Visapusiškas Draudimas Keliaujant į Angliją ir Atgal: Eksperto Vadovas Saugiam Pervežimui

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau ne vieną kartą, kaip pasididžiuojančios viltys nulūžta ties Anglijos kanalu arba ties Londono pakraščių sandėliais. Maršrutas Lietuva – Anglija ir atgal nuo seno buvo laikomas vienu pelningiausių, tačiau ir vienu techninių iššūkių turinčiu keliu. Po „Brexit“ viskas tapo dar sudėtingiau. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas per sieną, šiandien tai – cunamis dokumentų, muito procedūrų ir, svarbiausia, padidėjusio rizikos lygio.

Daugelis klientų, pirmą kartą siunčiantys prekes arba planuojantys persikelti patys, dažnai užduoda vieną ir tą patį klausimą: „Ar tikrai man reikalingas papildomas draudimas, jei vairuotojas turi savo?“. Atsakymas, remiantis mano ilgamečia patirtimi, yra vienareikšmis: jei jums brangu tai, ką vežate, arba jei norite miegeti ramiai, o ne prisiklausyti, kur jūsų krovinys yra 3 valandos ryto – taip, reikalingas. Standartinis vežėjo atsakomybės draudimas dažnai apgauna savo paprastumu, tačiau smūčio metu pasirodo esąs per plonas.

Šiame straipsnyje aš nesinaudosiu sudėtingais teisiniais terminais, o papasakosiu paprastai žmogui, kaip veikia draudimo mechanizmas keliaujant į Didžiąją Britaniją. Mes aptarsime ne tik pačias police, bet ir tai, kas jų viduje slepiasi, kaip išvengti klaidų, kurios kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, ir kodėl Anglija yra specifinis atvejis, kai kalbame apie rizikas. Sėskite patogiau – mes įsibėgėsime į profesionalių paslapčių pasaulį, kur draudimas nėra išlaida, o investicija į jūsų verslo ar turto gyvybę.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kodėl draudimas į Angliją skiriasi nuo draudimo į kitas ES šalis?

Tai yra pagrindinis klausimas, kurį girdžiu nuo 2020-ųjų sausio 1 d. Skirtumas slypi ne pačiame draudimo produkte, o išorinėse aplinkybėse, kurios tiesiogiai veikia draudžiamąjį įvykį. Išėjus iš Europos Sąjungos, Didžioji Britanija tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekviena siunta turi praeiti muito kontrolę. Mano patirtyje buvo atvejų, kai kroviniai buvo užstrigę Doverio uoste ar „Eurotunelyje“ dėl neteisingai užpildytų custom deklaracijų arba dėl techninių trikčių.

Kai krovinys pristatomas į Vokietiją ar Lenkiją, jis važiuoja be sustojimų. Į Angliją – jis turi „užsukti“ į muitinę. Kiekviena papildoma valanda uoste arba sandėlyje, laukiant išsiuntimo, padidina vagystės, sugadinimo ar dėlės praradimo riziką. Be to, jei įvykį būtų reikia nagrinėti teisme, dabadien taikoma nebe ES, o Jungtinės Karalystės teisė, o kartais ir tarptautinės konvencijos, kas gali drastiškai pakeisti kompensacijos gavimo procesą. Draudikai tai žino ir todėl keliauja į Angliją policijos sąlygos dažnai būna grieštesnės arba reikalauja specifinių priedų, susijusių su muitinės rizika.

2. Kas yra CMR draudimas ir ar jo užtenka keliaujant į Angliją?

CMR draudimas – tai, galiausiai, standartinis vežėjo atsakomybės draudimas, kurį turi beveik kiekviena logistikos kompanija. Daugelis klientų mano, kad jei yra CMR, tai jie visiškai apsaugoti. Tai yra didžiulė klaida, už kurią dažnai tenka mokėti brangiai. CMR draudimas apsaugo ne jūsų prekes, o vežėjo atsakomybę prieš jus.

Pagal CMR konvenciją, jei krovinys dingsta arba sugadinamas, vežėjas atsako tik ribotą sumą. Šiuo metu tai yra apskaičiuojama pagal specialias SDR (specialių traukimo teisių) vienetus, ir paprastai tai svyruoja apie 8,33 SDR už vieną krovinio brutto kilogramą. Paprastai tai išverčiant į eurus, sudaro maždaug 2 eurus už kilogramą.

Pavyzdžiui, jei vežiate 10 tonų brangių elektronikos komponentų, kurių vertė 100 000 eurų, ir jie dingsta, pagal CMR gausite tik apie 20 000 eurų. Likusią 80 000 eurų dalį turite ieškoti iš vežėjo, kuris dažnai yra tuščias arba bankrutavęs. Todėl, keliaujant į Angliją, kur krovinių vertė dažnai būna aukšta, o rizikos didelės, CMR užtenka tik tada, jei vežate žemąs vertės prekes, pvz., žėručius ar statybines atliekas. Bet kokia vertinga siunta reikalauja papildomo krovinio draudimo.

3. Kas apima „Viso rizikos“ (All Risks) draudimas?

„Viso rizikos“ draudimas yra auksinis standartas tarptautiniuose pervežimuose, ypač kai kalbame apie maršrutą į Angliją. Nors pavadinime slypi žodis „viskas“, kaip ekspertas turiu pasakyti – teisinėje kalboje „viskas“ nereiškia „absoliučiai bet kas“. Tačiau jis apima daugumą rizikų, su kuriomis susiduriame kelyje.

Ši polis apima krovinio praradimą ar sugadinimą dėl: avarijų, užsidegimo, griūties, vagystės (su įsilaužimu), drėgmės patekimo, netvarkingo pakrovimo (jei tai nebuvo jūsų kaltė). Žodžiu, jei vairuotojas suvažiuoja į bėdą Anglijos automagistralėje M25 arba krovinys nukrenta krovimo metu Klaipėdoje, draudikis moka visą prekių vertę.

Svarbu suprasti skirtumą tarp „Viso rizikos“ ir paprasto CMR. „Viso rizikos“ draudimas yra jūsų sandėris su draudimo kompanija, kuris veikia nepriklausomai nuo to, kaltas ar nekalta vairuotojas. Jei krovinys dingsta neaiškiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, pavogtas iš stovėjimo aikštelės be įsilaužimo požymių), gali kilti problemų, tačiau gerai sudaryta „Viso rizikos“ polis gali apsaugoti ir nuo to, kas vadinama „paprasta vagyste“ (simple theft), jei šalyje tai leidžiama teisės aktų. Visada reikia tiksliai skaityti sąlygas, ypač dėl vagystės apibrėžtimų Jungtinėje Karalystėje.

4. Ar reikalingas „Green Card“ keliaujant į Angliją su savo transportu?

Šis klausimas dažniai kelia sumaištį, nes taisyklės keitėsi. Po „Brexit“, keliaujant iš Lietuvos (ES šalies) į Angliją (ne ES šalis), savo transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo (KET) policą reikia papildyti. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES narė, mūsų KET polis veikė automatiškai. Dabar jis nebeturi galiojimo užsienyje (išskyrus keletą šalių, su kuriomis yra specialūs susitarimai, bet Anglija čia ne išimtis).

Todėl, norint legaliai važiuoti į Angliją, būtinas „Green Card“ (Žalias kortelė) – tai tarptautinis draudimo pažymėjimas, liudijantis, kad turite galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį Jungtinės Karalystės reikalavimus. Be šio dokumento, jei jus sustabdys britų policija, gresia didelės baudos, o transporto priemonė gali būti konfiskuota.

Daugelis šiuolaikinių draudikų šiuos dokumentus išduoda elektroniniu būdu, tačiau patarčiau visada turėti ir spausdintą versiją. Anglijos pareigūnai gali būti konservatyvūs ir nepripažinti ekrano nuotraukos. Be to, „Green Card“ užtikrina, kad jei netyčia partysite ką nors britų kelyje, žala bus padengta pagal vietos įstatymus.

5. Kaip nustatomas krovinio vertės draudimo limitas ir kodėl tai svarbu?

Viena dažniausių klaidų, kurią matau – ypac mažesnių siuntėjų – yra draudimo sumos (sum insured) nepakankamumas. Daugelis nori sutaupyti draudimo įmokos ir nurodo mažesnę vertę nei prekės iš tikrųjų kainuoja.

Tarkime, vežiate baldus, kurių rinkos vertė 20 000 eurų, o draudžiate tik už 10 000. Jei įvyksta įvykis ir sugadinama visa siunta (visiška nuostolia), draudikis taikys „vidutinės“ (average) taisyklę. Jis sumokės ne 20 000, ne net 10 000, o tik pusę nuo patirtos žalos, t.y. 5 000 eurų. Taip jums baudžia už nepakankamą apsidraudimą.

Keliaujant į Angliją, svarbu įtraukti ne tik prekių pirkimo kainą (invoice value), bet ir transporto išlaidas, muito mokesčius (jei yra), bei numatomą pelną (paprastai 10-20%). Draudimo suma turi atitikti tą sumą, kurią reikėtų išleisti, kad prekės būtų vėl nupirktos ir atgabentos į tą patį vietą Lietuvoje arba Anglijoje. Nenuokslumas šiame etape gali pavirsti kritine finansine skyle.

6. Ar draudimas veikia, jei krovinys pristatomas į Jungtinę Karalystę po muitinės tikrinimo?

Tai labai aktuali tema po „Brexit“. Muitinės tikrinimas Anglijoje gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Daugelis klauso: „Jei kroviniai sulaikyti ir ten sugenda arba dingsta, ar mums bus atlyginta?“.

Atsakymas priklauso nuo to, ką reiškia „sugenda“. Jei krovinys sugenda dėl to, kad muitinės pareigūnas atidaro konteinerį ir mechaniškai pažeiškia prekes (pvz., pramuša dėžę tikrinant turinį), tai nėra standartinė draudimo rizika. Tokiu atveju reikalingas specialus „muitinės rizikos“ arba „konteiderio atidarymo“ priedas.

Tačiau jei krovinys, laukiant eilėje pas muitinę, užsidega arba yra pavogtas iš aikštelės (kas Anglijoje, deja, nėra retenys), standartinis „Viso rizikos“ draudimas turi veikti. Svarbiausia – užtikrinti, kad krovinys nebūtų paliktas neapsaugotoje teritorijoje be priežiūros. Draudikai gali atmokėti atlyginimą, jei nustatys, kad krovinys buvo paliktas netinkamai per „laisvą laiką“ (demurrage period), kai vežėjas jau nebeatsako už jo saugumą.

7. Ką daryti, jei įvykio metu pažeidžiamas pakavimas?

Daugelis klientų mano, kad jei prekės supakuotos į dėžes ar palepės, tai jos yra saugios. Tačiau pervežimas į Angliją – tai dažnai kelių perkraustymų (tranzitas) procesas: iš vilkiko į keltą, iš keltą į kitą vilkiką (jei naudojami „swap body“ arba puspriekabiai keičiami uoste), ir galiausiai į sandėlį.

Kiekvienas perkraustymas yra potencialus pažeidimo momentas. Jei įvykia avarija ir dėžės sutrupdomos, o jų turinys – skirtingos elektronikos detalės – sumaišomas arba susidaužo, draudikis gali atsisakyti mokėti, jei pakavimas nebuvo tinkamas tokiam pervežimui.

Kaip ekspertas patariu: prieš išvykdami, padarykite nuotraukas. Užfiksuokite, kaip prekės supakuotos, kaip uždarytos puspriekabės durys (naudojant metalinius plombas su numeriais). Jei įvykis įvyks, šios nuotraukos bus pagrindinis įrodymas, kad pakavimas buvo tinkamas, o žala padaryta ne dėl jūsų nekompetencijos, o dėl išorinių aplinkybių. Draudimo kompanijos Anglijoje ir Lietuvoje labai kritiškai vertina pakavimo kokybę.

8. Ar galima uždrausti dalinį krovinį (LTL – Less than Truckload)?

Taip, galima, ir tai yra labai populiari paslauga, nes nedaug kas turi pilnos puspriekabės siuntų į Angliją. Tačiau čia slypi didelė pavojus. Dalinis krovinis dažnai kraunamas kartu su kitų klientų prekėmis. Jei vairuotojas stačiai stabdo, o kito kliento sunkus statybinis blokas pradeda šokti ir smogia į jūsų prabangų baldą, kas tada?

Jei turite savo „Viso rizikos“ draudimą, jis apsaugo jūsų prekes ne nuo to, ką veža kaimynas, o nuo žalos, kurią patiriate. Tačiau problemų gali kilti nustatant žalos dydį. Jei sugadinta viena dėžė iš dešimties, o jos turinys – brangūs paveikslai, reikės įrodymų, kad būtent šie paveikslai buvo toje dėžėje.

Mano patarimas: daliniams kroviniams į Angliją visada naudokite detalią ekspedicijos sąskaitą su kiekvienu dėmės numeriu (pallet number) ir svoriu. Be to, įsitikinkite, kad jūsų draudimo polis nedraudžia dalinių krovinių – kai kurios pigios policės gali būti skirtos tik pilnoms (FTL) siuntoms.

9. Kaip vyksta išmokėjimas Anglijoje, o pinigai reikalingi Lietuvoje?

Tai vienas lengviausiai ignoruojamų, bet daugiausiai nerimo keliančių dalykų. Tarkime, jūsų krovinys sudegė Anglijoje. Draudikas yra Lietuvoje, o žala nustatyta Anglijoje. Procesas trunka.

Pirma, turi būti paskelbtas draudžiamasis įvykis (pranešimas raštu). Antra, turi būti paskirtas draudimo tyrėjas (adjuster), kuris dažnai yra vietinis Anglijos specialistas. Jis turi apžiūrėti liekanas, išrašyti aktą. Trečia, reikia pateikti dokumentus: sąskaitas, kontraktus, transporto dokumentus.

Jei viskas tvarkinga, pinigai gali būti pervesti į Lietuvą. Tačiau reikia atsižvelgti į PVM mokestį. Jei esate PVM mokėtojas, turite nurodyti savo mokėtojo kodą, kad draudikis galėtų išrašyti sąskaitą be PVM (jei taikoma tarptautinė prekyba) arba su PVM, kurį galite deklaruoti. Svarbu suprasti, kad draudimo išmoka negali viršyti jūsų faktinių nuostolių (t.y., negalite uždirbti iš draudimo). Visus dokumentus reikia ruošti lietuviškai ir angliškai, kad procesas neužstrigtų vertimo etape.

10. Kokie yra dažniausi neapdraudžiami atvejai (išimtys) į Anglijos maršrute?

Nors „Viso rizikos“ draudimas skamba kaip idealus sprendimas, yra situacijų, kurių jis nepadengs. Žinoti jas yra tokie pat svarbu kaip ir turėti draudimą.

Pirmiausia, tai netinkamas pakavimas.