Užsakyti patikimas daiktų transportavimo paslaugas iš Anglijos: Visas vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis vystėsi, o kartu su juo ir logistika. Tačiau viena dalyk išlieka pastoviu: kliento noras gauti savo daiktus saugiai, laiku ir be nereikalingų rūpesčių. Anglija (arba dabar jau Jungtinė Karalystė) visada buvo viena pagrindinių prekybos partnerių Lietuvai, tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė. Kas anksčiau atrodė kaip paprasta važiavimas per tiltą, dabar tampa sudėtingesniu procesu, reikalaujančiu žinių ir pasiruošimo.

Kai kalbame apie patikimą daiktų transportavimą iš Anglijos, nekalbame tik apie vairuotoją, kuris vairuoja sunkvežimį. Kalbame apie sudėtingą mechanizmą, kurį sudaro dokumentai, muitinės procedūros, krovinių įranga ir, svarbiausia, pasitikėjimas. Dažnai klientai, užsakydami pervežimą, kreipia dėmesį tik į kainą, o tai, deja, dažnai veda prie nusivylimo. Pigus kainos pasiūlymas gali pasidaryti brangiu, kai pradedamos rastis „papildomos“ paslaugos arba, dar blogiau, kai krovinys dingsta arba pažeidžiamas.

Šiame straipsnyje aš noriu padalintis savo patirtimi ir parodyti, kaip iš tikrųjų veikia ši rinka. Mes aptarsime ne tik tai, kaip rasti pervežėją, bet ir tai, ką reikia žinoti apie muitinę, dokumentus, kainodarą ir daugelį kitų subtilybių, kurios lemia sėkmingą vežimą. Nors aš esu ekspertas, šį tekstą rašau paprastai, kad jis būtų suprantamas kiekvienam, kas planuoja siųsti daiktus iš Anglijos į Lietuvą – tiek verslininkams, tiek asmenims, kurieems reikia pervežti asmeninius daiktus.

Svarbiausia taisyklė logistikoje yra tokia: rūpestis dėl krovinius pradedamas ne tada, kai sunkvežimis važiuoja keliu, o dar tada, kai tik susiformuoja užsakymo mintis. Todėl, norint užsakyti patikimas paslaugas, būtina suprasti visą procesą nuo A iki Z. Štai kodėl reikia žinoti daugiau nei tik „kiek kainuos kilogramas“.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai pasitaikančių klausimų, kuriuos man per savo karjerą davė klientai. Jie padės jums suprasti esminius dalykus ir išvengti dažniausių klaidų.

1. Ką „Brexit“ pakeitė transportuojant daiktus iš Anglijos į Lietuvą?

Tai turbūt dažniausias klausimas. Išėjus Jungtinei Karalystei iš Europos Sąjungos, šalis tapo „trečiąja šalimi“. Tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net jei jis yra nedidelis siuntinys asmeniniam naudojimui, privalo eiti per eksporto ir importo muitinės procedūras. Anksčiau prekės keliavo be muitinės tikrinimo, kaip važiuodamos iš Vilniaus į Kauną. Dabar reikia pildyti eksporto deklaraciją Anglijoje ir importo deklaraciją Lietuvoje.

Be to, atsirado papildomi dokumentai, tokie kaip EORI numeris, kuris būtinas visoms įmonėms (ir dažnai asmenims) prekiaujantiems su JK. Taip pat gali būti taikomi verytiniai mokesčiai (PVM ir muitai), priklausomai nuo prekių kilmės ir vertės. Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų dabar susiję būtent su netinkamai parengtais muitinės dokumentais, o ne su pačiu transportu. Todėl, pasirinkdami vežėją, būtina užtikrinti, kad jis turi patirties dirbant su „Brexit“ procedūromis ir gali pasiūlyti muitinės brokerio paslaugas.

2. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Ar pigiausias pasiūlymas visada yra geriausias?

Absoliučiai ne. Per mano dvidešimt metų darbo ne kartą matau, kaip klientus vilioja „uždarbio“ kainos, tačiau vėliau jie susiduria su nemalonumais. Patikimas pervežėjas – tai ne tas, kuris siūlo žemiausią kainą rinkoje, o tas, kuris turi aiškių procesų, apsaugos ir gerą reputaciją.

Ieškodami pervežėjo, atkreipkite dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia, ar įmonė turi realų adresą ir kontaktus? Antra, ar jie turi atsakomybės draudimą (CMR draudimas)? Tai būtina, jei su kroviniais nutiktų nenumatyta situacija. Trečiau, skaitykite atsiliepimus. Žinoma, rasti blogą atsiliepimą lengva, bet jei įmonė turi daug teigiamų komentarų apie tai, kaip ji sprendžia problemas, tai yra geras ženklas.

Taip pat klauskite apie transporto priemonių būklę. Ar tai seni, „iškęsti“ sunkvežimiai, ar investuojama į naują flotilę? Naujesnės mašinos dažniausiai yra patikimesnės ir mažiau kenčia nuo techninių gedimų kelio metu. Patikimas pervežėjas visada bus sąžiningas apie galimus terminus ir neduos pažadų, kurių negali įvykdyti.

3. Kokius dokumentus reikia parengti transportuojant prekes iš Anglijos?

Dokumentų sąrašas priklauso nuo to, ar pervežate prekes verslo, ar asmeniniais tikslais, tačiau yra pagrindiniai dokumentai be kurių neįmanoma įvežti krovinių.

Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėlio sąrašas (Packing List) ir komercinė sąskaita (Commercial Invoice). Sąskaitoje turi būti nurodyta tikslioji prekių vertė, svoris, bruto ir tūris, prekių pavadinimas ir prekių kodas (TN VED kodas), jei tai verslo krovinys. Be to, būtina nurodyti siuntėjo ir gavėjo duomenis, Incoterms sąlygas (pvz., EXW, FOB, DAP), kurios nustato, kas moka už transportą ir kada atsakomybė pereina.

Jei pervežate asmeninius daiktus (pvz., keldamiesi gyventi), reikės ToR01 formos (Transfer of Residence), kuri leidžia atsisakyti verytinių mokesčių, jei tenkinami tam tikri laiko ir nuosavybės kriterijai. Be to, visada reikalingas tapatybės dokumento (pasas ar asmens kodą) kopija. Jei dokumentai bus neteisingai užpildyti (pvz., nurodyta neteisinga vertė ar prekės pavadinimas pernelyg bendras), muitinė gali uždelsti siuntą arba skirti baudas.

4. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kada jis apsimoka?

LTL (Less than Truckload) arba lietuviškai – dalinis krovinys, tai kai vieno kliento prekės neužpildo viso sunkvežimio, todėl vienoje mašinoje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Tai viena populiariausių transporto formų tarp Lietuvos ir Anglijos.

Apsimoka naudotis daliniu kroviniu tada, kai jūsų siuntos tūris ar svoris nėra pakankamas, kad užpildytumėte visą sunkvežimį (pvz., 1–5 europaletės). Tai leidžia sutaupyti pinigų, nes išlaidos už mašiną (kuras, irangių mokesčiai, vairuotojo atlyginimas) padalinamos tarp keleto siuntėjų.

Tačiau čia yra ir savas niuansas. Daliniai kroviniai dažnai trunka ilgiau, nes vairuotojas turi sustoti įkelti ir iškelti kitų klientų prekes Anglijoje bei Lietuvoje. Gali būti ir papildomi pervežimo sandėliuose laukimo laikai. Jei jums skubia, reikėtų svarstyti išskirtinio krovinio (FTL) užsakymą, nors ir jis kainuos brangiau. Mano patarimas: jei planuojate siųsti dalinį krovinią, tai darykite šiek tiek anksčiau, kad galėtumėte suderinti lanksčiausius terminus.

5. Kaip susiformuoja kaina ir kodėl ji gali skirtis skirtingiems pervežėjams?

Kainos formavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai klientai supranta tik paviršutiniškai. Pagrindiniai komponentai yra: degalų kaina (kuri svyruoja), irangių mokesčiai (už važiavimą keliais, ypač Prancūzijoje ir Belgijoje), keltų bilietų kaina (jų kainos taip pat kinta sezoniškai) ir, žinoma, pervežėjo marža.

Be to, labai svarbu yra krovinio „užimamumas“. Jei jūsų prekės yra labai lengvos, bet užima daug vietos (pvz., putų polistirolo blokai), pervežėjas gali mokėti ne pagal svorį, o pagal tūrį (m³). Taip pat įtakos turi vietos sandėliuose Anglijoje. Jei reikia atvykti į gilius Anglijos rajonus (pvz., Velsas, Škotija), kaina gali būti didesnė dėl didesnių išlaidų vairuotojui ir ilgesnio laiko.

Skirtingi pervežėjai gali siūlyti skirtingas kainas dėl to, kad kai kurie įtraukia muitinės brokerio paslaugas į pagrindinę kainą, o kiti jas apmoka papildomai. Taip pat „pigu“ kaina gali reikšti, kad jūsų krovinys bus perkrautas (pvz., įstatytas ant kitų prekių viršaus), kas padidina sugadinimo riziką. Visada klauskite, kas įeina į kainą – ar ji yra „viskas įskaičiuota“ (all inclusive), ar bus papildomų mokesčių už iškrovimą, priežiūrą ar dokumentus.

6. Kiek trunka daiktų transportavimas iš Anglijos į Lietuvą?

Standartinis terminas daliniams kroviniams yra nuo 3 iki 7 darbo dienų nuo kroviniui pasiruošimo datos. Tačiau tai tik vidutiniai duomenys. Yra daug veiksnių, kurie gali šį laiką pailginti.

Pirmiausia, tai rinkimas (pavėluojantis surinkimas). Anglijoje dažnai būna, kad vairuotojas atvyksta pas siuntėją, o šis dar nebuvo pasiruošęs pakrauti. Tai sukelia vėlavimą visam maršrutui. Antra, kelto eilių laukimas, ypač atostogų metu ar dėl blogo oro (Doverio-Calais maršrutas ypač jautrus orams). Trečia, muitinės procedūros. Jei dokumentuose yra klaidų, krovinys gali būti sulaikytas muitinės poste iki kelių dienų.

Jeigu užsakote išskirtinį sunkvežimį (FTL), terminas gali būti trumpesnis – 2–4 dienos, nes vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų kituose sandėliuose. Mano patarimas: visada planuokite savo veiklą taip, kad turėtumėte 2–3 dienų atsargą. Logistikoje, kaip ir gyvenime, visada gali nutikti nenumatyta – techninis gedimas ar eismo įvykis.

7. Ar galiu pervežti asmeninius daiktus (pvz., keldamiesi gyventi) be PVM ir muitų?

Taip, galite, bet tam reikia atitikti griežtus reikalavimus. Europos Sąjungos taisyklės leidžia atvežti asmeninius daiktus be verytinių mokesčių (PVM ir muitų), jei asmuo perveda savo įprastinę gyvenamosios vietą iš trečiosios šalies (JK) į ES šalį (Lietuvą) ir turi ten gyventi mažiausiai 12 mėnesių.

Svarbiausias dokumentas šiuo atveju yra anksčiau minėta ToR01 forma. Ją reikia pildyti ir pateikti Jungtinės Karalystės muitinei (HMRC) prieš išvežant daiktus. Be šios formos, Lietuvos muitinė gali reikalauti sumokėti PVM nuo visų daiktų, net jei jie buvo naudojami.

Taip pat reikia įrodymų, kad daiktai priklauso jums ir kad juos naudojote ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Pirkimo čekiai, nuomos sutartys ar netgi nuotraukos gali padėti. Jei šių reikalavimų neįvykdysite, muitinė gali apmokestinti visą krovinių vertę. Dažnai klientai mano, kad „naudoti daiktai“ automatiškai laisvi nuo mokesčių, tačiau be tinkamų dokumentų tai ne taip veikia.

8. Kas nutinka, jei krovinys pažeidžiamas arba dingsta?

Tai sunkiausia situacija, su kurią gali susidurti tiek klientas, tiek pervežėjas. Visgi, jei pasirinkote patikimą partnerį, procesas turi būti aiškus. Pagrindinis dokumentas, reguliuojantis atsakomybę tarptautiniame kelių transporte, yra CMR konvencija.

Jei pastebite pažeidimą priimant krovinią, būtina tai užfiksuoti CMR konosamenteje (raštu nurodyti, kokie ir kiek daiktų pažeisti). Be šio užrašo vėliau bus labai sunku įrodyti žalą. Pervežėjas yra atsakingas už krovinį nuo momento, kai jį priima, iki momento, kai jį atiduoda.

Atsakomybės apimtis paprastai yra ribota (pvz., 8,33 SDR už kilogramą), todėl verta pagalvoti apie papildomą krovinių draudimą. Jei krovinys dingsta (kas pasitaiko retai, bet nutinka), privaloma pateikti pranešimą policijai ir draudimo kompanijai. Mano patirtis rodo, kad greitas ir tikslus pažeidimo fiksavimas priėmimo metu yra 90 % sėkmės gaunant kompensaciją. Niekada nepasirašykite konosamento be išsamios krovinio patikros, jei matote, kad dėžės sutryptos ar drėgnos.

9. Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias daro klientai užsakydami transportą?

Viena dažniausių klaidų yra vėluojantis dokumentų pateikimas. Klientai dažnai siunčia sąskaitas ir sandėlio sąrašus tada, kai sunkvežimis jau stovi prie durų. Tai sukelia didelius vėlavimus, nes muitinės brokeris turi užregistruoti deklaracijas, o tai trunka laiko.

Kita klaida – neteisingas prekių svorio ar matmenų nurodymas. Jei nurodote 500 kg, o realiai yra 2 tonos, vairuotojas gali tiesiog nepriimti krovinių, nes nebus vietos ar svorio leidimo. Tokiu atveju klientui tenka mokėti už vairuotojo tuščią važiavimą („nuostolius“).

Taip pat klientai dažnai maišo Incoterms sąlygas. Pavyzdžiui, manoma, kad jei prekės nurodytos „EXW“ (siuntėjo sandėlis), tai pervežėjas privalo jas pakrauti į mašiną nemokamai. Tačiau EXW sąlygos reiškia, kad krovimo darbus turi atlikti pats pirkėjas arba jo užsakyti krovėjai, o pervežėjas už tai gali paprašyti papildomo mokesčio. Visada aptarkite šias detales iš anksto, kad išvengtumėte nesutarimų.

10. Kaip užtikrinti, kad pervežimas būtų ekologiškas arba „žalias“?

Tai naujovesnis klausimas, bet jį dažniau girdiu. Logistika taip pat stengiasi tapti draugiškesne aplinkai. Jei jums svarbu ekologija, galite pasirinkti pervežėjus, kurie naudoja „Euro 6“ standarto arba elektros sunkvežimus (nors maršrutuose iš Anglijos tai dar retumas).

Taip pat daliniai kroviniai (LTL) yra efektyvesni ekologiškai nei tuščiai važiuojančios mašinos. Konsoliduojant krovinius, mažiau išmetamųjų dujų tenka vienai prekei. Be to, kai kurios įmonės siūlo „Carbon Offset“ programas, kurios kompensuoją išmetamas anglies dioksido dujas investuojant į miškų sodinimą ar atsinaujinančios energetikos projektus.

Nors individualaus kliento įtaka čia nedidelė, pasirinkus didesnes ir atsakingas transporto kompanijas, kurios investuoja į naują flotilę ir optimizuoja maršrutus (pvz., vengdamos nereikalingų tuščios eigos kilometrų), padedama mažinti bendrą poveikį aplinkai.

Išvada

Užsakyti patikimas daiktų transportavimo paslaugas iš Anglijos – tai ne tiesiog operacija, kurią atlieka vienas paspaudimas internete. Tai procesas, reikalaujantis supratimo, pasiruošimo ir partnerystės. Po „Brexit“ logistika tapo dar labiau reglamentuota, todėl profesionalumas ir patirtis yra vertinami aukščiau nei kada nors anksčiau.

Remiantis mano daugiau nei 20 metų patirtimi, sėkmės formulė paprasta: rinkitės ne pigiausią, o patikimą partnerį, kruopščiai parengkite dokumentus ir būkite sąžiningi dėl savo krovinio charakteristikų. Nenuostabu, kad geriausi verslo ryšiai susiformuoja tuomet, kai klientas ir logistikos ekspertas kalba ta pačia kalba – atsakomybės ir kokybės kalba.

Transportavimas iš Anglijos gali būti sklandžiu ir be rūpesčių procesu, jei visi dalyviai žino savo vaidmenis. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti pagrindinius niuansus ir jausitės drąsiau planuodami savo siuntas. Logistika yra ne tik apie krovinius, ji yra apie žmones ir jų pasitikėjimą. Pasirinkdami teisingą požiūrį, jūs užtikrinate, kad jūsų daiktai atvyks saugiai ir laiku.