Užsakomas pervežimas į Angliją – patogu ir paprasta: Visas vadovas

Anglija (arba, tiksliau sakant, Jungtinė Karalystė) jau dešimtmečiais yra viena populiariausių krypties ne tik tarp lietuvių, ieškančių darbo ar gyvenimo gerovės, bet ir tarp verslininkų, plėtojančių savo biznį užsienyje. Geografiškai tai sala, kurią skiria ne tik pakrantė, bet ir specifiniai administraciniai-legaliniai barierai, pasikeitę po „Brexit“. Visgi, nepaisant šių iššūkių, šiuolaikinė logistika pasiekė tokį lygį, kad krovinių ir siuntų pervežimas į šią šalį tampa ne privalomu blogiu, o paprasta, lengvai valdoma procedūra.

Dirbdamas pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, esu matęs, kaip pasikeitė rinka: nuo chaotiškų „keliaujančių keleivių“ siuntų iki sudėtingų, logistiškai subraižytų grandinių, tiekančių prekes į Londono restoranus ar Birmingamo statybas. Šiame straipsnyje nesinaudosiu sudėtingais terminais, kad sužavėčiau kolegas logistikus. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai paaiškinti klientams, kaip veikia užsakomas pervežimas į Angliją ir kodėl tai yra geriausias pasirinkimas.

Šiuo metu rinka siūlo itin platų speetrą paslaugų – nuo nedidelių dovanų siuntelių iki didelių industrialinių krovinių. Viskas susiformavo taip, kad klientas turėtų kuo mažiau rūpesčių. Pagrindinis dalykas, kurį reikia suprasti, yra tai, kad profesionalus pervežimas nėra tik vairuotojo užduotis nuvežti krovinį iš taško A į tašką B. Tai kompleksinis procesas, apimantis dokumentų tvarkymą, krovinio užtikrinimą (paketavimą), muitinės procedūras bei laiko planavimą.

Pasikeitus politinei situacijai, dauguma klientų klausia: „Ar vis dar verta važiuoti?“. Atsakymas yra teigiamas. Anglija išlieka didžiulė rinka. O technologijos ir logistikos kompanijų patirtis leidžia sumažinti biurokratinius kliūčius iki minimumo. Tiesiog reikia žinoti, kaip tai veikia.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus esminius aspektus: nuo to, kaip teisingai užsakyti pervežimą, iki to, kokie dokumentai reikalingi muitinėje. Sieksiu, kad po šio teksto skaitymas jaustumėtės pasitikinti ir suprastumėte visą procesą nuo pradžios iki galo.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje sekcijoje suformulavau dešimt dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos man per dvidešimt metų praktikos uždavo klientai. Atsakymai į jujus padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kaip vyksta pervežimas į Angliją.

1. Kaip pradedamas užsakomas pervežimas procesas? Kokius žingsnius turi atlikti klientas?

Viskas prasideda nuo jūsų pageidavimo. Šiuolaikinėje logistikoje procesas yra maksimaliai supaprastintas. Pirmasis žingsnis – susisiekti su pervežėju. Tai galima padaryti užpildant užklausos formą internete, paskambinus arba parašius el. laišką. Čia svarbiausia nurodyti tikslius duomenis: ką ketinate vežti (krovinio tipą), kurį kiekį (svorį, tūrį arba padėklų skaičių), atsiėmimo vietą Lietuvoje (ar kitose šalyse) ir pristatymo adresą Anglijoje.

Kai gavę šią informaciją, logistikos specialistas (toks kaip aš) paskaičiuoja pasiūlymą. Jis ne tik pritaiko kainą, bet ir pasiūlo optimalų transporto tipą – ar tai bus dalinis krovininis (kai jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų kroviniu viename sunkvežimyje), ar pilna sunkvežimio mašina (FTL), jei turite daug krovinių. Po to, jei kaina ir sąlygos jums tinka, sudaromas sutartis arba išrašomas užsakymas. Tada tiksliai sutariama datos ir laikas, kuriuo vairuotojas turi atvykti pasiimti krovinį. Čia svarbu ne vėluoti, kadangi vairuotojų darbo grafikas yra labai griežtai planuojamas. Viskas vyksta paprastai: uzsakote -> gausite kaina -> sutinkate -> vyksta atsiėmimas.

2. Kiek laiko trunka pervežimas į Angliją? Nuo ko priklauso terminai?

Laiko klausimas yra vienas dažniausiai kylančių. Nėra vieno fiksuoto atsakymo, nes terminas priklauso nuo kelionių rūšies. Jei užsakote ekspresinį pervežimą, kai vairuotojas važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į jūsų paskirties vietą be sustojimų (t.y. pilna mašina arba dalinis, bet skubus), kelionė trunka paprastai nuo 2 iki 4 dienų. Tai įskaitant kelionę per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją ir persikrovimą per Lamanšą (Eurotuneliu arba keltu).

Jei renkatės ekonominį variantą (t.y. dalinį krovinį arba grupinę siuntą), terminas gali trukti nuo 5 iki 10 dienų, o kartais ir ilgiau. Kodėl? Nes tokiu atveju vairuotojas surenka krovinius iš keleto skirtingų siuntėjų. Jis turi apvažiuoti sandėlius, surinkti pilną mašiną (arba padėklus) ir tik tada keliauti į Angliją. Taip pat būna atvirkštinis procesas – grįžtant mašina gali būti vėl užpildoma kitų siuntų. Todėl, jei skubate, visada rekomenduoju rinktis greitesnį, brangesnį variantą, o jei krovinys ne skubus – ekonomiškesnį. Taip pat terminus gali paveikti eilės pasienio punktuose (ypač Kaliningrado srityje ar prieš įvažiavant į JK) ar oro sąlygos (pvz., audros Lamanše, kai stabdomi keltai).

3. Ar po „Brexit“ reikia muitinės deklaracijų? Kaip tai veikia?

Tai, galima sakyti, svarbiausias pokytis per pastaruosius metus. Taip, nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nėra ES narė, todėl kiekviena siunta, kertanti sieną, turi būti deklarouojama muitinėje. Dauguma klientų bijo šio žodžio, tačiau praktikoje tai atrodo taip: profesionali pervežimo kompanija (arba jos brokeris) už jus atlieka šį darbą.

Jums kaip siuntėjui reikia pateikti tik du pagrindinius dalykus: prekių sąrašą (packing list) ir, jei tai ne asmeninės daiktų siunta, PVM mokėtojo kodą (arba VOEC numerį, jei prekės mažos vertės). Komercinėms siuntoms reikia komercinės SF (invoice). Su šiais dokumentais kompanija pateikia elektroninę deklaraciją JK muitinės sistemoje (CDS).

Svarbu suprasti: jei dokumentai neteisingi arba trūksta informacijos, krovinys gali būti užstrigęs uoste ar pietinės Anglijos terminaluose. Todėl, kai užsakovas pervežimą, būtinai klauskite, ar kaina įskaito muitinės brokerio paslaugas. Paprastai įprastinėms prekėms (ne pavojingoms) tai įeina į standartinę paslaugą, bet visada verta patikslinti. Asmeninėms siuntoms (kai persikraustote) taikomi atleidimai, tačiau irgi reikia pateikti deklaraciją (Transfer of Residence - ToR), kad nemokėtumėte mokesčių ir PVM. Tai nėra sudėtinga, bet reikalauja formalaus užpildymo.

4. Kaip formuojama pervežimo kaina? Kiek vidutiniškai kainuoja siunta?

Kainos formavimas logistikoje yra matematinės formulės ir rinkos sąlygų derinys. Nėra vienos kainos. Pagrindiniai komponentai yra: kuro kaina, vairuotojo darbo užmokestis (įskaitant dienpinigius užsienyje), keltų ar Eurotunelio bilietas (jis brangsta) ir, žinoma, kompanijos pelnas bei administracinių išlaidų dalia.

Jei siunčiate nedidelę paką (pvz., 20-30 kg), kaina bus skaičiuojama pagal tūrį ar svorį (maksimalus iš jų). Tokios siuntos gali kainuoti nuo 50–100 eurų, priklausomai nuo to, ar tai yra įkurta („door-to-door“) paslauga, ar turite atvežti į terminalą. Jei kalbame apie padėklą (pavyzdžiui, 1 europadėklė, svoris iki 1000 kg), kaina svyruoja nuo 250 iki 400 eurų vienam padėklui (priklausomai nuo sezono ir vietos Anglijoje – Londonas visada brangesnis dėl didelių uždarbių ir eismo spūsčių).

Dideliems kroviniams (pvz., 33 tonų mašina) kaina gali siekti 1500–2500 eurų ir daugiau. Taip pat reikia prisiminti apie papildomus mokesčius: „London Congestion Charge“ (Londono centrinės zonos mokestis) arba ULEZ (užterštumo zona), kurios gali pridėti papildomų 15–100 svarų sterlingų prie galutinės sumos, jei pristatymas vyksta į centrą. Visada prašykite išskirtinės sąskaitos, kad matytumėte, už ką mokate.

5. Ką daryti, jei noriu pervežti asmeninius daiktus (persikraustymą)? Ar tai brangiau?

Asmeninių daiktų pervežimas turi savo ypatingumus. Jis nėra būtinai brangesnis už komercinį pervežimą, jei kalbame apie tą patį tūrį, tačiau jis reikalauja specialaus dokumentinio aptarnavimo. Kaip minėjau, norėdami išvengti PVM (20 proc. JK) ir importo muito, turite gauti ToR (Transfer of Residence) numerį. Jis nemokamas, bet jo gavimas trunka kelias dienas (užpildoma forma internete). Be šio numerio muitinė gali apmokestinti jūsų senus baldus ar drabužius kaip naujas prekes.

Techniškai pervežimas vyksta taip pat: daiktai supakuoja į dėžes, o ne į maišus (kad būtų lengviau krauti su keltuvu), arba, jei tai buto išvežimas, gali būti užsakoma darbo jėga, kuri iškrauna visą butą į mašiną Lietuvoje ir iškrauna Anglijoje. Tai vadinama „pakavimo / išpakavimo paslauga“. Ji žymiai brangesnė, bet sutaupo daug nervų. Jei norite sutaupyti, galite pakuti patys (dėžės) ir orentuotis į „krovinių išvežimą“.

Taip pat svarbu paminėti draudimą. Komercinės siuntos yra draudžiamos pagal jų vertę (SF verte). Asmeniniai daiktai dažnai turi sentimentalinę vertę, kurią sunku įvertinti pinigais. Visgi, turiu nurodyti apytikrę vertę draudimo polisui. Nepamirškite – pervežėjas neatsakingas už daiktus, kuriuos pakojote patys (pvz., smulkius elektronikos daiktus, knygas, brangenybes į dėžes be sąrašo), jei dėžės atidarymo metu paaiškėja trūkumų. Geriausias sprendimas – išsamus inventorius (sąrašas) su priskirta verte kiekvienam daiktui.

6. Kokias prekes draudžiama vežti į Angliją? Ar yra apribojimų?

Tai labai svarbus klausimas, nes klaidos gali kainuoti ne tik pinigų, bet ir teisinių problemų. Bendrąja tvarka, į Angliją draudžiama vežti viską, kas draudžiama ir Lietuvoje bei ES: narkotikai, ginklai be leidimų, padirbtos prekės. Tačiau yra ir specifinių JK apribojimų.

Pirmiausia – maisto produktai ir gyvūnai. Į JK griežtai reglamentuojama gyvūnų kilmės maisto atvežimas. Negalima vežti mėsos, pieno produktų iš daugelio ES šalių asmeniniam vartojimui (išskyrus labai mažus kiekius konkrečiose kategorijose, pvz., kūdikių maistas). Žuvis ir kai kurie kiti produktai gali būti leidžiami, bet reikalauja sertifikatų. Jei bandysite įvežti dešrą ar sūrį dėžėje „giminėms“, muitinė ją konfiskuos ir gali skirti baudą.

Antra – augalai ir sėklos. Reikalingi fitosanitariniai pažymėjimai. Trečia – alkoholis ir tabakas. Asmeniniam vartojimą galima vežti ribotus kiekius be muito (paprastai 42 litrai alaus, 18 litrų vyno, 4 litrai stipriųjų gėrimų ir 200 cigaretės), jei jums daugiau nei 17 metų ir keliaujate asmeniškai. Jei siunčiate prekes per kurjerį ar logistikos kompaniją, alkoholis be specialios licencijos (AWD) dažnai nėra priimamas, nes tai keliauja ne asmeniškai, o kaip prekė.

Taip pat atkreipkite dėmesį į pavojingas krovinius (ADR): degiosios medžiagos, aerozoliai, dažai. Jas vežti galima, bet tik specialiai pritaikytais ir pažymėtais transporto priemonėse, ir tai paprastai kainuoja brangiau. Nenuleiskite lašą dažų į dėžę su drabužiais – muitinė gali sustabdyti visą siuntą pavojingojo krovinio patikrai.

7. Kaip vyksta krovinio sekimas? Ar galiu žinoti, kur yra mano siunta?

Anksčiau (prieš 20 metų) tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, kai jis jau buvo pasiekęs adresą. Šiandien situacija visiškai kitokia. Technologijos leidžia sekti krovinius realiu laiku. Kai užsakovate pervežimą, dažniausiai gunate nuorodą į sekimo sistemą arba GPS trackerį.

Tačiau reikia skirti GPS sekimą ir statuso atnaujinimus. GPS rodo, kur fiziškai yra mašina, bet visada yra nedidelis vėlavimas (pavyzdžiui, 15-30 minučių). Statusas (pvz., „Krovinys pasimtas“, „Kelionėje“, „Muitinėje“, „Pristatytas“) atnaujinamas rankiniu būdu dispečerių arba vairuotojų.

Jei siunta keliauja daliniu kroviniu (kartu su kitais), gali būti, kad ji kurį laiką stovi sandėlyje Vokietijoje ar Belgijoje laukiant konsolidacijos (surinkimo). Tada GPS judesio gali būti nematyti, tačiau sistema rodo, kad ji yra „transito zonoje“. Mano patirtis rodo, kad klientams svarbiausia yra aiškumas. Jei matau, kad vairuotojas užstrigo prieš Lamanšą dėl audros, iš karto informuoju klientą. Taip išvengiame nereikalingo streso. Geriausios kompanijos siūlo SMS arba el. pašto pranešimus apie kiekvieną stadiją.

8. Kas atsitinka, jei krovinys pasiekia gavėją, o jo nėra namuose? Ar yra mokestis už laukimą?

Tai labai dažna problema, ypač kai pristatoma į namus (door-to-door). Vairuotojas turi griežtą grafiką – jis negali laukti valandą ar dvi, kol gavėjas važiuoja iš darbo. Paprastai vairuotojas praneša apie atvykimą iš anksto (paprastai 1-2 valandos iki atvykimo, kartais ir prieš dieną).

Jei gavėjo nėra ir jo nepasiekia telefonu, vairuotojas turi teisę išvykti. Tokiu atveju siunta grįžta į artimiausią terminalą Anglijoje. Čia prasideda papildomos išlaidos. Už kiekvieną dieną, kai krovinys stovi sandėlyje (vadinamas „storage“ mokestis), taip pat už antrąjį pristatymo bandymą („redelivery fee“), reikės sumokėti. Šios sumos gali būti nemažos – nuo 50 iki 150 svarų sterlingų vienam bandymui, priklausomai nuo krovinio dydžio.

Todėl mano patarimas kaip eksperto: įsitikinkite, kad gavėjas (jūsų giminaitis ar pirkėjas) žinos apie pristatymo dieną ir laiką. Jei galimybių būti vietoje nėra, susitarkite su pervežėju iš anksto – galbūt vairuotojas gali palikti siuntą greta namų (jei tai nėra brangi prekė ir nėra pavojus vagystei), arba galima nurodyti pristatymą į giminaičio darbovietę ar artimiausią pašto skyrių (jei tai smulki siunta). Bendravimas čia išgelbėja pinigus.

9. Ar mano siunta yra apdraudžiama? Kas nutinka, jei ji sugenda ar dingsta kelyje?

Draudimas – tai ne pasirinkimas, o būtinybė tarptautiniuose pervežimuose. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), pervežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau jo atsakomybės ribos yra ribotos (paprastai apie 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą). Jei vežate brangią elektroniką, kurios vertė 10 000 eurų, o ji dingsta, standartinis draudimas padengtų tik nedidelę dalį nuostolių.

Todėl visada rekomenduoju pasitikrinti draudimo sąlygas. Kaina, kurią mokate už pervežimą, dažniausiai įtraukia bazinį draudimą. Tačiau esant brangiems kroviniams, verta papildomai apsidrausti („All risk“ draudimas). Tam reikia pateikti tikslų prekių sąrašą su vertėmis.

Jei įvyk incidentas (pvz., avarija, gaisras arba krovinys sugenda dėl blogo pakavimo), reikia nedelsiant pranešti pervežėjui. Vairuotojas turi užpildyti „protokolą“ (pažymą apie trūkumus) vietoje. Jei gavėjas pasirašo pristatymo dokumentus be pastabų, o vėliau namuose randa sulaužytą televizorių, draudimo kompanija gali atmesti pretenziją, nes bus manoma, kad žala padaryta po pristatymo. Mano patirtis: niekada neleidžiate vairuotojui išvykti, jei nepatikrinote krovinio būklės, ypač jei tai yra jautrios prekės ar baldai.

10.