Vežimas į Angliją patogiai ir greitai: Eksperto vadovas beveikšiam siuntimui

Tarptautinių krovinių pervežimas yra sudėtingas mechanizmas, kuris veikia sklandžiai tik tada, kai susideda visi detalės: dokumentacija, logistika, muitinės procedūros ir, žinoma, patikimas transportas. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs, kaip pasaulis keitėsi, kaip atsirado naujų ribų ir kaip technologijos pagreitino procesus, kurie anksčiau užtrukdavo savaites. Tačiau vienas maršrutas visada išlieka ypatingai svarbus ir reikalauja ypatingo dėmesio – maršrutas į Jungtinę Karalystę.

Nors daugelis sako „vežimas į Angliją“, kaip logistikos specialistas aš turiu omenyje visą Jungtinę Karalystę. Nuo „Brexit“ momentas viskas pasikeitė. Anksčiau tai buvo paprasta: pakrovėm, važiavom, iškrovėm. Dabar tai yra sudėtingesnis procesas, reikalaujantis tikslumo ir supratimo. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, patirtimi ir praktiniais patarimais, kaip šis procesas gali būti ne tik sėkmingas, bet ir „patogiai ir greitai“, kaip ir svajojate.

Šiuolaikinėje logistikoje „greitai“ nereiškia rizikuoti saugumu, o „patogiai“ nereiškia brangiai. Tai reiškia profesionalų požiūrį, kai klientas gali ramiai kvėpuoti, žinodamas, kad jo turtas keliauja saugiai. Pažiūrėkime, kaip tai veikia iš vidaus ir ką turėtumėte žinoti, planuodami siuntą į Didžiąją Britaniją.

Įvadas

Kiekvienas, kuris nors kartą bandė organizuoti krovinių gabenimą į užsienį, žino, kad stresas lydi kiekvieną etapą: ar krovinys pakankamai įtvirtintas? Ar dokumentai tvarkingi? Ar vairuotojas atvyks laiku? Kai kalbame apie vežimą į Angliją, šie iššūkiai padaugėja. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, atsirado nauja realybė – muitinės kontrolė. Tai neįvyko per vieną dieną, tačiau dabar, praėjus nemažai laiko, sistema jau susiformavo, o reikalavimai tampa griežtesni.

Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų kyla ne dėl to, kad keliaujame per jūrą ar per Eurotunelį, o dėl nekokybiško parengimo. Klientai dažnai mano, kad „vežimas“ yra tik vairuotojo darbas. Tiesą sakant, vairuotojas yra tik viršutinis ledkalnio dalis. Pagrindinis darbas atliekamas biure: rengiami eksporto deklaracijos, tvarkomi EORI kodai, apskaičiuojami mokesčiai, derinami keltų laikai. Jei šis pagrindas nėra tvirtas, vairuotojas gali užstrigti prie sienos ar uosto kelias valandas, o kartais ir dienas.

Straipsnio tikslas – paaiškinti, kad „patogiai ir greitai“ yra visiškai pasiekiama tikslą, jei žinote taisykles žaidimo. Aš nešiu atsakomybę už savo žodžius – mano komanda kasdien vykdo šiuos maršrutus, ir mes žinome kiekvieną smulkmeną. Čia nebus sausų teisinių straipsnių citavimo. Čia bus praktinio patarimo, kurį galiu pavadinti „logistika be nereikalingo jaudinimosi“.

Šiandien rinka siūlo įvairių sprendimų: nuo dalinių krovinių (kai dalijatės viena mašina su kitais klientais) iki pilnavertės sunkvežimio (FCL) nuomos. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, biudžeto ir skubumo. Bet nepriklausomai nuo pasirinkimo, principai išlieka tie patys: tikslumas, dokumentacija ir pasitikėjimas profesionaliu partneriu. Skaitykite toliau, ir sužinosite, kaip išvengti dažniausių klaidų, kuriuos aš matau per savo darbą.

Svarbu paminėti, kad Anglija (arba JK) yra sala. Fiziškai nėra sausumos kelių, tiesiogiai jungiančių ją su kontinentu. Tai reiškia, kad mums visada tenka naudotis keltais (Dover, Kala, Hull, Roterdamas) arba Eurotuneliu. Tai įtraukia papildomus kintamuosius į lygtį – laukimo laikus uostuose, oro sąlygas (nors keltai plaukia beveik visais orais, tačiau stiprus vėjas gali uždelsti išplaukimą) ir bilietų prieinamumą. Geras logistikos ekspertas visada numato šias rizikas ir juos kompensuoja.

Taigi, kaip padaryti, kad jūsų krovinys pasiektų Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar bet kurį kitą JK miestą be nereikalingų nugarbų? Atsakymai glūdi detaliuose procesuose, kuriuos aš išdėstysiu toliau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt klausimų, kuriuos klientai užduoda dažniausiai. Atsakymai į juos leis jums suprasti visą proceso gylį ir paruošti krovinių pervežimą kaip profesionalas.

1. Kokius dokumentus reikia turėti norint sėkmingai išvežti krovinius į Angliją po „Brexit“?

Tai bene dažniausias klausimas, ir ne veltui. Anksčiau pakakdavo komercinės sąskaitos faktūros ir važiuojamojo lapo (CMR). Dabar situacija kitokia. Pagrindinis dokumentas yra Eksporto deklaracija. Ji turi būti pateikta Lietuvos muitinės sistemose prieš krovinį išvežant. Be šios deklaracijos, kroviniui nebus leista išvykti iš Lietuvos arba jis nebus įleistas į Jungtinę Karalystę.

Taip pat būtina turėti Komercinę sąskaitą faktūrą (Commercial Invoice). Ji turi būti anglų kalba, nurodyant tikslią prekių vertę, svorį, siuntėjo ir gavėjo duomenis bei prekių kodus (HS kodus). Šie kodai yra kritiški svarbūs, nes nuo jų priklauso muito ir PVM mokėjimas. Negalima rašyti „buitinė technika“ – reikia nurodyti „šaldytuvas, markė X, modelis Y, serijinis numeris Z“.

Be to, reikalingas Pakavimo sąrašas (Packing List), jei siunčiate daugiau nei vieną prekių grupę ar dėžę. Jis padeda muitinės pareigūnams greitai identifikuoti, kas yra dėžėse, be to, jis padeda išvengti klaidų iškravimo metu. Ir, žinoma, CMR važiuojamasis lapas, kuris yra pagrindinis vežimo sutarties dokumentas. Jei krovinys keliauja kaip „dangerous goods“ (pavojingos krovinys), reikalingas specialus ADR sertifikatas. Jei trūksta bent vieno šio dokumento, rizikuojate užstrigti prie sienos arba, blogiausiu atveju, netekti krovinio.

2. Kas yra EORI kodas ir ar jis būtinas kiekvienam siuntėjui?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) kodas yra unikalus numeris, leidžiantis ekonominiams operatoriams bendrauti su muitinės institucijomis. Trumpai tariant – be jo joks tarptautinis prekybos veiksmas neįmanomas.

Jei esate įmonė iš Lietuvos, siunčianti prekes į Angliją, jums būtinai reikalingas Lietuvos EORI kodas (prasidedantis LT). Jį gauti paprasta – pateikiate paraišką Valstybinei muitinės tarnybai. Tačiau čia yra vienas subtilumas: jei įmonės Anglijoje (gavėjas) nori importuoti prekes, ji taip pat turi turėti savo JK EORI kodą (prasidedantis GB).

Kodėl tai svarbu? Muitinės procedūros vyksta dviejuose etapose: eksportas iš LT ir importas į JK. Jei gavėjas neturi savo EORI kodo, importo deklaraciją gali tekti registruoti siuntėjui (per tarpininkus), kas sukuria papildomų mokesčių ir biurokratijos. Aš visada patariu savo klientams patikrinti, ar jų angliški partneriai tą kodą turi, dar prieš pradedant vežimą. Tai taupo daug laiko uoste.

3. Kiek laiko užtrunka krovinių gabenimas į Angliją ir nuo ko priklauso terminas?

„Greitai“ – sąvoka reliatyvi. Standartinis, ramiu tempu vykstantis krovinių pervežimas daliniu kroviniu (LTL – Less than Truckload) į Angliją paprastai trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo krovimo dienos. Tai apima važiavimą iki uosto (pavyzdžiui, Kala arba Vlissingenas), kelto perplaukimą arba tuneliu važiavimą, ir važiavimą iki galutinio tikslo JK teritorijoje.

Jei kalbame apie pilnavertę mašinos nuomą (FTL – Full Truckload), terminas gali būti trumpesnis – 2–3 dienos, nes čia nereikia laukti kitų krovinių pakrovimo/iškrovimo tarpiniuose terminaluose.

Tačiau yra veiksnių, kurie gali šį laiką prailginti. Didžiausia įtaka turi uosto užimtumas. Vasarą arba švenčių metu (ypač Kalėdų/Naujųjų metų laikotarpiu) eilės į keltus gali būti ilgos. Taip pat svarbi ir muitinės kontrolė. Jei krovinys bus pažymėtas kaip „tikrinamui“ (random check), jis gali pristabdytas uoste arba prie sienos keletą valandų ar net dieną. Mano patirtis rodo, kad gerai parengti dokumentai sumažina tikrinimo tikimybę, tačiau visada liko tam tikra rizika, kurią reikia įvertinti planuojant logistiką.

4. Ar galiu siųsti asmeninius daiktus (perkraustymą) ir kaip skiriasi nuo komercinio siunto?

Taip, galime, tačiau taisyklės skiriasi. Asmeninių daiktų siuntimas (perkraustymas) laikomas nekomercine veikla, jei asmuo keičia nuolatinę gyvenamąją vietą į JK. Tokiu atveju gali būti taikomas lengvatinis muito mokestis arba jo visai nebūna (Transfer of Residence relief).

Norint pasinaudoti šia lengvata, reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kad asmuo gyveno Lietuvoje mažiausiai 12 mėnesių ir kad daiktai buvo naudojami ne mažiau 6 mėnesių. Taip pat reikia įrodymų, kad asmuo užima gyvenamąją vietą JK (pavyzdžiui, nuomos sutartis, darbo sutartis).

Jeigu tiesiog siunčiate dovaną draugui ar parduodate internetu naudotą daiktą, tai jau laikoma komercine siunta arba dovanos siunta, ir ją gali būti taikomi standartiniai PVM ir mokesčiai. Dažnai klientai bando pateikti komercinę siuntą kaip „asmeninius daiktus“, kad išvengtų mokesčių. Tai yra pavojinga strategija. Muitinė turi galingas sistemas, kurios nustato, jei vienas siuntėjas dažnai siunčia „asmeninius daiktus“ į tą pačią adresą. Gali būti paskirta didelė bauda už dokumentų klastojimą. Geriau būti sąžiningu ir deklaruoti tiesą.

5. Kas nutinka su PVM (Pridėtinės vertės mokestis) vežant į Angliją?

Po „Brexit“ PVM klausimas tapo vienu sudėtingiausių. Svarbiausia suprasti: eksportuojant prekes iš LT į JK, Lietuvoje PVM nebuvo taikomas (jei pateikiate eksporto dokumentus), tačiau importuojant į JK, turi būti sumokėtas JK PVM.

Yra du pagrindiniai būdai, kaip tai vyksta: 1. Atidėtas PVM mokėjimas (Postponed VAT Accounting): Dauguma JK įmonių naudojasi šia sistema. Jos nemoka PVM tiesioginio importo metu uoste. Vietoj to, jie deklaruoja importą ir PVM savo mokesčių deklaracijoje. Tai labai palengvina pinigų srautus, nes nereikia išleisti pinigų ir laukti grąžinimo. 2. Standartinis mokėjimas: Mažosios įmonės ar asmenys gali turėti sumokėti PVM tiesiogiai muitinės punktuose prieš išleidžiant krovinių. Tai gali sukelti uždelstimus, jei mokėjimas neatliekamas iš karto.

Jeigu siunčiate prekes neįmonei (pvz., asmeniui), PVM ir mokesčiai dažnai turi būti sumokėti gavėjo (importuotojo) prieš pristatymą arba pristatymo metu (kaip „cash on delivery“ mokesčiai). Reikia aiškiai suderinti šį momentą su gavėju, kad jis nebūtų nustebintas, kai kurjeris reikalaus sumokėti mokesčius už gautą siuntą.

6. Kokios prekės yra draudžiamos arba specialiai kontroliuojamos vežant į JK?

Anglija turi griežtas taisykles, ypač susijusias su maisto produktais ir gyvūnais. Negalima vežti mėsos, pieno produktų ir kai kurių vaisių iš ES į JK asmeniniais tikslais (išskyrus labai nedideles kiekis, pavyzdžiui, mėsainį sau maistui kelyje). Komercinės siuntos reikalauja veterinarijos sertifikatų, kurie yra brangūs ir reikalauja daug laiko gauti.

Taip pat griežtai kontroliuojami: * Ginklai ir amunicija: Reikalingi specialūs leidimai. * Gyvūnai: Turi būti mikročipuoti, turėti pasus, skiepyti (rabies), o procedūra turi būti pradėta mažiausiai 4 mėnesius prieš kelionę. * Vaistai: Yra ribojamas kiekis, kurį galima vežti sau. * Augalai ir sėklos: Reikalingi fitosanitariniai sertifikatai.

Daugelis klientų bando siųsti maisto produktus (dešras, sūrius) dovanoms šeimai. Aš visada įspėju: rizika didelė. Jei muitinė randa draudžiamus maisto produktus, visą siuntą gali sunaikinti, o siuntėjui paskirti baudą. Geriau pirkti produktus vietiniuose JK parduotuvėse.

7. Kaip apskaičiuojama kaina? Ką įtraukia siuntos kaina?

Kaina nėra fiksuota – ji susideda iš daugelio komponentų. Pagrindinis yra kuro mokestis. Kadangi maršrutai ilgi (1500–2000 km viena kryptis), kuro kaita tiesiogiai veikia kainą. Taip pat įeina uosto mokesčiai (keltų bilietai). Keltų kainos svyruoja priklausomai nuo sezono.

Be to, yra muitinės tarpininkavimo mokestis. Nors daugelis mano, kad tai „nemokamai“, dokumentų rengimas ir deklaravimas užima darbo valandas. Mūsų įmonė tai apmoka, tačiau tai įeina į galutinę sąskaitą.

Taip pat svarbu krovinio tipas. Jei tai standartinis europaletinis krovinys (1,2 x 0,8 m), kaina yra viena. Jei reikia „jumbo“ paletės (ilgesnės), arba krovinys yra nestandartinis (lengvas, bet didelis tūris – pavyzdžiui, putŗs), kaina gali padidėti, nes tokiu atveju mašina neįveža pilno svorio, o tūris užima vietą.

Ir galiausiai, pristatymas iki adreso. Anglijoje yra vietų, į kurias sunkvežimis negaliuvažiuoti (Londono centras, siauros gatvelės). Tuom reikia naudoti mažesnes transporto priemones (7.5 t arba furgonus), kas vadinama „transhipment“ arba paskutiniai kilometrų paslauga. Tai taip pat kainuoja.

8. Kas daryti, jei krovinys pasiekė Angliją, bet gavėjas negali jį priimti (nėra namuose, sandėlys uždarytas)?

Tai klasikinis problemų šaltinis. Sunkvežimis stovi vairuotojo laiku, o jo laikas yra pinigai. Jei vairuotojas atvyksta į nurodytą adresą ir negali įvežti krovinio (pvz., vartai užrakinti, gavėjo atstovas neatsiliepia), prasideda laukimo mokestis (demurrage).

Paprastai pirmosios 1–2 valandos laukimo gali būti toleruojamos, bet toliau kaina auga kas valandą. Be to, jei krovinys negali būti iškrautas, jis turi būti nugabentas į sandėlį laikinai saugoti. Sandėliavimo Anglijoje kainos yra aukštos.

Kaip išvengti? Komunikacija. Aš visada patariu klientams sekti vairuotojo judėjimą (GPS stebėjimas) ir suderinti tikslų atvykimo laiką su gavėju. Jei žinote, kad sandėlys uždaras 12:00, o vairuotojas gali atvykti 11:50, praneškite mums iš anksto – mes galime pakeisti maršrutą, kad vairuotojas pirmiausia nuvyktų į kitą vietą arba pailsėtų. Planavimas išvengia brangių klaidų.

9. Ar reikia drausti krovinius ir kaip tai veikia?

Dauguma klientų mano, kad jei pasamdo pervežėją, tai krovinys yra apdraustas automatiškai. Taip, yra privalomasis draudimas (CMR draudimas), tačiau jo sumos dažnai būna nedidelės (pvz., 8,33 SDR vienai kilogramui arba fiksuota suma, pvz., 10 000 EUR). Jei vežate brangią elektroniką ar meninius kūrinius vertės 50 000 EUR, ši suma nepadengs nuostolių.

Todėl aš visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą (All Risk).