Vadovas daliniams kroviniams mikroautobusu iš Anglijos: Visas procesas nuo A iki Z

Pastaruoju metu, pasikeitus geopolitinėms situacijoms ir Jungtinės Karalystės išstojus iš Europos Sąjungos, logistikos pasaulyje įvyko didelių permainų. Turint daugiau nei dvidešimt metų patirties tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai teigti: nors iššūkių padaugėjo, galimybių išlieka daug, o dalinių krovinių gabenimas mikroautobusu tapo vienu efektyviausių būdų aprūpinti verslą ar asmeninius poreikius iš Anglijos. Šiame straipsnyje aš jums išsamiai ir paprastai paaiškinsiu, kaip veikia ši procesas, ką reikia žinoti siekiant sutaupyti pinigų ir nervingų momentų, bei kodėl profesionalus požiūris čia yra ne prabanga, o būtinybė.

Įvadas

Ką padaryti, kai reikia atgabenti prekes iš Londono ar Mančesterio, tačiau jos neužpildo pilno sunkvežimio? Anksčiau dauguma verslininkų renkasi didelius furgonus, tačiau dabar, atsižvelgiant į kainas ir greitį, daliniai kroviniai, vežami mikroautobusais, tapo tikru rinkos lyderiu šioje nišoje. Esu matęs tūkstančius siuntų – nuo mažų eBay pirkinių iki sudėtingų industrinių dalių – ir galiu pasakyti, kad sėkmės paslaptis slypi ne vien pačiame transporte, o ir teisingame paruošime bei dokumentų tvarkyme.

Dalinis krovinys (angliškai vadinamas LTL – Less than Truckload) reiškia, kad jūsų siunta keliauja viena transporto priemone kartu su kitų klientų krovinių. Tai leidžia dalinti išlaidas. Mikroautobusai šiuo atveju yra idealūs dėl jų manevringumo – jie gali pasiekti vietoves, į kurias didelis sunkvežimis su priekaba tiesiog neprisvažiuos, o per Lamanšo sąsiaurį juos lengviau ir greičiau įtraukti į keltų bilietus. Tačiau, kaip viskas tai vyksta praktiškai? Kaip išvengti muitinės užkardų ir kodėl kaina svyruoja? Štai ir toliau pateikiamas išsamus vadovas, sukurtas remiantis ilgamečio praktinio darbo patirtimi.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 pagrindinių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų, bei pateikiau išsamius atsakymus, padėsiančius jums suprasti proceso giliąją esmę.

1. Kas yra dalinis krovinys ir kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą?

Dalinis krovinys – tai logistikos modelis, kai viena transporto priemonė perveža kelias skirtingas siuntas skirtingiems gavėjams. Tai yra priešingybė FTL (Full Truckload) – pilnam krovininiui, kai visa mašyna yra nuoma už vieną klientą. Renkantis dalinį krovinį mikroautobusu iš Anglijos, jūs mokate tik už užimamą vietą arba tūrį/masę.

Mikroautobusai (pvz., Ford Transit, Mercedes Sprinter ar panašios klasės mašinos su dideliu uždaruoju kėbulu) šiuo atveju turi keletą pranašumų prieš sunkvežimius. Pirma, tai greitis. Jie greičiau įveikia trasą, mažiau laiko praleidžia techninėse apžiūrose. Antra, tai prieinamumas. Mikroautobusas gali atvykti tiesiai prie jūsų sandėlio kiemo ar net gyvenamojo namo miesto centre, nereikalaujant specialių leidimų, kurių dažnai reikalauja 18 metrų ilgio sunkvežimiai. Trečia, dėl mažesnių kuro sąnaudų ir mažesnio keltų bilieto pabrangimo po „Brexit“, ši paslauga dažnai būna konkurencingesnė mažiems ir vidutiniams siuntiniams.

2. Kaip vyksta užsakymo procesas ir ką reikia nurodyti diskutuojant su ekspeditoriumi?

Viskas prasideda nuo tikslios informacijos. Per savo dvidešimt metų darbo esu pamatęs, kad dauguma nesusipratimų kyla dėl netikslaus krovinio aprašymo. Norėdami gauti tikslią kainą ir terminus, turite pateikti šiuos duomenis: kraunamos vietos adresas Anglijoje (ir pašto kodas), iškraunamos vietos adresas Lietuvoje (ar kitose šalyse), krovinio išmatavimai (ilgis, plotis, aukštis), svoris ir, labai svarbu, krovinio pavadinimas bei prekių kiekis.

Kai turime šiuos duomenis, mes galime suformuoti „krovininę kortelę“. Profesionalus ekspeditorius ne tik paklausia kainos, bet ir patars dėl pakavimo. Jei prekės yra ant paletės, reikia nurodyti, ar yra galimybė įkrauti juos „iš šono“ (šoninėmis durimis) ar tik „iš galo“ (galinėmis durimis), nes tai lemia, kokį mikroautobusą parinksime. Po to, kai sutariame dėl sąlygų, jums išsiunčiame užsakymo patvirtinimą su visais rekvizitais ir vairuotojo kontaktiniu numeriu.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti siuntai iš Anglijos į Lietuvą (ES) po „Brexit“?

Tai, galima sakyti, yra kritiškai svarbiausia dalis. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl visos siuntos turi kirsti muitinės sieną. Be teisingų dokumentų siunta gali būti sulaikyta uoste ar pasienio punkte, o tai kels papildomų išlaidų sandėliavimui.

Pagrindinis dokumentas yra prekių prekybos dokumentas (Commercial Invoice). Jis turi būti parašytas anglų kalba ir turi turėti šią informaciją: siuntėjo ir gavėjo duomenys, detalus prekių aprašymas (kas tai yra, iš ko pagaminta, naudojimas), prekių kodą pagal HS (Harmonized System) kodą (8 arba 10 skaitmenų), prekių kiekį, vienetinę kainą ir bendrą vertę, taip pat šalies kilmę. Be HS kodo muitininkas gali neleisti siuntos.

Be to, jei prekės yra naudotos (pvz., Technikos pirkimas iš eBay), reikia nurodyti, kad jos yra „Used“ ir, jei įmanoma, pateikti pirkimo kvitą arba vertinimą. Taip pat būtina, kad siuntėjas turėtų EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification), pradedant nuo „GB“, o gavėjas – EORI numerį, pradedant nuo savo šalies kodos (pvz., LT). Be šių numerių eksporto deklaracijos nebus įformintos.

4. Kiek laiko trunka toks pervežimas ir nuo ko priklauso terminas?

Standartinis dalinių krovinių pervežimas mikroautobusu iš Anglijos į Lietuvą trunka nuo 3 iki 7 darbo dienų. Atrodo, kad intervalas platus, tačiau jis priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmiausia, tai paėmimo grafikas Anglijoje. Jei mums reikia surinkti kelis dalinius krovinius į vieną mašiną (konsolidacija), tai gali užtrukti 1–2 dienas. Vairuotojas turi aplankyti kelis adresus, surinkti krovinius ir užtikrinti, kad jie tvarkingai užfiksuoti.

Antra, tai keltų laikas. Keltai iš Doverio į Kalė (arba Dunkerką) plaukia apie 1,5–2 valandas, tačiau reikia atsižvelgti į laukimo eiles, ypač atostogų metu ar dėl blogų oro sąlygų. Po „Brexit“ pasienio kontrolė uostuose užtrunka ilgiau nei anksčiau – vairuotojai turi pateikti dokumentus ir galėti būti trumpai sulaikyti patikrai.

Trečia, tai atstumas Anglijoje. Jei krovinys yra iš Londono ar pietų, procesas vyksta greičiau. Jei reikia važiuoti į Škotiją (Glasgow, Edinburgas) ar šiaurės Angliją (Newcastle, Manchester), tai prideda papildomos dienos kelionei viena ar kita kryptimi. Mano patirtis rodo, kad klientams visada verta suplanuoti savo verslo procesus su 2–3 dienų atsarga, kad nenuviltumėte dėl nedidelių uždelsimų, kurie logistikoje yra normalus reiškinys.

5. Kaip apskaičiuojama kaina ir ar yra jokių paslėptų mokesčių?

Kainos formavimas yra skaidrus, jei dirbate su patikima kompanija, tačiau jis susideda iš daugelio komponentų. Pagrindinė dalis – transportavimo mokestis, kuris priklauso nuo užimamo tūrio (m³) arba svorio. Taisyklė paprasta: didesnis krovinys – didesnė kaina, tačiau viena prekė 500 kg gali kainuoti mažiau nei 500 kg plunksnų, nes plunksnos užima daugiau vietos. Taigi taikomas „maksus“ taisyklės princintas – imamas didesnis rodiklis iš svorio ar tūrio.

Prie kainos pridedamos keltų bilietų sąnaudos. Jos gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo sezono. Taip pat įeina kuro priedas, kuris yra standartinė logistikoje praktika – jei kuro kainos rinkoje šoktelėja, ekspeditorius turi galimybę koreguoti kainą pagal sutartą koeficientą.

Ką dėl „paslėptų“ mokesčių? Čia reikia atskirti ekspeditoriaus paslaugų kainą ir muitinės/ar PVM mokesčius. Ekspeditorio kainoje turi būti nurodyta, ar ji apima įkrovimą/iškrovimą (jei tai nurodyta), ar „palepimus“ (pvz., jei vairuotojas padeda pakelti sunkų daiktą). Tačiau导入 mokesčiai (Import Duty) ir PVM (Value Added Tax), kurie mokami įvedant prekes į ES, nėra įtraukti į pervežimo kainą. Jie yra oficiali mokesčių dalis, mokama valstybei. Dažnai klientai mano, kad jei sumokėjo už pervežimą, tai daugiau nieko nemoka, tačiau tai klaida. Šie mokesčiai apskaičiuojami pagal prekių vertę, nurodytą Commercial Invoice dokumente.

6. Kokius krovinius draudžiama vežti mikroautobusu ir kodėl tai svarbu?

Nors mikroautobusai yra universalūs, egzistuoja griežtas draudimų sąrašas, kurį nustato ne tik ekspeditorius, bet ir tarptautinės sutartys bei draudimo kompanijos. Visų pirma, negalima vežti pavojingų krovinių (ADR) – tai degiosios medžiagos, sprogmenys, nuodingosios medžiagos. Net mažos aerozolių dėžutės gali sukelti didelį problemą per sienos kontrolę arba avarijos atveju.

Taip pat draudžiama vežti gyvūnus (nors yra išimčių, jei tai yra specializuotas transportas, bet ne įprastas krovininis mikroautobusas), alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius didesniais kiekiais be specialių licencijų, nes tai keliau akcizų kontrolę. Negalima vežti maisto produktų, kurie greitai genda (šviežia mėsa, žuvis, pieno produktai), jei mikroautobuse nėra specialių šaldymo įrenginių.

Svarbu paminėti ir nelegalius daiktus – narkotikus, ginklus, padirbtus prekes. Tokios siuntos ne tik bus konfiskuotos, bet ir klientas gali atsidurti teismo baudžiamojoje byloje. Mano patirtis rodo, kad visada geriau iš anksto klausti dėl abejotinos prekės, nei vėliau spręsti problemas su policija ar muitine. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kai kurios elektrinės prekės su ličio baterijomis gali būti apribotos dėl gaisro rizikos, todėl reikia tiksliai nurodyti, kas yra siuntoje.

7. Kaip turi būti supakuotas krovinys, kad jis nepažeistų kelionės metu?

Pakavimas – tai pusė sėkmės. Esu matęs, kaip brangūs baldai ar elektronika sugenda ne dėl eismo įvykio, o dėl blogo prifixavimo viduje. Mikroautobusuose kroviniai dažnai kraunami vienas ant kito arba šalia, todėl jie turi būti pasiruošę vibracijoms ir staigiems sustojimams.

Jei krovinys yra ant paletės, ji turi būti užtaisyta (apvyniota) storu, aukštos kokybės plėvelės stretch. Paletės turi būti tvirtos, nesuirusios, nes kranas ar keltų priekaba gali pakelti tik už paletės. Jei prekės nėra ant paletės (pvz., dėžės), jos turi būti pakrautos į tvirtas dėžes, viduje užpildytos putomis arba bukline medžiaga, kad nešoktų. Labai svarbu, kad kiekviena dėžė būtų pažymėta adresu ir telefono numeriu.

Jei krovinys yra jautrus („Fragile“), tai turi būti aiškiai pažymėta dideliais raidėmis iš visų pusių. Taip pat vertu pasirūpinti, kad prekės nebuvo drėgnos, nes mikrouautobuse gali būti drėgnėjanti aplinka, ypač žiemos metu. Jei krovinys yra nestandartinis (pvz., ilga geležies konstrukcija), reikia iš anksto susitarti dėl tvirtinimo elementų. Geriausias patarimas: pakaukite taip, kaip norėtumėte, kad jį pakrautų į jūsų namus – jei atrodo trapu, reikia daugiau apsaugos.

8. Kas nutinka, jei krovinys sugenda ar dingsta? Kaip veikia draudimas?

Nors mums visiems nepavyksta, įvykiai kelyje įvyksta. Protingas klientas visada klauso apie draudimą. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį nuo paėmimo momento iki išdavimo momento. Tačiau standartinė atsakomybė yra ribota – dažniausiai tai apie 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą (tai yra apie 10 eurų). Jei vežate brangias prekes, pvz., elektroniką, ši suma nepadengs nuostolių.

Todėl rekomenduojama sudaryti papildomą krovinio draudimą. Jis kainuoja labai nedaug (paprastai 0,3–0,5% nuo prekių vertės), tačiau užtikrina pilną vertės atlyginimą nukentėjusio atveju. Jei krovinys pažeistas, pirmiausia reikia sukurti defektų aktą (protokolą) tiesioginio įvykio vietoje – tai reiškia, kad gavęs siuntą, turite ją iš ankštų patikrinti vairuotojo akivaizdoje. Jei pastebite pažeidimus, juos užrašome akte, pasirašome vairuotoju ir siuntėju.

Jei pažeidimai pastebimi tik išpakavus namie, būtina iš karto (ne vėliau kaip po 3-7 dienų, priklausomai nuo vežėjo taisyklių) informuoti ekspediatorių, pateikti nuotraukas ir defektų aprašymą. Be šių žingsnių draudimo kompanija atsisakys mokėti atlyginimą. Mano patarimas: niekada nerašykite „priimta be priekaištų“, jei dar nepatikrinote turinio, jei dėžė atrodo pamažinta.

9. Ar galiu sekti savo krovinio kelionę realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje informacijos skaidrumas yra standartas. Profesionalių kompanijų vairuotojai turi GPS stebėjimo sistemas, o ekspeditoriai gali suteikti galimybę klientui sekti mašinos vietą realiu laiku per specialią programėlę arba nuorodą svetainėje. Tai suteikia ramybės – žinoti, kur jūsų siunta šiuo momentu, ar jau persikėlė per Lamanšą, ar artėja prie tikslo.

Tačiau verta prisiminti, kad GPS gali parodyti mašinos vietą, bet ne visada tiksliai atspindi situaciją su konkrečia siunta. Pavyzdžiui, jei vairuotojas sustojo pietų pertraukai arba degalinėje, gali atrodyti, kad jis stovi vietoje per ilgai. Taip pat Anglijoje yra vietų, kur GPS signalas gali būti silpnas. Geriausias būdas sekti yra tiesioginis ryšys su vairuotoju arba savo atstovu ekspordinatoriaus kompanijoje, kuris gali paskambinti vairuotojui ir sužinoti tikslų laiką, kada jis atvyks į iškrovos vietą.