Užsakymo procesas iš Anglijos lengvas ir paprastas: Vadovas be nereikalingų rūpesčių

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Vienas dalykas vis tiek išlieka pastovus – žmonių noras užtikrintai ir lengvai gauti prekes iš užsienio. Iki šiol dažnai girdžiu tą patį klausimą: „Ar tikrai taip sunkiau dabar, kai Anglija jau ne ES?“ Arba „Ar aš sugebėsiu susitvarkyti su visais tais dokumentais?“.

Atsakymas yra vienareikšmis: taip, užsakymo procesas iš Anglijos gali būti lengvas ir paprastas. Svarbiausia – žinoti, kur ir ką daryti. Po „Brexit“ atsirado papildomų muitinės formalumų, tačiau šie pokyčiai neturėtų būti kliūtis jūsų verslui ar asmeniniams poreikiams. Tiesiog reikia keisti požiūrį: anksčiau tai buvo paprastas siuntos gabenimas, dabar – struktūruotas procesas, kurį, valdant tinkamai, galima automatizuoti ir padaryti nepastebimą.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu visus užsakymo etapus. Mes nekalbėsime apie sudėtingas teisines akutas, o koncentruosimės ties praktika – kaip užsisakyti prekę Anglijoje ir jos nepajusti kaip galvos skausmo. Nesvarbu, ar esate didelė įmonė, užsakyanti sandėlio partiją, ar fizinis asmuo, norintis atgabenti šeimos relikviją, šis procesas gali būti sklandus, jei žinote algoritmą.

Svarbu suprasti, kad logistika nėra magija, tai – organizacijos menas. Šiandienos technologijos ir patirti tarpininkai leidžia sumažinti dokumentaciją iki minimumo. Taigi, panagrinėkime išsamiai, kaip viskas vyksta, atsakydami į dažniausiai kylančius klausimus, kurios man per metus užduoda šimtai klientų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ką privalo žinoti klientas prieš pradėdamas užsakymą iš Anglijos?

Prieš pradedant bet kokį bendradarbiavimą su logistikos partneriu, klientas turi turėti šiek tiek informacijos apie tai, ką nori pergabenti. Tai yra pagrindas, ant kurio statomas visas pervežimo procesas. Pirma, būtina tiksliai žinoti siuntos svorį ir matmenis. Anglijoje dažnai naudojami bei matavimo vienetai gali skirtis (pavyzdžiui, pėdos ar coliai), tačiau logistikoje mes visada vertiname tonomis ir kubiniais metrais.

Antra, svarbu žinoti prekės tipą ir jos tarifinį kodą (HS kodas). Gali atrodyti, kad tai per daug techninė informacija, tačiau būtent pagal šį kodą nustatoma, ar prekei reikalingi speciali leidimai (pvz., cheminių medžiagų gabenimas), ar ji yra pavojinga. Trečia, reikia aiškios adreso informacijos – tiek siuntėjo Anglijoje, tiek gavėjo Lietuvoje. Neteisingas adresas yra dažniausia vėlavimo priežastis, kurią galima išvengti jau pradiniame etape. Jei klientas šią informaciją turi paruoštą, pusė darbo jau padaryta – likusią pusę atimsime mes.

2. Ar reikalingas EORI numeris, ir jei taip, kaip jį gauti?

Tai, galima sakyti, „mėlyųjų“ (ES) ir „raudonųjų“ (JK) pasų istorijos atvejis. Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienas verslas ar asmuo, vykdantis prekybą tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos, privalo turėti EORI (Economic Operators Registration and Identification) numerį. Be jo siunta tiesiog neišsivers per muitinę.

Esant Lietuvos juridiniam ar fiziniu asmeniui, reikalingas ES EORI numeris, kuris prasideda raidėmis LT. Jį gana lengva gauti elektroniniu būdu per Lietuvos muitinės „Muitinės informacinių sistemų portalą“. Registracija trunka ne ilgiau kaip valandą, jei turite prieigą prie „Gov.lt“ paskyros. Siuntėjui Anglijoje taip pat reikės jojo JK EORI numerio (prasidedančio GB).

Ką daryti, jei esate paprastas žmogus, norintis nusipirkti vieną sofa iš eBay? Jums irgi reikės EORI. Dažnai klientai baiminasi šios procedūros, tačiau per savo darbo patirtį galiu pasakyti, kad tai vienas paprasčiausių žingsnių. Neturint šio numerio, muitinė gali pradėti baudų procedūras arba ilgai laikyti siuntą sandėlyje, kas brangiai kainuoja. Taigi, pirmasis žingsnis – užsiregistruoti, jei dar to nepadarėte.

3. Kaip susiformuoja kaina, ir nuo ko ji priklauso?

Kainodara logistikoje nėra imt iš oro. Ji susideda iš kelių pagrindinių komponentų, kuriuos vertiname kasdien. Pirmasis ir akivaizdžiausias – transportavimo išlaidos. Tai priklauso nuo to, kokį transportą naudojame: ar tai dalinis krovinys (kai dalijamės viena vagono viena su kitais klientais), ar tai pilna atvežama mašina (FTL). Jei siunta nedidelė, pvz., 1–2 europalcės, mums pigiau ir greičiau įtraukti ją į bendrą krovininę mašiną, kuri važiuoja reguliariais maršrutais.

Antrasis komponentas – kuras. Anglija yra sala, reiškia, kad mums tenka kirsti Lamanšą. Keltų arba Eurotunelio kainos svyruoja priklausomai nuo sezono ir degalų kainos rinkoje. Trečia, ir dažnai nematoma dalis – muitinės ir tarpininkavimo mokesčiai. Profesionali pervežimo kompanija ne tiesiog vežia prekes, ji ir jas deklaruoja. Tai reiškia, kad mums reikia apmokėti muitinės brokerio darbą, kad jūsų siunta nefstuotu sandėlyje be veiksmų.

Taip pat į kainą įeina priedai, pvz., „paskutiniai kilometrai“ (pristatymas iki durų, jei nėra kraninio mechanizmo) arba speciali apsauga. Visada rekomenduoju klientams pateikti tikrus duomenis apie svorį. Jei pasakote 100 kg, o realu yra 500 kg, mašina tiesiog nepajėgs išvykti arba mums teks pervesti krovinį į didesnę transporto priemonę vietoje, kas gerokai padidina galutinę sąskaitą.

4. Kas yra prekių svečioji deklaracija (Commercial Invoice)?

Gal būtų drąsu teigti, kad tai – svarbiausias dokumentas visame procese. Be prekių svečiosios deklaracijos, Anglijos muitinė neleis išvežti siuntos, o Lietuvos – neleis įvežti. Tai ne įprastas čekis ar PVM sąskaita-faktūra. Svečioji deklaracija turi būti parengta anglų kalba ir joje turi būti nurodyta: išsami prekių apibūdinimas (ne tiesiog „drabužiai“, o „vyrų medvilniniai marškiniai, 100% medvilnės“), kiekis, vieneto kaina, bendra vertė, svoris ir šalies kilmės kodas (pvz., GB arba CN, jei prekės pagamintos Kinijoje, bet siunčiamos iš Anglijos).

Čia dažnai padaroma klaida. Klientai mano, kad pakanka nusiųsti el. paštu nuorodą į parduotuvę. Taip ne. Muitinės pareigūnai turi matyti dokumentą, kurį galima atspausdinti ir kuris visiškai atitinka fizinę siuntą. Jei dokumente nurodyta „3 padangos“, o dėžėje yra 4, tai veda ne tik į vėlavimus, bet ir į baudas už neteisingą deklaravimą. Kaip ekspertas visada rekomenduoju patikrinti šį dokumentą dar prieš išsiunčiant prekes iš Anglijos sandėlio.

5. Kaip vyksta pasirinkimas: dalinis krovinys ar pilna mašina?

Šis pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto ir skubumo. Dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload) yra populiariausias pasirinkimas mažesniems verslams ir privatiems asmenims. Kaip tai veikia? Mūsų vairuotojas nuvažiuoja į Angliją, paima keliasdešimt nedidelių siuntų iš skirtingų siuntėjų, sugrįžta į Lietuvą, o čia paskirsto jas adresatams. Tai pigiau, nes išlaidos (keltas, degalai, vairuotojo atlyginimas) padalinamos tarp visų dalyvių. Trūkumas – reikia laukti, kol mašina užsipilda (paprastai tai trunka 3–5 darbo dienas Anglijoje), o kelionės trukmė gali būti šiek tiek ilgesnė dėl iškrovimo tarpinių taškų.

Pilna mašina (FTL – Full Truckload) yra pasirinkimas tiems, kurie turi daug prekės (pavyzdžiui, 22 europalciai arba 33 europalciai). Mašina atvažiuoja tiesiai pas jūsų siuntėją Anglijoje, užkrauna ir važiuoja tiesiai į jūsų sandėlį Lietuvoje be sustojimų. Tai brangiau, tačiau greičiau ir saugiau (mažiau krovinio perkrovimų mažina sugadinimo riziką). Jei pervežate brangų įrangą ar jautrią produkciją, visada rekomenduoju FTL variantą.

6. Kiek laiko trunka atvežimas iš Anglijos iki Lietuvos?

Standartinis laikotarpis, kurį nustatome savo klientams, yra nuo 5 iki 10 darbo dienų nuo momento, kai gavome užsakymą ir visus dokumentus. Kodėl tiek ilgai? Anglija geografiškai yra atskirta, o logistika – ne tik vairuotojo darbas. Į šį laiką įeina: laikas surinkti užsakymus (jei tai dalinis krovinys), patikrinti dokumentus, nuvykti į prieplauką (Dover ar Felixstowe), išlaikyti muitinės kontrolę Anglijoje (išvykimas), perkelti jūrą arba tunneliu, vėl muitinės kontrolė Lietuvoje (atvykimas) ir galiausiai pristatyti prekes.

Esu matęs atvejus, kai viskas vyksta per 3 dienas (ypač, jei tai pilna mašina ir vairuotojas nepailsi), tačiau reikėtų tuo remti planuojant verslą. Sezoniškumas taip pat veikia – prieš Kalėdas ar Vasario 16-ąją užimtumas didėja, ir laikas gali prailgėti iki 2 savaičių. Mano patarimas: jei prekes reikia konkrečiai datai, užsakykite pervežimą bent dvi savaites anksčiau arba pasirinkite ekspresinį, brangesnį variantą.

7. Ar reikia mokėti PVM ir muitus, ir kaip tai vyksta?

Tai vienas painiausių klausimų, ypač po „Brexit“. Teigiama naujiena ta, kad prekės, pagamintos Anglijoje (ar ES), dažnai gali būti atvežamos su 0% PVM importo mokesčiu (jei pateikiate galiojantį PVM mokėtojo numerį ir naudojatės atidėtinuoju mokesčiu mechanizmu). Tačiau privatiems asmenims, kurie neturi PVM numerio, arba prekėms, kurios nėra iš Anglijos/ES, reikės sumokėti Lietuvos PVM (21%), kai siunta atvyksta.

Muitai (customs duty) taikomi tik tada, jei prekės yra iš šalių, nesančių ES (pvz., jei iš Anglijos siunčiate drabužius, pagamintus Bangladeše), ir jei visų importuojamų prekių vertė viršija 150 eurų (asmeniniam importui). Muito norma priklauso nuo prekės tipo (nuo 0% iki keliolikos procentų).

Kaip tai vyksta praktiškai? Mūsų kompanija, kaip jūsų muitinės atstovas, apskaičiuoja mokesčius. Muitinė išduoda mokėjimo pavedimą, mes jums jį persiunčiame, o jūs mokate tiesiogiai muitinei arba per mus. svarbu: siunta neišleidžiama, kol mokesčiai nebus apmokėti. Geriausias būdas išvengti staigmenų – iš anksto pasikonsultuoti dėl galutinės kainos su mokesčiais.

8. Kas atsitinka, jei siunta pažeista ar dingsta?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau 20 metų patirtis mokėjo mane būti parengtam. Logistikoje visada egzistuoja rizika – nuo vairotojo pravažiavimo per duobę iki krovininio apvirtimo. Todėl visada siūlome draudimą (Cargo Insurance). Standartinės atsakomybės pagal konvencijas (pvz., CMR) dažnai yra labai mažos (pvz., keli doleriai už kilogramą), kas visiškai neatsigręžia brangiems kroviniams.

Jei pastebite, kad dėžės sutryptos ar paketas drėgnas, jūsų pareiga – pradėti vadinamąjį „nuostolio protokolą“ (damage report) tiesiogiai pas vairuotoją arba iš karto po iškrovimo. Nufotografuokite žalą, nepažeistą pakuotę ir pažymėkite dokumentuose pastabą „su rezervacija“. Be šio žingsnio draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją. Jei siunta dingsta (kas su mumis pasitaiko retai, bet įvyksta), pradedamas tyrimas, pagrįstas GPS duomenimis ir sandėlių vaizdo kameromis. Profesionali kompanija visada pasirūpins šiuo procesu, kad jums nebereikėtų rašyti skundų į užsienio firmas.

9. Galima siųsti asmeninius daiktus (keliautojų bagažą) ir kaip tai skiriasi nuo komercinės siuntos?

Taip, galima, ir tai labai populiari paslauga tiems, kurie grįžta gyventi iš Anglijos arba keliauja toliau. Tačiau čia taikomi kiti taisyklių regaliai. Asmeniniai daiktai (pavyzdžiui, drabužiai, knygos, baldai, naudota technika) gali būti importuojami be mokesčių, jei galima įrodyti, kad: 1. Daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius. 2. Jūs atsikraustote gyventi į ES šalį (pateikiate deklaraciją). 3. Daiktai nebus parduodami (nėra komercinio pobūdžio).

Skirtumas nuo komercinės siuntos tame, kad komercinė siunta privalo turėti PVM sąskaitą-faktūrą ir prekių svečiąją deklaraciją, o asmeninius daiktus dažniausiai pakanka aprašyti paprastame sąraše (Packing List), nurodant „Naudoti asmeniniai daiktai, perkraustymui“. Svarbu prisiminti, kad transportuojant automobilį (pvz., kai nusipirkote mašiną Anglijoje ir ją vežate su savo daiktais viduje), daiktai taip pat turi būti deklaruojami atskirai, kad jų nepalaikytų kontrabanda.

10. Kodėl verta rinktis profesionalią pervežimų kompaniją, o ne bandyti tai daryti paties?

Galima rasti pigių siuntų brokerių internete, kurie pasiūlo neįtikėtinai low-cost kainas. Tačiau logistikoje, kaip ir mediko paslaugose, pigu kainuoja brangiai. Kodėl? Todėl, kai įvyksta problema – o ji įvyksta (užstrigęs krovinys, neaiškus HS kodas, sugedęs dokumentas), jūs liekate vienas su muitine.

Profesionali kompanija su 20 metų patirtimi turi savo brokerius, kurie žino muitinės pareigūnų kalbą, turi patikimus partnerius Anglijoje, kurie gali fiziškai nuvykti į sandėlį ir patikrinti, ar viskas tvarkingai, jei siuntėjas „dingia“. Mes turime atsakomybę drąsiai. Mes stengiamės užtikrinti, kad jūsų dėmesio būtų nukreiptas į jūsų verslą ar gyvenimą, o ne į muitinės procedūras. Rinkdamiesi partnerį, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, ar jie sugeba atsakyti į sudėtingus klausimus, ar jie turi fizikinį biurą ir kontaktinius asmenis, su kuriais galima susisiekti. Pasitikėjimas logistikoje – tai brangiausia valiuta.

Išvada

Užsakymo procesas iš Anglijos tikrai gali būti lengvas ir paprastas, jei jis atliekamas sistemingai ir su žiniomis. Kaip matėme, šis procesas susideda iš kelų gana aiškių žingsnių: dokumentų paruošimo (EORI ir Svečioji deklaracija), krovinio vertinimo, transporto pasirinkimo ir muitinės formalumų įvykdymo. Nors „Brexit“ sukėlė šiurkščių šonų ir atrodė, kad prekyba taps sudėtinga, praktika parodo, kad rinka prisitaikė. Dabar tai tik standartinė biurokratinė procedūra, kurią sugeba valdyti kiekvienas, susidūręs su ja bent kartą.

Svarbiausia yra nebijoti klausti ir nebandyti taupyti ant kompetencijos. Blogai parengta dokumentacija gali kainuoti daugiau nei patys pervežimai. Naudokitės ekspertų patirtimi, planuokite savo veiksmus iš anksto ir būkite sąžiningi apie savo siuntos turinį.