideliu baudos mokestimi), nes tai yra keleivio kaltė. Jums teks pirkti naują bilietą kitam reisui. Mano patarimas: jei įtariate, kad galite pavėluoti (pvz., dėl eismo ar kitų aplinkybių), skambinkite iš karto. Kartais, jei vietų dar yra, galima susitarti dėl perkėlimo į kitą autobusą (jeigu jis važiuoja tuo pačiu maršrutu vėliau), bet tai yra labai individualus atvejis ir priklauso nuo vežėjo geros valios.

10. Kaip sekti autobuso judėjimą realiu laiku ir gauti pranešimus apie vėlavimus?

Anksčiau tekdavo sėdėti stotelėje ir nerimauti, ar autobusas vis dar važiuoja. Šiandien technologijos padeda išvengti streso. Didžioji dalis patikimų vežėjų turi internetines sistemas, kuriose galima sekti autobuso vietą realiu laiku (GPS). Tokia nuoroda dažnai nurodoma Jūsų el. laiške su bilietu arba SMS žinutėje.

Jei tokios sistemos nėra, dažniausiai vežėjas siunčia SMS pranešimus į išvykimo ir atvykimo stoteles (pavyzdžiui, „Autobusas atvyks per 30 minučių“).