Užsakomas pervežimas iš Jungtinės Karalystės patogiai ir saugiai: Visas vadovas

Įvadas

Jungtinė Karalystė jau daugelį dešimtmečių yra viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nepaisant politinių pokyčių ir „Brexit“ sukeltų iššūkių, prekybos srautai tarp šalių tik intensyvėja – nuo mažmeninės prekybos prekių iki pramoninės įrangos. Tačiau tiems, kurie tik pradedą savo veiklą importo srityje arba pirmą kartą susiduria su asmeninio krovinio pervežimo iš Anglijos poreikiu, visa procesas gali atrodyti kaip sudėtingas labirintas. Biurokratinės procedūros, muitinės taisyklės, logistiniai niuansai – visi šie elementai sukuria nerimą, kurį galima ir išvengti pasirinkus teisingą požiūrį.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu patyręs visas galimas šios trasos variacijas – nuo lygumų, kai kelyje nebuvo jokių kliūčių, iki sudėtingingų situacijų, kai reikėjo išspręsti neplanuotų problemų krūvą. Mano patirtis leidžia teigti viena: sėkmingas pervežimas priklauso ne tik nuo vairuotojo įgūdžių, bet ir nuo detalaus plano bei supratimo, kaip veikia visa sistema. Šiame straipsnyje nesinaudosime sudėtingomis profesine terminologijoms, kurios būtų suprantamos tik logistams. Vietoj to, paaiškinsime paprasta ir aiški kalba, kaip užsakant pervežimą iš Jungtinės Karalystės galima pasiekti tokį rezultatą, kuris atitiktų Jūsų lūkesčius – saugumą, taupyti laiką ir aiškiai suprantamą kainą.

Svarbu suprasti, kad po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasikeitė ne tik politinis žemėlapis, bet ir muitinės procesai. Šiandeen „patogumas“ reiškia ne tai, kad krovinys atkeliauja be dokumentų, o tai, kad dokumentai yra tvarkomi profesionaliai, be Jūsų įsikišimo, o patogumas klientui pasireiškia tik ramybe, žinant, kad prekės juda pagal grafiką. Šis vadovas sukurtas tam, kad Jums suteikti visą reikalingą žinių arsenalą, užtikrinantį, kad Jūsų krovinys iš Londono, Mančesterio ar bet kurio kito JK miesto pasiektų Lietuvą ar kita šalį be nereikalingų rūpesčių.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje straipsnio dalyje suksime įprastiausius klientų klausimus, kylančius planuojant pervežimus iš JK. Atsakymai paremti ilgamete praktika ir dailyje esančia situacija.

1. Kokie yra pagrindiniai dokumentai, reikalingi pervežimui iš Jungtinės Karalystės po „Brexit“?

Tai turbūt dažniausiai klausimas, kurį girdime. Iš tiesų, dokumentų sąrašas išaugo, tačiau jis nėra toks baisus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, jeigu viskas tvarkoma sistemiškai. Esminių dokumentų yra trys. Pirmasis – tai prekybinės (komercinės) sąskaitos faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti išrašyta angliškai, o joje turi būti nurodytos tikslios prekių pavadinimų apibrėžtys, svoriai, kiekiai ir prekių kodai (HS kodai), pagal kuriuos nustatomas muito tarifas. Be tikslaus aprašymo, pvz., tiesiog „drabužiai“, muitinė gali sustabdyti krovinį.

Antrasis dokumentas – pakavimo sąrašas (Packing List). Jis padeda muitinės pareigūnams ir sandėlininkams greitai suprasti, kaip supakuotas krovinys (kiek pakuočių, kokie jų svoriai, koks tūris). Trečiasis, o galbūt ir svarbiausias dalykas – EORI numeris. Jis būtinas bet kuriam verslo subjektui (ar net fiziniam asmeniui, kuris dažnai siunčia prekes), norintiam vykdyti importo ar eksporto operacijas. Be JK ir ES EORI numerių, krovinys neprasvers sienos. Taip pat reikalingas CMR važtaraštis – tai pagrindinė transporto sutartis tarp siuntėjo ir vežėjo.

2. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimo trukmę ir ar dėl to padidėjo eilės?

„Brexit“ tikrai įvedė papildomų procedūrų, kurios paveikė laiką. Iš pradžių, 2021-aisiais, eilės ties Ostende ar Kalė buvo milžiniškos, nes ir vežėjai, ir muitinės mokėsi dirbti naujoje realybėje. Šiuo metu situacija ganėtinai stabilizavosi, tačiau reikia skaičiuoti su papildoma laiko reserve. Paprastai pervežimas iš JK (pvz., iš Londono zonos) į Lietuvą trunka apie 3–4 dienas. Jeigu reikalingas tik paprastas tranzitas, tai laikas gali šiek tiek sumažėti, tačiau jeigu reikia atlikti pilną importo muitinėsClearinimą Lietuvoje ar net Jungtinėje Karalystėje (eksporto deklaravimas), tai gali užtrukti papildomą pusę dienos ar dieną.

Eilės dažniausiai susidaro ne patiuose pasienio punktuose, o prie keltų prisiartinimo vietų ar Eurotunelio, nes ten vyksta kontrolė. Rūpestingai paruošus dokumentus iš anksto (pateikus išankstines deklaracijas), galima išvengti ilgo laukimo. Profesionalios logistikos kompanijos turi savo sistemas, kurios leidžia „praleisti“ krovinius pro greitąsias linijas, todėl pasirinkus patikimą partnerį, „Brexit“ įtaka Jūsų konkrečiam siuntimui gali būti minimali.

3. Kuo skiriasi dalinis (LTL) ir pilnas (FTL) krovinio pervežimas, kurį pasirinkti?

Tai klasikinis klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo Jūsų krovinio apimties. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad nuomojate visą sunkvežimį (paprastai 33 Euro paletės ar 22 tūkstančiai kg) sau. Tai idealu, jeigu perkate didelę partiją prekių, pvz., baldų gamybai ar mažmeninės prekybos užpildymui. Privalumai aiškūs: krovinys važiuoja tiesiai iš Jūsų siuntėjo sandėlio į Jūsų paskirties vietą be sustojimų tarpinėse bazėse. Tai greičiau ir saugiau, nes krovinys nėra perkraunomas.

LTL (Less than Truck Load) arba dalinis pervežimas naudojamas, kai prekių mažiau – nuo 1 iki 15-20 paletės. Tokiu atveju Jūsų krovinys surinkiamas bendrame konteineryje ar sunkvežimyje su kitų klientų krovinais. Sunkvežimis gali sustoti tarpinėse paskirstymo aikštelėse (angliškai vadinamose „hubuose“), kad iškrautyti ir pakrauti kitas siuntas. Tai gali šiek tiek prailginti pristatymo laiką (1–2 dienos), tačiau yra žymiai pigiau. Mažiems ir vidutiniams verslams tai vienintelė ekonomiškai pagrįsta alternatyva. Pasirinkimą lemia ne tik biudžetas, bet ir skubumas bei prekių prabangumas (jautrios prekės geriau vežti FTL).

4. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainodaros formavimasis tarptautinėse reisėse yra sudėtingas procesas, bet klientui svarbiausia žinti pagrindinius komponentus. Pirmiausia – distancija. Kelias tarp JK ir Lietuvos yra ilgas (apie 2000–2500 km viena kryptimi), todėl kuro kaina sudaro didžiąją dalį tarifų. Antrasis dalykas – keltas arba Eurotunelis. Perėjimas per Lamanšą kainuoja nemažai, ir šios kainos svyruoja priklausomai nuo sezono.

Trečiasis ir po „Brexit“ labai svarbus elementas – muitinės ir dokumentų tvarkymo paslaugos. Jeigu Jūsų sutartyje nėra nurodyta „viso įkainio“ (all-in) principo, gali tekti papildomai mokėti už eksporto deklaravimą JK, importo deklaravimą Lietuvoje, T1 dokumento išrašymą (tranzito režimas) ir pan. Taip pat kainą įtakoja krovinio svoris ir tūris (jeigu krovinys „beribis“ tūriu, bet lengvas, mokama už tūrį). Galiausiai, rinkos paklausa: prieš šventes ar vasaros sezono pradžią kainos gali šokti dėl vairuotojų trūkumo.

5. Ar galima pervežti asmeninius daiktus, neverslininkui? Taip, kokia yra procedūra?

Žinoma, tai labai dažna paslauga. Dažnai žmonės grįžta iš gyvenimo Jungtinėje Karalystėje arba tiesiog nuperka didelę techniką (pvz., automobilio dalis, motociklą) ir nori ją atgabenti. Skirtumas tas, kad asmeniniam importui taikomi lengvatiniai muitų mokesčiai, jeigu tenkinami trys pagrindiniai kriterijai: prekės buvo naudojamos asmeniniam naudojimui (ne prekybai), asmuo gyveno JK ne mažiau 12 mėnesių ir prekės atvežamos per 12 mėnesių nuo persikėlimo.

Tokiu atveju reikia pateikti Transfer of Residence (TORS) dokumentą arba paprastą deklaraciją, kurioje nurodoma, kad tai nekomercinis siuntimas. Tačiau nepaisant lengvatų, dokumentai turi būti tvarkingi – reikės sąskaitos (jeigu yra), kuri įrodytų prekės vertę, arba deklaracinės vertės nustatymo. Asmeniniai daiktai dažnai vežami dalinėmis siuntomis (LTL), todėl labai svarbu tiksliai sudaryti pakavimo sąrašą, kad muitinė neturėtų klausimų, kodėl atvežate, pvz., penkias virdulius ar du sofas.

6. Kokios prekės yra draudžiamos arba specialiai prižiūrimos pervežiant iš JK?

Yra keletas kategorijų, su kuriomis reikia būti ypatingai atsargiu. Pirmiausia – maisto produktai ir gyvūninės kilmės prekės. Nuo „Brexit“ importuoti mėsą, pieno produktus ar kiaušinius iš JK į ES tapo labai sudėtinga, reikalaujant specialių veterinarinių sertifikatų, kurių gauti brangu ir ilgai. Dauguma smulkių vežėjų tiesiog nebeima tokių krovinių.

Antroji grupė – pavojingos medžiagos (ADR). Tai gali būti dažai, chemikalės, akumuliatoriai ar aerozoliai. Jų pervežimui reikalingi specialiai pažymėti sunkvežimiai ir patirti vairuotojai. Trečia – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Juos vežti galima tik su specialiomis licencijomis (Excise goods). Jeigu bandysite užsakyti paprastu pervežimu penkias degtines be dokumentų, krovinys bus konfiskuotas, o gavėjas nubaustas. Visada reikia konsultuotis dėl specifinių prekių prieš užsakant transportą, kad išvengtumėte nemažų nuostolių.

7. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelionės metu?

Saugumas – mūsų prioritetas nr. 1. Pradedant nuo pakavimo: patariame neversti pigių, dėl tos pačios kainos parduodamų degtukų dėžių. Krovinys turi būti užtvirtintas ant standartinės Europos paletės (EPAL) ir apvyniotas „girliandomis“ (stretch plėvele). Tai neleidžia prekėms pasislinkti važiuojant nelygiu keliu ar stabdant.

Toliau – fizinis apsaugumas. Sunkvežimiai turi būti aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia mums matyti transporto priemonės vietą realiu laiku. Ilguose maršrutuose, kaip JK-Lietuva, sustojimai numatyti tik saugiuose, apsaugotuose stovėjimo aikštelėse. Taip pat, krovinius apdraudžiame. Nors pagal tarptautines konvencijas vežėjo atsakomybė apribota (paprastai 8,33 SDR už kg), mes siūlome galimybę pirkti papildomą „visų rizikų“ draudimą. Tai apsaugo tiek nuo vagystės, tiek nuo dėlės sugadinimo (pvz., jeigu vairuotojas staigiai stabdydamas užgriūva kokiais nors dėžėmis).

8. Kas atsitinka, jeigu krovinys sugenda ar dingsta?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo susiduriama retai, tačiau reikia žinoti veiksmų algoritmą. Pirmiausia, tuo momentu, kai nustatoma žala ar nebuvimas, yra sudaromas protokolas (pvz., „Note of Protest“ arba pažyma apie trūkstamas prekes). Jį pasirašo ir vairuotojas, ir gavėjas (arba muitinės pareigūnas, jeigu įvykis įvyksta pasienyje).

Be šio dokumento draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją. Toliau, priklausomai nuo draudimo pobūdžio, pradedamas tyrimas. Jeigu tai dėlės sugadinimas, fotografuojama žala ir siunčiamas pranešimas draudikui. Jeigu tai vagystė – kviečiama policija. Pagal mano patirtį, dauguma problemų išsprendžiamos ramiai, jeigu krovinys buvo tinkamai supakuotas ir inventorizuotas. Vienas dažniausių nesusipratimų – kai gavėjas pasirašo važtaraštį be pastabų, o sandėlyje pastato, kad trūksta 5 vienetų. Tokiu atveju įrodymų našta tenka gavėjui, todėl visada rekomenduoju tikrinti kroviniį priimant.

9. Ar reikia mokėti PVM (mokesčius pridėtine vertei) už importą iš JK?

Taip, PVM mokėti reikia, tačiau procedūra priklauso nuo to, ar esate registruotas PVM mokėtojas (PVM mokėtojo kodas). Jeigu esate verslas (įmonė), turintis galiojantį PVM kodą, importo PVM paprastai nebmokama tiesioginėse muitinėse (išskyrus išimtinius atvejus), o apskaitojami atskirame PVM mokėjimo deklaravime (PVM deklaracijos E ilgoje). Tai labai palengvina likvidumo valdymą, nes nereikia iškeisti lėšų muitinei iš anksto.

Jeigu esate fizinis asmuo ar ne PVM mokėtojas (pvz., naudojate „Mažųjų siuntų“ procedūrą arba tiesiog perkate brangų daiktą sau), PVM turi būti sumokėtas muitinėje kartu su muitais (jeigu jie taikomi) prieš išleidžiant krovinį. Dažnai logistikos agentai gali pasiūlyti „tarpininkavimo“ paslaugą – jie sumoka PVM ir muitus už Jus, o tuomet išrašo sąskaitą Jums su papildoma paslaugos mokestimi. Tai patogu, nes nereikia registruoti muitinės sistemoje, tačiau kainuoja šiek tiek brangiau.

10. Kaip tinkamai supakuoti krovinį, kad jis saugiai nukeliautų tolią kelionę?

Geras pakavimas – pusė sėkmės. Ilgamečiai praktika rodo, kad dauguma sugadinimų atsitinka ne dėl blogų kelių, o dėl blogo pakavimo. Jeigu vežate dėžes, jos turi būti tvirtos, nepraradusios formos. Negalima krauti daiktų tiesiog ant grindų – ji turi būti užtvirtinta ant paletės. Paletės neviršyti 120 cm aukščio (nors priklauso nuo sunkvežimio tipo), viršuje – taisyklinga uždanga.

Labai svarbu svorio pasiskirstymas. Negalima, kad viena paletės pusė svėrė 500 kg, o kita – 50 kg. Tokia paletė tiesiog nukris pakrovimo metu arba apsivers. Jeigu prekės brangios ar jautrios, naudokite dėžes su burbuliukine plėvele viduje. Ir svarbiausia – etiketės. Kiekvienoje dėžėje turi būti aiškus etiketės su siuntėjo, gavėjo duomenimis, numeriu (jeigu yra) ir žyma „Friable“ (lengvai sudūžtama), jei tai reikalinga. Tai praneša krovėjams, kad su šia dėže reikia elgtis ypatingai atsargiai.

Išvada

Užsakyti pervežimą iš Jungtinės Karalystės gali būti tiep paprasta kaip užsakyti taksi, jeigu žinote, ką ieškoti, ir pasitikiate savo logistiniu partneriu. Raktas į sėkmę – tai ne mažiausia komunikacija ir parengimas. Kaip matėme iš aukščiau išvardytų klausimų, dauguma problemų kyla ne dėl to, kad keliai blogi, o dėl neteisingų dokumentų, nesusipratimų dėl PVM arba nekokybiško pakavimo. Šiuos dalykus lengva išspręsti iš anksto.

Investuodami šiek tiek laiko į dokumentų paruošimą (tikslios sąskaitos, EORI numeriai) ir pasirinkdami patikimą pervežėją, kuris moka atsakyti į aukščiau pateiktus klausimus, Jūsų krovinys atkeliaus saugiai ir laiku. Šiandieninėje rinkoje logistika nebevadinama tik „vežimu“ – tai kompleksinė paslauga, kurią sudaro informacija, saugumas ir kliento orientacija. Nepaisant geografinio atstumo ir jūros skiriančios mus nuo Anglijos, šiuolaikinės technologijos ir patirtis leidžia jaustis tuose miestuose kaip arti.