Užsakymas į Angliją – paprastas ir intuityvus procesas: viskas, ką reikia žinoti

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei du dešimtmečius, sužinojau vieną pagrindinę tiesą: klientams ne rūpi logistikos sudėtingumas, jiems svarbus rezultatas – prekės, saugiai ir laiku pasiekiančios paskirties vietą. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo viena populiariausių ir svarbiausių kryptų Lietuvos verslui bei privatiems asmenims. Tačiau pastaraisiais metais, ypač po „Brexit“, ši kryptis tapo apdovanota gandais apie biurokratiją, rūsčius muitininkus ir neįmanomus procedūrų labirintus.

Tikėkite, dauguma šių baimių yra perdegęs. Esu matęs, kaip ši sritis evoliucionavo nuo paprastų TIR knygelių iki sudėtingų elektroninių deklaracijų, ir galiu drąsiai teigti: šiandien užsakymas į Angliją gali būti ne tik paprastas, bet ir visiškai intuityvus. Svarbiausia – suprasti mechanizmą ir pasirinkti tinkamus įrankius. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie tos, kas dažniausiai kelia nerimą, ir paaiškinsiu, kaip viskas vyksta iš vidaus, naudojant savo ilgametę patirtį, kad jūsų siunta pasiektų Londoną, Mančesterį ar bet kurį kitą JK miestą be nereikalingų rūpesčių.

Šiuo metu rinka yra pritaikyta taip, kad net ir naujokas, kuris niekada nedirbo su eksportu, galėtų sėkmingai užpildyti formą ir atsiimti prekes. Technologijos ir profesionalių tarpininkų pagalba padarė savo – liko tik suprasti pagrindinius principus. Sekėsime žingsnis po žingsnio, analizuodami visus svarbiausius aspektus, kad jūsų patirtis būtų sklandi.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt detaliausių atsakymų į klausimus, kurie man teko girdėti daugiausia kartų per mano karjerą. Čia rasite ne tik teorines žinias, bet ir praktinius patarimus, kaip išvengti dažniausių klaidų.

1. Kas pasikeitė siunčiant prekes į Angliją po „Brexit“ ir ar tai tikrai sudėtinga?

Tai bene dažniausias klausimas, ir jį reikia įvertyti objektyviai. Iš esmės Anglija (JK) tapo „trečiąja šalimi“, todėl kiekviena siunta, netgi mažas pakeliukas su dovana draugui, turi kirsti muitinės ribą. Anksčiau tai buvo vidinės ES prekybos procesas, be jokių kliūčių. Dabar reikalingi oficialūs dokumentai.

Ar tai sudėtinga? Jeigu bandote tai daryti patys be žinių – taip, galiu tapti košmaru. Tačiau jeigu naudojatės profesionalia logistika, procesas yra automatizuotas. Jums tiesiog reikia pateikti prekių sąrašą ir jų vertę, o o likusią dalį (importo mokesčių deklaravimą, procedūras) atlieka brokeris. Taigi, sudėtingumas pasislenka nuo siuntėjo pečių į logistikos kompanijos sistemas. Jums tai atrodyti paprasta: užpildote formą, pasirašote, ir siunta važiuoja. Viskas, kas vyksta „už scenos“, yra mūsų, kaip ekspertų, darbas.

2. Kokius dokumentus būtina parengti siuntant krovinius į JK?

Dokumentų sąrašas priklauso nuo to, ką siunčiate (prekės ar asmeninis daiktas), tačiau yra „auksinis standartas“, kurį turiu omenyje, kai kalbu apie pilną parengimą. Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntimo kvitas (CMR), kuris veikia kaip sutartis tarp jūsų ir pervežėjo.

Tačiau svarbiausias dalykas muitinei yra komercinė invoice (pirkimo-pardavimo sutartis arba sąskaita-faktūra). Joje turi būti nurodyta: * Išsami prekių apibūdinimas (ne „drabužiai“, o „medvilninės vyriškos marškinės, dydis M“). * Prekių kiekis ir svoris. * HS kodai (tarifų kodai) – tai skaitmeninis kodas, nustatantis prekės pobūdį. Be šių kodų muitinė gali uždelsti siuntą. * Prekių verta (ir tai labai svarbu – ji turi būti reali, rinkos kaina, ne nustatyta atsitiktinai).

Jei siunčiate asmeninius daiktus, reikės pakrautojo deklaracijos (Packing List) ir prašymo suteikti atleidimą nuo mokesčių, jei tenkinamos sąlygos (pvz., perkėlimas į gyvenamąją vietą).

3. Kaip apskaičiuojami ir kam mokėti importo mokesčius bei PVM?

Vienas didžiausių nesusipratimų šaltinis yra mokesčių klausimas. Daugelis klientų mano, kad jei jie jau mokėjo PVM Lietuvoje, tai daugiau nieko mokėti nereikia. Deja, taip nėra. Kai prekės kerta JK sieną, jos tampa „importuojamomis prekėmis“.

Importo mokestis (Customs Duty) taikomas pagal prekių kilmę ir tipą (nustatoma pagal HS kodą), tačiau dažnai, jei siuntos vertė mažesnė nei 135 svarų sterlingų, importo mokesčio gali būti netaikoma (išskyrus alkoholį, tabaką ir kai kurias kitas prekes).

PVM (VAT) JK taikomas nuo visos siuntos vertės (išskyrus labai mažas vertes). Standartinis JK PVM tarifas yra 20 %.

Kas moka? Jeigu mes sudarome sutartį sąlygomis DDP (Delivered Duty Paid – pristatyta su mokesčiais apmokėta), tai mokėti jums nereikia – viską apskaičiuojame ir pervokiame mes, o sąskaitą išrašome jums. Jeigu sutartis DDU (arba DAP – pristatyta be mokesčių apmokėjimo), tuomet gavėjas Anglijoje privalo susimokėti muitams ir PVM prieš atsiimdamas siuntą. Mano patarimas: norite intuityvaus proceso? Rinkitės DDP – tai iš jūsų nuima galvos skausmą susidoroti su JK muitinės mokėjimais.

4. Kokios prekės yra draudžiamos arba ypatingai reguliuojamos pervežimui į Angliją?

Čia reikia būti itin atsargiam. Nors Anglija nėra kito pasaulio šalis, jų reikalavimai dėl saugumo ir sveikatos yra griežti. Visų pirma, griežtai draudžiama siųsti: * Gyvūnų ir augalų produktus be specialių veterinarinių pažymų (mėsa, sūris, vaisiai tinka tik tada, jei turite sertifikatą, o paprastam vartotojui tai beveik neįmanoma). * Ginklus ir amuniciją be leidimų. * Pavojingasias medžiagas (ADR) be specialios įrangos ir dokumentų.

Yra ir ypatingai reguliuojamų prekių, pavyzdžiui, alkoholis ir tabakas. Juos galima vežti, tačiau yra griežti kiekio apribojaimai (pvz., 42 litrai alaus, 18 litrų vyno ir t.t.) asmeniniam naudojimui. Jei siunčiate vaistus, turi būti receptas arba asmens, kuriam jie skirti, duomenys. Esu matęs atvejų, kai siuntos buvo sunaikintos dėl vieno užmiršto šampuno su aukštu alkoholio kiekiu rankiniame lagamine. Visada patikrinkite draudžiamųjų prekių sąrašą prieš siunčiant.

5. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas ir nuo ko priklauso terminas?

Anksčiau, kai buvome vienoje erdvėje, siunta iš Vilniaus į Londoną galėjo važiuoti 2–3 dienas. Dabar, atsižvelgiant į muitinės procedūras, reikia planuoti šiek tiek ilgiau.

Standartinis terminas, su kuriuo dažniausiai dirbu, yra 3–5 darbo dienos. Tačiau tai yra „idealus“ variantas. Terminas priklauso nuo keleto faktorių: 1. Dokumentų kokybės: Jei invoice užpildyta neteisingai, siunta „užstrigs“ muitinėje. Galiu pasakyti iš patirties: geras dokumentas sutaupo dieną. 2. Užimtumo uostuose: Esant dideliam prekių srautui (pavyzdžiui, prieš šventes), keltų eilės gali padidėti. 3. Transporto rūšies: Visureigis automobilis su viena siunta keliauja greičiau nei krovininis sunkvežimis, kuris turi suburti grupinę siuntą (groupage).

Jums, kaip klientui, svarbiausia yra suprasti, kad „rytoj“ – tai retas atvejis tarptautiniame pervežime į JK. Geriau planuokite savaitės atsargą.

6. Ar galiu siųsti prekes į Angliją kaip privatus asmuo, ar turiu būti įmonė?

Absoliučiai galite siųsti kaip privatus asmuo. Dažnai klientai mano, kad tarptautiniai pervežimai yra tik verslui. Tai netiesa. Siunčiate dovaną sūnui, kuris studijuoja Oksforde? Siunčiate pirkinius iš „eBay“, kuriuos norite persiųsti į savo butą Londone? Tai visiškai įmanoma.

Skirtumas yra dokumentuose. Jei esate įmonė, pateikiate komercinę sąskaitą. Jei esate privatus asmuo, dažnai reikia pateikti Packing List (prekių sąrašą) ir pro forma invoice, kurioje nurodote, kad prekės nėra parduodamos (pvz., „Personal effects – no commercial value“). Taip pat reikia nurodyti jūsų asmens kodą arba paso numerį muitinės deklaravimui. Vienintelis dalykas, į kurį reikia atsižvelgti – jei dažnai siunčiate didelius kiekius kaip privatus asmuo, JK muitinė gali susidomėti, ar tai nėra slaptas verslas.

7. Kaip teisingai supakuoti siuntą, kad ji nenukentėtų kelyje?

Per 20 metų esu matęs viską: nuo puikiai supakuotų europinių paletų iki dėžių, išbyrėjusių pusiaukelėje. Anglija – tai jūros pervežimas. Keltas per La Manšą arba Šiaurės jūrą sukelia vibraciją, drėgmę ir netgi drėkinimą druskos vandeniu (jei krovinys yra ant denio).

Patarimas: nekuktaujame ant pakavimo. * Naudokite kokybiškas, dvisluoksnes arba trisluoksnes dėžes. * Užpildykite tuščias vietas burbuliukine plėvele – prekės negali judėti viduje. * Jei siunčiate baldus ar techniką, uždėkite apsauginę polistireną arba kartoną ant kampų. * Jei siunta didelė, geriau ją padėti ant paletės ir užrišti „plėvele“ (stretch filmu). Tai ne tik apsaugo nuo purvo, bet ir užtikrina, kad neiškris nė viena dėžė.

Prisiminkite: krovinių pervežėjas atsako už transportą, bet ne už tai, kad jūsų stiklinė vaza buvo padėta tiesiog į popierinį maišelą.

8. Kas atsitinka, jei siunta dingsta arba sugenda? Kaip veikia draudimas?

Tai yra nemalonus, bet svarbus klausimas. Tarptautinėje logistikoje egzistuoja Konvencija (CMR), kuri reglamentuoja atsakomybę. Tačiau standartinė pervežėjo atsakomybė dažnai yra labai ribota (pvz., apie 8,33 SDR už kilogramą – tai apie 10 eurų). Jei dingsta 1000 eurų vertės siunta, gausite tik nedidelę dalį sumos.

Todėl, kaip ekspertas, visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą (All Risk insurance). Jis kainuoja nedaug (paprastai procentas nuo prekių vertės), tačiau užtikrina pilną vertės atlyginimą įvykus nelaimingam atsitikimui.

Procesas intuityvus: pateikiate prašymą draudimui, nurodote tikrąją prekių vertę. Jei įvykį registruojame (sugadinta, dingusi), reikia sudaryti defektų aktą (su nuotraukomis) ir pateikti draudimo kompanijai. Be šio dokumento pretenzijos netenkame. Negailėkite laiko nufotografuoti siuntą prieš išsiuntimą – tai geriausia jūsų apsauga.

9. Ar reikia tarpininko (customs brokerio) ir ką jis daro?

Galvojate, kad galite susitvarkyti be brokerio? Teoriškai – taip, jei turite prieigą prie JK muitinės sistemos (CDS) ir žinote, kaip užpildyti deklaracijas. Praktiškai – 99 % klientų tai nedaro.

Brokeris yra tarpininkas, kuris „kalba“ muitinės kalba. Jis paima jūsų paruoštus dokumentus (invoice, packing list), įveda duomenis į sistemą, susimoka mokesčius ir gauna „leidimą išleisti“ siuntą.

Be brokerio siunta tiesiog stovės sandėlyje arba uoste iki tol, kol deklaracija bus padaryta. Tai kainuoja laiko ir pinigų (sandėliavimo mokesčiai). Mano patirtis rodo, kad bandymas taupyti ant brokerio paslaugų pasibaigia dar didesnėmis nuostoliomis dėl delsos. Todėl mūsų pasiūlymuose brokerio paslaugos dažnai yra įtrauktos į kainą – tai užtikrina sklandumą.

10. Kaip sekti siuntos judėjimą ir sužinoti, kur ji yra?

Anksčiau tekdavo skambinti vairuotojui arba dispečeriui ir klausti: „Kur jis?“. Dabar technologijos leidžia mums matyti viską realiu laiku.

Kai užsakovate siuntą, gaunate sekimo numerį (tracking number). Jį įvedę mūsų svetainėje arba pervežėjo sistemoje, matote: * Kada siunta buvo paimta. * Kada ji atvyko į muitinės postą. * Ar ji sėkmingai praėjo kontrolę. * Kada ji išvyko iš Lietuvos ir kada atvyko į Anglijos sandėlį. * Kada ji perduota kurjeriui pristatymui iki gavėjo.

Tai suteikia pilną kontrolę. Jei mataite, kad siunta „užstrigo“ muitinėje, galite iš karto kreiptis į mus ir išspręsti problemą (pavyzdžiui, pridėti trūkstamą dokumentą), o ne laukti, kol gavėjas skambins ir klaus, kur jo prekės.

Išvada

Apibendrinus, užsakymas į Angliją šiandien yra procesas, kuris gali būti tiep sudėtingas, tiep ir paprastas – viskas priklauso nuo pasiruošimo ir partnerio pasirinkimo. Po „Brexit“ pasikeitė taisyklės, bet ne pasiekiamumas. Dokumentų reikalavimai tapo griežtesni, tačiau su šiuolaikinėmis logistinėmis sistemomis šis „biurokratinis barjeras“ turi mažiau įtakos jūsų kasdienybei.

Mano dviejų dešimtmečių patirtis leidžia teigti: sėkmės formulė paprasta. Teisingai užpildyta komercinė invoice, sąžiningai nurodyta prekių vertė, kokybiškas pakavimas ir patikimas logistikos partneris, kuris užtikrina muitinės brokerio paslaugas ir draudimą. Turint šias keturias ašis, procesas tampa intuityvus ir be jokių netikėtumų.

Nebijokite klausti, ieškoti informacijos ir reikalauoti aiškumo iš savo pervežėjo. Anglijos rinka yra per daug svarbi, kad ją praleistume dėl biurokratinių baimių. Sužinoję, kaip viskas veikia, galite kreiptis į mus drąsiai, o mes pasirūpinsime, kad jūsų siunta pasiektų paskirties tašką taip pat lengvai, kaip ir užsakovote.