Vežimas į užsienį į Anglją: lankstus maršrutas ir sustojimai

Tarptautinių krovinių pervežimas yra sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro tūkstančiai detalių. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje, esu matęs, kaip pasikeitė rinka, technologijos ir, svarbiausia, klientų lūkesčiai. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, su kuriuo susiduriu bendraujant su verslo atstovais bei privačiais asmenimis, yra susijęs su logistinių maršrutų planavimu. Ypač kalbant apie reisus į Didžiąją Britaniją. Šiandien norėčiau papasakoti apie tai, kaip vežimas į užsienį į Anglją su lankstaus maršruto ir sustojimų galimybe gali pagerinti jūsų verslo efektyvumą arba tiesiog palengvinti gyvenimą.

Didžioji Britanija, kaip sala, visada buvo išskirtinis atvejis Europos logistikos žemėlapyje. Po „Brexit“ situacija dar labiau pasidarė specifinė dėl papildomų muitinės procedūrų. Tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: norint gauti kokybišką ir nebrangų paslaugą, reikia suprasti, kaip veikia maršrutų lankstumas. Dauguma klientų įsivaizduoja, kad sunkvežimis važiuoja iš taško A į tašką B ir sustoja tik tada, kai atvyksta į paskirties vietą. Tačiau realybėje, ypač vežant į Angliją, efektyviausias ir ekonomiškiausias būdas dažnai yra tai, kas vadinama „konsolidacija“ arba dalinio krovinio pervežimas, kuris reikalauja lankstaus maršruto ir numatytų sustojimų.

Lankstus maršrutas reiškia, kad transporto priemonė nėra surišta griežta tvarkaraščio grandine, kuri neleidžia reaguoti į pokyčius. Tai yra protingas planavimas, kuris leidžia paėmti papildomų krovinių arba atlikti iškrovą tarpiniuose taškuose, taip optimizuojant kelionę. Kodėl tai svarbu? Nes tuščia arba pusiau tuščia mašina važiuojanti į Londoną, Mančesterį ar Birmingemą yra nuostolis, kurį galiausiai sumoka klientas. Tuo tarpu, kai maršrutas yra lankstus, mes galime pasiūlyti kur kas palankesnes kainas, panaudojami tą pačią transporto priemonę keliems užsakymams vienu metu.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės į tai, kaip tai veikia praktiškai, kokie yra privalumai, ką reikia žinoti apie sustojimus bei dokumentus, ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias daro net patyrę eksportuotojai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su krovinių vežimu į Angliją, taikant lankstų maršrutą ir planuojamus sustojimus.

1. Kas tiksliai yra lankstus maršrutas ir kaip jis veikia praktiškai?

Lankstus maršrutas logistikoje nėra chaosas, kaip galėtų atrodyti iš pavadinimo. Tai yra dinamiškas planavimo metodas, leidžiantis pritaikyti kelionę pagal konkrečios dienos poreikius. Praktiškai tai atrodo taip: sunkvežimis, važiuodamas link Anglijos (pavyzdžiui, iš Lietuvos ar Lenkijos), turi pagrindinę paskirties vietą – pavyzdžiui, terminalą netoli Londono. Tačiau, jei mūsų duomenyse yra informacija, kad pakeliui yra krovinys, kurį reikia paimti iš Vokietijos arba iškrauti Belgijoje, maršrutas yra koreguojamas.

Lankstumas taip pat reiškia gebėjimą reaguoti į neplanuotas situacijas. Jei užsieniečiame uoste (pavyzdžiui, Kalėje arba Doveriuje) susidaro eilės, arba dėl blogo oro atšaukiamas keltas, patyręs-dispečeris gali akimirksniu pakeisti maršrutą – nukreipti mašiną per Eurotunelį arba rasti kitą perkėlos vietą. Klientui tai reiškia garantiją, kad jo krovinys pasieks paskirties vietą kiek įmanoma greičiau, nepaisant išorinių aplinkybių. Be to, lankstus maršrutas leidžia mums pasiūlyti klientams dalinio krovinio (part load) paslaugas, kai mokate tik už užimtą vietą mašinoje, o ne už visą sunkvežimį.

2. Ar lankstus maršrutas su sustojimais brangesnis nei tiesioginis reisas?

Tai vienas dažniausių mitų. Klientai dažnai mano, kad kuo mažiau sustojimų, tuo pigiau. Iš tikrųjų, situacija yra priešinga. Tiesioginis reisas, kai sunkvežimis važiuoja tik su jūsų krovininiu ir nieko daugiau, yra brangiausias paslaugos tipas. Jis vadinamas „FTL“ (Full Truck Load) arba pilnos mašinos vežimu. Jums tenka mokėti už visą kuro sąnaudas, vairuotojo darbo laiką ir grįžtamojo reiso (tuščios mašinos) dalį.

Tuo tarpu, kai sutinkate į lankstų maršrutą su sustojimais, jūsų krovinys turi dalis bendros išlaidų. Pavyzdžiui, jei mašina pakeliui į Angliją pasiima dar tris mažus krovinius, išlaidos padalinamos iš keturių. Sustojimai patys savaime nebrangiai, jei jie yra suplanuoti racionaliai. Brangiausia yra ne sustojimo akimirka, o nuliniai kilometrai be krovinio. Taigi, lankstus maršrutas leidžia klientams sutaupyti 30–50 proc. sumos, palyginti su ekskursiniu (individualiu) reisu. Esu matęs nemažai atvejų, kai smulkios prekybos įmonės išgyveno tik dėl to, kad pasirinko būtent šį ekonomiškesnį modelį.

3. Kaip „Brexit“ paveikė maršrutų planavimą ir sustojimus Anglijoje?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją logistikoje, ypač susijusią su laiku ir dokumentais. Anksčiau Anglija buvo beveik kaip k kita ES šalis – sustojimas tik muitinės kontrolės tikslais buvo retas. Dabar kiekvienas krovinys, išvežamas iš ES į Angliją (ir atvirkščiai), turi praeiti eksporto ir importo procedūras.

Tai reiškia, kad lankstus maršrutas dabar turi būti planuojamas atsižvelgiant į papildomas laiko atargas. Sustojimas prieš įplaukiant į keltą arba Eurotunelį nebegali būti trumpas „perėjimas“. Dabar reikia užtikrinti, kad vairuotojas turi pakankamai laiko pateikti prekių deklaracijas, gauti MRN numerį (Movement Reference Number) ir įveikti galimas patikras. Jei dokumentai yra netvarkingi, mašina gali būti sulaikyta, o tai visiškai suardo lankstų maršrutą.

Dėl šių priežasčių dabar dažniau planuojami sustojimai specialiuose terminaluose prieš uostus (pvz., Prancūzijoje ar Belgijoje), kur galima atlikti visus muitinės „išvalymo“ darbus, kad pats Anglijos pasienio kirtimas vyktų sklandžiai. Lankstumas čia reiškia gebėjimą pritaikyti grafiką taip, kad vairuotojas neviršytų vairavimo poilsio režimo, laukdamas dokumentų patvirtinimo.

4. Kiek sustojimų gali būti planuojama vieno kelionės metu?

Techniškai, maršrute gali būti tiek sustojimų, kiek leidžia vairuotojo darbo ir poilsio laikas bei fizinės galimybės. Tačiau profesionaliame pervežime siekiame optimalumo. Per daug sustojimų (pavyzdžiui, daugiau nei 5–6 vienoje kelionėje) gali padaryti vežimą neefektyviu dėl laiko švaistymo.

Kai kalbame apie vežimą į Angliją, dažniausiai planuojami 1–3 priedanga-sustojimai vienoje šalyje (Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje) ir 1–2 iškrovos sustojai Anglijoje. Svarbu suprasti, kad kiekvienas sustojas reiškia ne tik vairuotojo išlipimą iš kabinos, bet ir krovininės atidarymą, užrakinimą, krovos darbus. Visa tai užtrunka. Esu matęs, kaip neapibrėžti grafikai su dešimtimis sustojimų virsta košmaru, kai krovinys pasiekia paskutinį klientą su dienos vėlavimu. Todėl lankstumo ribos yra nustatomos pagal logiką: maršrutas turi būti pelningas ne tik pervežėjui, bet ir patogus klientui, kuris laukia siuntos.

5. Ar galiu keisti paskirties vietą arba pridėti sustojimą jau važiuojant mašinai?

Tai yra vienas sunkiausių iššūkių mūsų srityje, tačiau atsakymas yra – taip, įmanoma, tačiau tai priklauso nuo situacijos. Lankstus maršrutas yra pritaikomas, bet ne begalinis. Jei mašina jau yra Vokietijoje ir važiuoja link Kalės, o jūs staiga pageidaujate padaryti sustojimą Amsterdame, tai gali būti įvykdyta, jei tai nekelia grėsmės vairuotojo poilsio režimui ir pristatymo terminams kitiems klientams.

Tokiu atveju, dažniausiai taikomi papildomi mokesčiai už maršruto korekciją. Reikia suprasti, kad kiekvienas papildomas kilometras ir valanda turi savo kainą. Be to, jei planuojate sustojimą Anglijoje, reikia atsižvelgti į tai, ar mums spės bus pakeisti importo deklaracijas (jei krovinys jau buvo deklaruotas iš visos mašinos apimties). Jei deklaracija jau pateikta, paskirties vietos keitimas Anglijoje gali būti sudėtingas dėl britų muitinės (HMRC) reikalavimų. Todėl visada rekomenduoju kuo ankščiau pranešti apie planuojamus pokyčius – tai leidžia mums išlaikyti maršruto lankstumą be didelių baudų.

6. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas, kai mašina dažnai sustoja ir atidaroma?

Tai rūpestis, kurį visiškai suprantu. Kiekvienas sustojas didina riziką, kad krovinys gali būti pažeistas arba, blogiausiu atveju, pavogtas. Tačiau profesionalūs pervežėjai turi standartus, kurie šią riziką mažina beveik iki nulio. Pirmiausia, visi kroviai turi būti tvirtai užfiksuoti (užsegami) krovinių gnybtų ir diržų sistema. Net jei mašina atidaroma tik tam, kad iškrauti vieną dėžę priešakyje, likusi krovinio dalis turi likti stabiliai vietoje.

Antra, naudojame apsaugines plėves ir antkapius. Taip pat, modernios transporto priemonės yra aprūpintos GPS stebėjimo sistemomis, kurios fiksuoja ne tik vietovę, bet ir kabinos bei krovininės durų atidarymo momentus. Jei durys atsidaro neplanuojamame sustojimo taške, dispečeris gauna pranešimą ir gali nedelsiant susisiekti su vairuotoju. Per savo 20 metų patirtį galiu pasakyti, kad dauguma incidentų įvyksta ne dėl to, kad maršrutas yra lankstus, o dėl to, kad krovinys buvo blogai supakuotas pačiame siuntėjo sandėlyje. Todėl visada primenu: geras pakavimas – tai 80 proc. sėkmės.

7. Kokius dokumentus reikia turėti, jei maršrutas vyksta su sustojimais keliose šalyse?

Dokumentacija yra logistikos kraujas. Kai maršrutas yra lankstus ir keliauja per kelias šalis (pavyzdžiui, Lietuva -> Lenkija -> Vokietija -> Anglija), dokumentai turi būti be galo tvarkingi. Pagrindinis dokumentas yra TIR knygelė (jei naudojama) arba CMR važtaraštis. CMR turi tiksliai nurodyti visus siuntėjus ir gavėjus, taip pat krovinio vietą (palečių skaičių, svorį).

Atsižvelgiant į „Brexit“, būtina turėti tinkamai parengtą prekių deklaraciją (Export Declaration) išleidžiant iš ES. Kiekvienam sustojimui, kur keičiasi krovinio sudėtis arba įvyksta papildomas įkrovimas, gali prireikti papildomų dokumentų (pavyzdžiui, pakaitinių važtaraščių). Jei maršrutas vyksta su sustojimais tik vienoje šalyje (pavyzdžiui, tik Lietuvoje renkamas krovinys), viską galima suformuoti kaip vieną siuntą su viena CMR. Tačiau jei įkrovimas vyksta keliose ES šalyse, reikia pagalvoti apie muitinės tranzito procedūras (pvz., T1), jei to reikalauja konkreti maršruto specifika. Visada tikrinu, ar klientas pateikė visus reikalingus komercinius dokumentus – sąskaitas-faktūras ir pakuotės sąrašus, nes jų trūkumas sustabdo mašiną bet kurioje pasienio perėjoje.

8. Kiek laiko užtrunka toks vežimas, lyginant su tiesioginiu reisu?

Laiko skirtumas yra akivaizdus, tačiau jis nėra toks didelis, kaip dauguma galvoja. Tiesioginis reisas į Angliją (pavyzdžiui, į Londoną) gali užtrukti apie 3–4 dienas, priklausomai nuo eilių uoste. Lankstus maršrutas su sustojimais gali užtrukti 4–6 dienas. Kodėl? Papildomi sustojami reiškia papildomą laiką įkrovimo-iškrovimo darbams.

Tačiau čia yra vienas subtilyumas, kurį dažnai pamirštama. Jei jūsų krovinys nedidelis, laukimas, kol surinksime pilną mašyną į tiesioginį reisą, gali užtrukti savaitę ar dvi. O pasirinkus lankstų maršrutą, kuris jau yra suplanuotas tam tikrai dienai, jūsų siunta išvyksta greičiau. Taigi, bendras „nuo durų iki durų“ laikas gali būti net trumpesnis, nei laukiant pilno krovinio. Be to, profesionalus planavimas leidžia taupyti laiką uoste – jei vienas vairuotojas atiduoda krovinį, kitas gali jį perimti (vykdomi vairuotojų keitimai), kas leidžia mašinai judėti be ilgos 45 valandų pertraukos.

9. Kokius krovinius labiausiai tinka vežti šiuo būdu?

Lankstus maršrutas su sustojimais yra idealus sprendimas tiems, kurie nori sutaupyti, tačiau turi krovinius, kurie nereikalauja ypatingų sąlygų. Tai gali būti paletės su maisto produktais (jei nereikia šaldymo), statybinės medžiagos, baldai, tekstilė, mašinos dalys, elektronika. Labai tinka e-pirkinių siuntos arba smulkaus ir vidutinio verslo eksportas.

Šis metodas mažiau tinka kroviniams, kurie yra labai jautrūs vibracijai (pvz., labai tiksli optika) arba kuriems būtina griežtai laikytis temperatūros režimo (šaldomi produktai), jei mašina dažnai atidaroma. Taip pat, jei krovinys yra sveriantis daugiau kaip 20 tonų arba užima visą mašynos erdvę, lankstumo privalumai išnyksta, nes tuomet jums reikalinga pilna mašina. Tačiau 90 proc. mūsų klientų, vežančių prekes į Angliją, naudojasi būtent šiuo lankstaus maršruto pasiūlymu, nes tai leidžia palaikyti konkurencingas kainas rinkoje.

10. Kaip pasiruošti krovinio įkrovai, kad jis tiktų į lankstų maršrutą?

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip ekspertas, yra – supakuokite krovinį taip, lyg jį reikėtų mesti iš trečio aukšto. Žinoma, aš šiek tiek pereinau, tačiau esmė tokia: krovinys turi būti uždėtas ant standartinės europaletės (120x80 cm arba 120x100 cm) ir užfiksuotas. Jei siunčiate dėžes be paletės, jas bus daug sunkiau pakrauti į dalinio krovinio mašyną, nes ten viskas yra statoma į krūvas.

Taip pat būtina uždėti etiketes ant kiekvienos dėžės arba paletės. Etiketėje turi būti nurodytas gavėjo adresas Anglijoje, jo telefono numeris ir siuntos numeris. Kai mašina sustoja 5-ią kartą ir vairuotojas turi iškrauti 20 paletės skirtingų klientų, jis negali spėti skambinti kiekvienam ir klausti, kas yra kurioje dėžėje. Gerai pažymėtas krovinys garantuoja, kad jis nepasiklyps ir bus iškrautas teisingai. Be to, užtikrinkite, kad krovinio aukštis neužžengia standartinių ribų (paprastai iki 1.8 m vidutinėse aukštinėse sunkvežimiuose), kadangi aukšti kroviniai gali trukdyti krauti kitus siuntimus viršuje.

Išvada

Vežimas į užsienį į Angliją su lankstaus maršruto ir sustojimų galimybe yra ne tik pigesnis pasirinkimas, bet ir protingesnis logistinis sprendimas šiuolaikinėje rinkoje.