Užsakomas pervežimas į Angliją: Ar įmanoma garantuoti atvykimo laiką?

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, esu girdėjęs vieną klausimą dažniau nei bet kurį kitą: „Kada tiksliai krovinys atvyks į Angliją?“. Po 2020-ųjų sausio 1 d., kai Jungtinė Karalystė oficialiai išstojo iš Europos Sąjungos, šis klausimas tapo ne tik klausimu, bet ir didžiuliu iššūkiu tiek logistikos kompanijoms, tiek jų klientams. Anksčiau, kai sienos buvo „atviros“, tranzitas per Lamanšą buvo beveik toks pat paprastas kaip važiavimas per Vilniaus centrą – nors ir su eismu, bet be sustojimų pasienio punktuose. Dabar situacija pasikeitė radikaliai.

Šiame straipsnyje, remdamasis ilgamečia patirtimi, noriu nuoširdžiai ir išsamiai papasakoti, kaip veikia pervežimų į Angliją rinka, ką reiškia „atvykimo laiko garantija“ ir kodėl ji dažnai tampa konflikto šaltiniu tarp vežėjo ir užsakovų. Svarbiausia, ką turi suprasti kiekvienas klientas, yra tai, kad logistikoje, ypač kai kalbama apie prekybą su trečiąja šalimi (kaip dabar yra JK), absoliučios garantijos yra retas luksas, tačiau didžiausia tikimybė pasiekti tikslų laiką priklauso nuo teisingai parinktos strategijos ir supratimo, kas vyksta „už scenos“.

Sakydamas „atvykimo laiko garantija“, aš nekalbu apie magišką lazdelę, kuri pašalina visus išorinius veiksnius. Kalbu apie profesionalų sugebėjimą valdyti rizikas, prognozuoti ir pasirinkti tokį maršrutą bei pervežimo tipą, kuris minimizuotų vėlavimo tikimybę iki beveik nulinio. Tačiau norint suprasti, kaip tai veikia, reikia žiūrėti giliau nei į paprastą „kaina – terminas“ lentelę.

Įvadas: Kodėl Anglija tapo sudėtingiausia kryptimi?

Prieš daugelį metų, kai tik pradėjau savo karjerą, pervežimas į Angliją buvo laikomas „pikniku“ palyginti su kryptimis į Rusiją ar Viduriniąją Aziją. Vairuotojas užsidėdavo dokumentus į vairuotojo apyrankę, važiuodavo iki Kalė ar Doverio, keltu perplaukdavo kanalą ir važiuodavo toliau. Nėra jokio pasienio kontrolės, nėra muitinės.

Dabar situacija atrodo visai kitaip. Po „Hard Brexit“ („tvirtojo“ Breksito) įsigaliojimo, kiekvienas krovinys, net jei jis keliauja iš Lietuvos į Angliją ir ten lieka, turi būti deklaruojamas. Tai reiškia, kad prieš pat pasienį turi būti pateikta elektroninė deklaracija, gautas MRN (Movement Reference Number) kodas, o pats krovinys gali būti patikrintas.

Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų neatsiranda dėl to, kad sunkvežimis sugedo. Jie atsiranda dėl biurokratijos. Jei dokumentuose yra klaida net vieno skaitmens ar HS kodo (prekių kodas) atžvilgiu, visa kolona gali stovėti kelias valandas ar net dienas. Todėl, kalbant apie atvykimo laiko garantiją, pirmiausia kalbame ne apie vairuotojo greitį, o apie dokumentų tvarkymo kokybę.

Be to, Anglija yra sala. Tai reiškia, kad mums visada priklauso nuo keltų ar Eurotunelio darbo. Orai Lamanšo sąsiauryje yra neprognozuojami – rūkas gali sustabdyt keltus, o stiprus vėjas – nutraukti tunelio veiklą dėl saugumo. Visi šie faktoriai turi būti įskaičiuoti į terminą.

Taigi, kai klientas klausia: „Ar garantuojate atvykimą penktadienį ryte?“, atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Atsakymas yra: „Taip, jei pasirinksime teisingą maršrutą, teisingai parengsime dokumentus ir jei pasaulis mums nepadarys staigmenų“. Tolesnėje straipsnio dalyje panagrinėsime, kaip tai pasiekiama praktiškai, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skaidrioje suformulavau 10 klausimų, kuriuos man teko girdėti daugiausiai kartų konferencijų metu, telefonu arba susitikimuose su klientais. Atsakymai į juus grindžiami mano ilgamečia praktika ir analize rinkos.

1. Ką reiškia „atvykimo laiko garantija“ tarptautiniuose pervežimuose?

Profesionalioje logistikoje „garantija“ nėra pažadas, kad krovinys atvyks būtent 10:15 ryto. Tai yra įsipareigojimas atvykti tam tikru laiko tarpu (pvz., „iki 12:00“ arba „per 24 valandas nuo išvežimo“) arba su konkrečia puse dienos tikslumu. Tačiau, jei kalbame apie griežtą garantiją (pvz., „Time Critical“ arba „Guaranteed“ paslaugas), tai paprastai įtraukia ir atsakomybę už vėlavimą.

Jei suteikiame tokias paslaugas, mes įtraukiame į kainą ir rizikos premiją. Jei dėl mūsų kaltės (pvz., vairuotojas pavėlavo, pasirinktas blogas maršrutas) krovinys vėluoja, mes grąžiname pinigus arba atsilyginame žalą. Tačiau jei vėlavimą sukelia jėgos, kurių negalima valdyti („force majeure“), tokia kaip muitinės patikra arba audra, garantija nebeveikia. Svarbiausia suprasti, kad garantija – tai daugiau apie pasiruošimą ir planavimą nei apie stebuklus.

2. Kaip „Brexit“ paveikė galimybę numatyti atvykimo laiką?

„Brexit“ buvo didžiausias šokas logistikos srityje per pastaruosius dešimtmečius. Anksčiau galėjome numatyti atvykimo laiką su 95 proc. tikslumu. Dabar šis tikslumas nukrito iki maždaug 80–85 proc., jei nebus imamos papildomos priemonės.

Kodėl? Nes atsirado naujas kintamasis – Muitinė. Prieš Breksitą, dokumentų tikrinimas buvo minimalus. Dabar kiekvienas krovinys turi „išlysti“ iš ES muitinės zonos ir „įeiti“ į JK zoną. Šis procesas vadinamas „išvykimo deklaravimu“. Jei deklaracija nepateikiama laiku (prieš atvykstant į uostą), sunkvežimis nebus įleistas į keltą. Tai sukelia didelius eismus pasienio punktuose, ypač Kalė ir Doveriuje. Mano patirtis rodo, kad tinkamas dokumentų parengimas iš anksto (pre-lodging) yra vienintelis būdas išlaikyti terminus po Breksito.

3. Kokie yra pagrindiniai vėlavimų veiksniai, kurių negalima kontroliuoti?

Nors mes stengiamės kontroliuoti viską, yra dalykų, prieš kurių esame bejėgiai. Pirmiausia – tai orai. Lamanšo sąsiauris gali būti labiausiai rūstus vieta Europoje. Keltų kompanijos (pvz., P&O, DFDS, Irish Ferries) turi griežtas saugumo taisykles – jei bangos per aukštos, keltas neišplaukia. Tai gali atidėti pervežimą nevalandomą valandų skaičiumi.

Antras veiksnys – muitinės patikros. Net jei visi dokumentai tvarkingi, JK muitinės (HMRC) kompiuterinė sistema gali „pažymėti“ krovinį fizinei patikrai. Tai vadinama „red route“. Tada vairuotojas turi važiuoti į specialią aikštelę, iškrauti krovinį (arba dalį jo) ir laukti inspektorių. Tai gali trukti nuo 4 iki 48 valandų, ir nė vienas ekspertas negali užtikrinti, kad to nepasitaikys.

Trečias dalykas – eismai ir techninės problemos. Anglijoje, ypač pietryčiuose (M25, M11 automagistralės), eismas yra itin tankus. Avarija vienoje juostoje gali sustabdyti judėjimą valandoms.

4. Ar verta rinktis „išskirtinį pervežimą“ (dedicated transport), jei man svarbus laikas?

Be abejo. Tai yra pagrindinis rekomendacijas dalykas, kai kalbame apie terminų garantiją. Išskirtinis pervežimas reiškia, kad sunkvežimis važiuoja tik su jūsų kroviniu tiesiai iš taško A į tašką B. Jis nestoja tarpiniuose terminaluose, nėra perkraunamas.

Kai naudojame susistemintus (groupage) pervežimus, tenka laukti, kol užpildomas sunkvežimis, o tada dar gali būti perkelimas kitoje šalyje (pvz., Vokietijoje ar Lenkijoje) į kitą sunkvežimį. Kiekvienas perkrovimas – tai rizika pažeisti prekes ir prarasti laiką. Jei jums reikia garantuoto atvykimo, pvz., gamybai nebaigti stovėti, išskirtinis transportas yra vienintelis logiškas pasirinkimas. Taip, jis brangesnis, bet jūs perkate ne tik „vietą sunkvežimyje“, o ir „laiką“.

5. Kaip maršruto pasirinkimas (Doveris-Folkstonas vs. kitos uostai) įtakoja laiką?

Dauguma klientų automatiškai galvoja apie Doverį ir Folkstoną (Eurotunelį), nes tai trumpiausias atstumas geografiškai. Tačiau trumpiausias atstumas ne visada reiškia greičiausią laiką.

Doveris ir Kalė yra labiausiai apkrauti punktai. Jei ten įvyksta incidentas (pvz., migrantai bando įsibrauti į sunkvežimius, kas sukelia policijos operacijas), eismai gali būti šimtus kilometrų. Esu daugybę kartų matęs, kaip vairuotojai stovi 10–12 valandų ties pat pasieniu.

Todėl, norint užtikrinti laiką, dažnai rekomenduoju rinktis šiaurines ar vakarines kryptis. Pvz., uostai Zebriugėje (Belgija) arba Hooge van Holve (Nyderlandai) su keltais į Harvidžą, Felikstouą ar net Hullą. Nors šie maršrutai ilgesni (apie 100–200 km daugiau važinėjimo žemyninėje Europoje), jie dažnai yra stabilesni. Ten mažiau eismo spūsčių, greičiau įvyksta muitinės procedūros, o uostai yra mažiau apkrauti. Toks maršrutas gali būti brangesnis dėl keltų kainos, bet jis žymiai sumažina vėlavimo riziką.

6. Kokios vairuotojo darbo laiko apribojimos (tachografas) gali paveikti atvykimo laiką?

Tai yra dažnai nepaisomas, bet labai svarbus faktorius. Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje galioja griežti vairuotojų darbo ir poilsio laiką (taisyklės panašios, bet po Breksito reikia sekti abiejų pusių reikalavimus).

Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per 24 valandas jis privalo turėti 11 valandų poilsio. Jei vairuotojas dėl eismo ar muitinės praleido daugiau laiko nei planuota, jis gali tiesiog „nueiti“ į poilsį prieš pasiekdamas paskirties vietą.

Pavyzdžiui, jei planuota, kad vairuotojas atvyks į sandėlį 17:00, bet dėl spūsties Doverio uoste jis pavėlavo 3 valandas, jis gali tekti sustoti prieš Londoną, nes baigėsi vairavimo laikas. Tada krovinys atvyks tik ryte. Negalima reikalauti iš vairuotojo pažeisti taisyklių – tai baudžiama didelėmis sumomis, o vairuotojas gali netekti licencijos. Gerai suplanuotas maršrutas visada įtraukia ir vairuotojo poilsio laiko apskaitą.

7. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greitą pervežimą?

Kliento vaidmuo yra lemiamas. Dažnai vėlavimai atsiranda ne dėl to, kad sunkvežimis važiuoja lėtai, o dėl to, kad krovinys nėra paruoštas išvežimui.

Pirmiausia – dokumentai. Jei klientas pateikia neteisingus svorius, neteisingus prekių kodus (HS codes) arba neteisingą gavėjo adresą ir kontaktus, tai sukelia didelias problemas. Muitinės sistemos yra automatizuotos – klaida duomenyse sukelia „raudoną šviesą“. Antra – krovimo pasiruošimas. Jei vairuotojas atvyka paimti krovinį, o darbuotojai tik pradeda jį rinkti arba krauti, mes prarandame brangų laiką.

Jei norite garantuoto laiko, pateikite visus dokumentus (komercinę invoice, pakavimo sąrašą) bent 24 valandas iki išvežimo. Tai leidžia mums iš anksto padaryti visus muitinės „išvykimo“ deklaravimus ir užtikrinti, kad vairuotojas uoste nebus sulaikomas.

8. Kas atsitinka, jei krovinys visgi pavėluoja? Ar yra kompensacija?

Viskas priklauso nuo to, koks buvo sudarytas susitarimas ir kokia bui vėlavimo priežastis.

Jei mes pasirašėme sutartį su konkrečiu terminu (SLA – Service Level Agreement) ir vėlavimas įvyko dėl mūsų klaidos (pvz., pamiršome užsakyti keltą arba vairuotojas užmigo), mes privalome atsakyti. Dažniausiai tai išreiškiama nuolaida nuo pervežimo kainos arba fiksuota bauda.

Tačiau, jei vėlavimą sukelia „force majeure“ (stiprus vėjas, muitinės patikra, eismas dėl avarijos), kompensacijos paprastai nėra. Profesionali logistikos kompanija visada turi draudimą „Civilinės atsakomybės vežėjui“ (CMR draudimas), bet jis dengia tik pažeistas arba dingusias prekes, o ne laiko praradimą. Todėl, jei laikas yra kritiškas (pvz., reikalingos dalys gamybai, kurios sustabdys visą cechą), rekomenduoju apsisaugoti papildomu draudimu arba sudaryti specialias sąlygas.

9. Ar „Just-in-Time“ (JIT) pristatymas į Angliją dar įmanomas?

„Just-in-Time“ arba „Tik laiku“ sistema, kai gamykla užsako dalis taip, kad jos atvyktų būtent prieš montavimą, Anglijoje dar įmanoma, bet ji tapo žymiai brangesnė ir rizikingesnė.

Dabar „JIT“ Anglijoje reiškia ne paprastą pervežimą, o sudėtingą logistikos grandinę. Tai dažnai reikalauja ne tik vieno sunkvežimio, o ir sandėliavimo Anglijoje (pvz., „bonded warehouse“), iš kur prekės gali būti išsiunčiamos paskutinę minutę. Taip pat naudojami „sprinter“ tipo maži sunkvežimiai, kurie gali lengviau manevruoti eismuose ir greičiau įveikti trumpus atstumus.

Jei jūsų įmonė taiko „JIT“ principą su Anglija, jūs turite turėti ne vieną, o kelias alternatyvių maršrutų planas. Negalima tikėtis, kad vienas sunkvežimis, važiuojantis per Doverį, garantuos, kad jūsų gamyba nestos. Anksčiau tai veikė, dabad – reikia atsargumo.

10. Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų vežėjų, kai kalbame apie garantuotą laiką?

Rinka yra atvira, ir kiekvienas gali pasiūlyti kainą, kurią nori. Tačiau, jei vienas vežėjas siūlo pervežimą už 500 eurų, o kitas – už 800 eurų, ir abu žada atvykti per 3 dienas, turite susimąstyti, kur tas skirtumas slėpiasi.

Pigesnė kaina dažnai reiškia, kad vežėjas: 1. Nenaudoja išskirtinio transporto (laukia, kol užpildomas sunkvežimis). 2. Nenaudoja patikimų keltų partnerių (perka pigiausius bilietus, kurie gali būti su pailgintu laukimu). 3. Nenaudoja papildomų muitinės deklaravimo paslaugų (tikisi, kad vairuotojas pats susitvarkys, kas yra rizikuota). 4. Nėra pasiruošęs padengti žalos, jei kažkas nepaeis.

Brangesnė kaina apima patirtį, draudimą, geriausius maršrutus ir, svarbiausia, rizikos valdymą. Mano patirtis rodo, kad ilgainiui brangesnis, bet patikimesnis pervežėjas atsiperka, nes nėra sustojimų gamyboje ir nervinimo dėl dingusių krovinių.

Išvada

Užsakant pervežimą į Angliją su atvykimo laiko garantija, svarbiausia yra ne ieškoti pigiausio pasiūlymo, o ieškoti patikimumo ir skaidrumo. Po „Brexit“ logistika tapo ne fizinio judėjimo, o informacijos ir dokumentų valdymo menu.

Kaip ekspertas, kuris pervežė tūkstančius tonų krovinių į šią salą, galiu teigti: garantija įmanoma. Ji įmanoma tada, kai klientas ir vežėjas dirba kaip viena komanda. Kai dokumentai pateikiami laiku, kai pasirenkamas optimalus maršrutas (nebūtinai trumpiausias) ir kai yra suprantama, kad kai kurių dalykų (kaip oro) mes negalime kontroliuoti.

Jei jums reikalingas krovinys Anglijoje tam tikru laiku, nedarykite išvadų tik pagal kainą. Klauskite apie maršrutą, klauskite apie muitinės pasiruošimą, klauskite apie tai, kas nutinka, jei keltas nebeplaukia.