Užsakomas pervežimas į Angliją: kaip rasti patikimą vežėją už gerą kainą?

Įvadas

Jau daugiau nei du dešimtmečius stebiu, kaip vystosi tarptautinės logistika, ir turiu pripažinti, kad maršrutas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės visada buvo vienas aktyviausių. Anglija (arba tiksliau JK, nes dažnai keliaujame ir į Škotiją, bei Velsą) nuo seno buvo traukos centras lietuviams – vieni ten keliauja darbui, kiti kuria verslą, o treti tiesiog grąžina išsiilgtus daiktus arba persikelia gyventi visiems laikams. Bet nepaisyl to, ar tai yra vienas kėdės, ar pilnas kontaineris su baldais, pagrindinis klausimas visada išlieka tas pats: kaip užtikrinti, kad krovinys atkeliaus saugiai, laiku ir už protingą kainą?

Šiandien rinka pasižymi didžiule konkurencija. Paspaudus kelis mygtukus internete, rasite šimtus pasiūlymų, kurie žadinami „nuostabiomis kainomis“ ir „greičiausiu pristatymu“. Tačiau mano patirtis sako, kad pigiausias variantas retai kada būna ir ekonomiškiausias, o greičiausias – ne visada saugiausias. Po „Brexit“ situacija pasikeitė – pasienio kontrolės, muitinės formalumai ir nauji reikalavimai pridėjo sudėtingumo, o kartu ir galimybių paslysti į spąstus neapsirašiusioms ekspedicijos firmoms.

Straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kaip naršyti šioje srityje. Mes ne tik pažiūrėsime, iš ko susidaro kaina, bet ir išsiaiškinsime, ką tiksliai reiškia „patikimas vežėjas“. Mes aptarsime svarbiausius niuansus, kurie leis jums jaustis ramiai, kai jūsų brangūs daiktai keliauja per jūrą ir sausumą. Šis vadovas sukurtas tam, kad jums nereikėtų spėlioti – jūs žinosite, klausinėti ir ko tikėtis. Sėkmingas pervežimas ne tokioje atstumo distancijoje kaip Lietuva–Anglija tai ne tik vairavimo įgūdžiai, tai ir puiki organizacija, dokumentų tvarkymas ir, svarbiausia, sąžiningumas.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Iš ko tiksliai susidaro krovinių pervežimo į Angliją kaina ir kodėl ji svyruoja?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir jo atsakymas nėra paprastas „x litų už kilometrą“. Kaina formuojasi pagal kelis esminius veiksnius. Pirmasis ir akivaizdžiausias – krovinio tūris ir svoris. Logistikoje egzistuoja tokie sąvokos kaip „krovininė vieta“ (dažnai vadinama 1 m³ arba vieta paletėje). Jeigu vežate tik kelias dėžes, jums mokėti už pilną sunkvežimį netikstinga – čia veikia dalinio krovinio (part load) principas, kai kaina skaičiuojama už užimamą vietą kėbule.

Antrasis, labai svarbus faktorius – degalų kainos ir kelių mokesčiai. Kelionė į Angliją reikalauja ne tik važiavimo per Lietuvą ir Lenkiją, bet ir kelių mokesčių Vokietijoje, Belgijoje arba Olandijoje, o galiausiai – brangiausio žingsnio: perkėlos per Lamanšą. Keltas arba Eurotunelis yra didelė išlaidos dalis, kurią vežėjas turi padengti. Taip pat reikia atsižvelgti į angliškus kelių mokesčius (Ulez zoną Londone arba mokesčius už važiavimą tiltais/tuneliais).

Trečiasis dalykas, kurį dažnai pamiršta, yra apkrovos ir iškrovos darbai. Ar vežėjas tik veža, ar jis taip pat padeda pakrauti? Ar reikia specialių įrankių (hidraulinės rankos, keltuvai)? Visa tai įeina į galutinę sumą. Mano patirtis rodo, kad kvota pagal tūrį yra populiariausia, tačiau jeigu daiktai yra labai sunkūs (pvz., statybinės medžiagos, mašinos dalys), kaina gali būti koreguojama pagal svorį, nes sunkvežimis negali viršyti leistinojo svorio.

2. Kodėl vieni vežėjai siūlo kelis kartus pigiau kainą negu kiti?

Tai yra klasikinis „spąstų“ klausimas. Jeigu gavote pasiūlymą, kuris atrodo per geras, kad būtų tiesa, turbūt taip ir yra. Rinkoje egzistuoja dvi pagrindinės „pigumo“ priežastys. Pirmoji – tai nelegali veikla arba vairuotojai „keliauninkai“, kurie važiuoja savo asmeniniais mikroautobusais be jokių licencijų. Jie nemoka mokesčių, neturi draudimo ir dažnai veža „iš po lentos“. Jūsų krovinys gali būti padėtas tarp asmeninių daiktų, nerūpestint saugumu.

Antroji priežastis – tai „akumuliacinė“ principo taikymas. Pigių pervežimų firmos dažnai tam, kad užpildytų mašiną, žada klientams terminus, kurių negali įvykdyti. Jie laukia, kol susirinks pilnas kėbulas kelioms savaitėms, o tada tik važiuoja. Jums gali būti pasakyta „pervežimas per 3-5 dienas“, o realiai krovinys gali klaidžioti sandėliuose savaitę. Mano komentaras: taupykite ant mažesnio pusryčio, bet ne ant logistikos, jeigu jums svarbu laikas ar krovinio sauga. Patikimas vežėjas niekada neperkainuos savo darbo iki tiek, kad negalėtų užtikrinti normalių darbo sąlygų.

3. Kokius muitinės formalumus reikia atlikti vykstant į Angliją po „Brexit“?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį privalu kalbėti. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebesiformuoja Europos Sąjungos muitinės zonos, tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net ir asmeninis, turi praeiti eksporto (iš LT) ir importo (į JK) procedūras.

Jei vežate naujus daiktus (pagaminti ne Lietuvoje ar ne ES), arba siunčiate prekes verslo klientui, būtina pateikti prekių deklaraciją (EX1 dokumentas Lietuvoje ir importo deklaracija Anglijoje). Asmeniniam turui (pvz., kai persikeliate gyventi) taikomi atleidžimai nuo mokesčių (Transfer of Residence - ToR), bet tam reikia išanksto užpildyti specialią paraišką anglų kalboje ir gauti numerį, kurį reikia nurodyti dokumentuose.

Dauguma klientų mano, kad tai vežėjo galvos skausmas, tačiau tai ne visada taip. Jeigu vežėjas tik perveža, dokumentais gali turėti rūpintis gavėjas ar siuntėjas (ar jų muitinės brokeris). Rangovas, kuris siūlo „viskas įskaičiuota“, turi turėti partnerį brokerį Anglijoje, kuris galėtų „išvalyti“ krovinį. Jeigu šio proceso nėra, krovinys gali būti užstrigęs uoste arba Dovers terminale, o laukimo mokestis (demurrage) gali viršyti patį pervežimą. Visada klauskite: „Ar kainoje įskaičiuotas muitinės brokerio darbas?“

4. Kaip teisingai apskaičiuoti savo krovinio tūrį (m³), kad nenukentėtų mano piniginė?

Tai dažna problema. Klientas sako: „aš turiu dvigulę lovą, spintą ir 10 dėžių“. Be matmenų, tikslios kainos pasakyti neįmanoma. Aš visada patariu klientams pačiems pamatuoti daiktus arba bent jau juos sugrupuoti.

Matematika paprasta: ilgis (m) x plotis (m) x aukštis (m) = tūris (m³). Pavyzdžiui, jeigu turite 20 dėžių, kiekviena po 0,1 m³, tai jau 2 m³. Dvigulė lova su čiužiniu gali užimti apie 1,5 – 2 m³, priklausomai nuo to, ar ją galima išardyti.

Daugelis klientų daro klaidą įvertindami „akies“ tūrį ir jį žymiai sumažindami. Atvykus vairuotojui paaiškėja, kad daiktų yra dvigubai daugiau, ir jie netilpą į skirtą vietą. Tuomet kyla dilema: palikti dalį daiktų (kas neįmanoma, jei persikeliate) arba mokėti už papildomą vietą, kuri kainuoja brangiau nei užsakius iš karto. Patikimas vežėjas visuomet padės jums apskaičiuoti tūrį telefonu arba el. paštu, jei nurodysite tikslius daiktų matmenis. Nenusileiskite apytikslėms vertėms – tikslumas čia taupo pinigus.

5. Kokio tipo transportas naudojamas pervežimams (kelionės dalinio krovinio vs pilnas kėbulas)?

Svarbu suprasti skirtumą tarp „Dalinio krovinio“ (LTL – Less than Truckload) ir „Pilno krovinio“ (FTL – Full Truckload).

Dalinis krovinys yra idealus, jeigu keliaujate nuo 1 m³ iki 10-12 m³. Šiuo atveju vežėjas surenka keletą klientų į vieną sunkvežimį. Tai yra ekonomiškiau, bet trunka ilgiau, nes vairuotojas turi apvažiuoti pagal visus adresus (paimti ir išduoti) Lietuvoje, paskui Anglijoje. Maršrutas gali būti ne tiesus, o vingiuotas.

Pilnas kėbulas (FTL) tada, kai užpildote visą sunkvežimį (apie 22-33 paletes arba 80-90 m³). Šiuo atveju mašina važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio/namų į paskirties vietą Anglijoje. Tai yra greičiausias ir saugiausias metodas, nes krovinys nėra perkraunomas ir niekas nekiša rankų į jūsų daiktus viduryje kelionės. Jeigu turite daug baldų ar verslo siuntą, verta pagalvoti apie pilno kėbulo nuomą, nors ir pradinė kaina atrodys didesnė.

6. Kas dėl krovinio draudimo – ar jis apsaugo mano daiktus visais atvejais?

Apie draudimą kalbama mažai, o jis yra kritinis. Pagal tarptautinius konvencijas (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį, bet ši atsakomybė yra ribota. Paprastai tai yra nedidelė suma (pvz., 8,33 SDR už kilogramą arba fiksuota suma, pvz., 10-20 tūkst. eurų), kas dažnai neužtenka brangiems baldams ar technikai.

Visada klauskite: „Ar kainoje yra pilnavertis draudimas (All Risk)?“. Standartinis atsakomybės draudimas neapmokės, jeigu, pavyzdžiui, vairuotojo kaltės nėra (pvz., avarija dėl blogo oro ar trečiosios šalies kaltės), arba jeigu daiktai sugęsta dėl blogo pakavimo. Pilnavertis draudimas apima ir stichines nelaimes, ir vagystes. Tačiau yra vienas „bet“ – dažniausia draudimas neveikia, jeigu daiktus pakavote patys netinkamai (pvz., lūžusį veidrodį įdėjote į plastikinį maišelį). Geriausias variantas: pasirūpinkite, kad vežėjas arba profesionali komanda užpakuotų daiktus, tada draudimas veiks 100%.

7. Kiek laiko trunka typiškas pervežimas į Angliją?

Klausimas apie laiką yra gana miglotas. Teoriškai vairuotojas gali nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Londono per 2-3 dienas jeigu važiuoja be sustojimų. Tačiau praktikoje reikia planuoti ilgesnį laiką.

Dalinio krovinio atveju planuokite 5-7 darbo dienas. Kodėl tiek ilgai? Pirmiausia, mašina turi surinkti kitus klientus Lietuvoje/Latvijoje/Estei. Tada ji važiuoja į uostą (Klaipėda arba kontinentinėje Europoje – Calais/Dover). Bilietas į keltą gali būti ne iš karto. Atvykęs į Angliją, vairuotojas vėl turi išpildyti kitus užsakymus. Be to, po „Brexit“ muitinės eilės gali pridėti papildomų valandų ar net dienų (nors dažniausiai tai tvarkoma elektroniniu būdu iš anksto, kartais kyla problemų su dokumentais).

Pilno krovinio (FTL) atveju tai trunka 3-4 dienas. Tačiau visada reikia palikti rezervą dėl techninių gedimų, blogo oro Lamanšo sąsiauryje ar kitų neprognozuojamų situacijų. Jeigu jums reikia, kad daiktai būtų Anglijoje konkretų rytoj, geriau pasirinkti ekspresinę siuntą lėktuvu, o ne sunkvežimį.

8. Ar galiu pati (-as) sekti savo krovinio kelią?

Technologijos žengia pirmyn, ir šiandyna tai yra standartas. Profesionalios ekspedicijos kompanijos siūlo krovinio stebėjimo sistemas (tracking). Jums gali būti suteiktas nuorodos kodas arba tiesiog siunčiama SMS žinutė, kai mašina pasiekia tam tikrą tašką (pvz., „Krovinys pakrautas“, „Atvyko į uostą“, „Išduotas gavėjui“).

Stebėjimas suteikia psichologinį ramumį. Žinodami, kur jūsų daiktai, galite planuoti savo laiką atvykti į iškrovos vietą Anglijoje. Jeigu vežėjas negali pasiūlyti jokio stebėjimo arba neatsiliepia į skambučius ir klauso „kur yra mašina“, tai yra blogas ženklas. Mano patirtis rodo, kad atviras komunikacijos kanalas yra vienas iš patikimumo indikatorių. Nepasitikėkite tik „žodžiu“, kad „važiuoja jau“, prašykite konkretaus vietos nustatymo.

9. Kas atsitinka, jeigu paskirties vietoje Anglijoje nėra kur iškrauti arba gavėjo nėra?

Tai reali problema, ypač persikėlimų metu. Kartais naujieji namai dar nėra suremontuoti, o raktų negavome, arba gavėjas (pavyzdžiui, pirkėjas iš eBay) neatsiliepia.

Standartinėse vežimo sąlygose yra numatyta laisvė (laiko tarpas) iškrovai – paprastai tai 1-2 valandos. Jeigu per tą laiką neiškraunama, vežėjas turi teisę paimti mokestį už laukimą (demurrage charge). Šis mokestis Anglijoje gali būti gan didelis – pradedant nuo 50-100 svarų sterlingų už valandą.

Jei situacija kritiška (negalima iškrauti visai), vežėjas gali būti priverstas vežti krovinį atgal į sandėlį Lietuvoje arba laikinai jį saugoti Anglijoje. Abu šie variantai kainuoja labai brangiai. Todėl būtinai viską suderinkite iš anksto: tikslus adresas, kontaktinis telefono numeris, kuris veiks Anglijoje, ir atsakingas žmogus, kuris priims siuntą. Jeigu nesate tikri dėl adreso, galima tartis dėl laikino sandėliavimo Anglijoje už papildomą mokestį.

10. Kaip atpažinti patikimą ir profesionalų vežėją tarp šimtų skelbimų?

Galiausiai, kaip filtruoti? Pirmiausia, pažiūrėkite į kompanijos „amžių“. Nors ir naujos kompanijos gali būti geros, bet 20 metų rinkoje išgyvenusi firma kažką turi, kad nebankrotuotų. Antra, ieškokite juridinio asmens (įmonės) duomenų. Vairuotojas „fiziškis asmuo“ neturėtų vykdyti profesionalios veiklos be licencijos.

Trečia, skaitykite atsiliepimus, bet būkite kritiški. Tikrieji atsiliepimai dažnai turi detalių (vardas, data, maršrutas), o ne tik „puiku, ačiū“. Ketvirta, klauskite apie sutartį. Patikimas vežėjas visuomet pasiūlys pasirašyti sutartį arba bent pateiksai raštiškus užsakymo sąlygas, kuriose aiškiai surašyta: kas atsakinga už muitinę, kokia draudimo suma, kas nutinka jeigu vėluojama.

Galiausiai – pokalbis. Skambinkite.