Transporto paslaugos iš Jungtinės Karalystės: Tvarkaraščiai, Eiga ir Visa, Ką Reikia Žinoti

Įvadas

Dirbti tarptautinių pervežimų srityje dvidešimtį metų reiškia ne tik pamatyti, kaip keičiasi žemėlapiai ir pasieniai, bet ir išmokti užtikrinti sklandžią prekių judėjimą net tada, kai pasaulis apsisuka aštuoniais dešimtiasiais laipsnių. Po „Brexit“ logistika tarp Jungtinės Karalystės (JK) ir kontinentinės Europos, ypač Lietuvos, tapo daug sudėtingesnė. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas per tiltą ar tunelį, šiandien tai – sudėtingas muitinės procedūrų, krovos vietų rezervavimo ir geometriškai tiksliai suderintų tvarkaraščių mozaika.

Kai kalbame apie transporto paslaugų iš JK tvarkaraščius, svarbu suprasti, kad tai nėra paprastas „autobuso tvarkaraštis“. Tai gyvas organizmas, priklausantis ne tik nuo vairuotojo darbo laiko, bet ir nuo keltų per Eurotunelį išvykimo laikų, prekių gavimo sandėliuose terminų bei, žinoma, muitinės greitaveikos. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie to, kaip susiformuoja šie tvarkaraščiai, ką jie reiškia jūsų verslui ir kaip tinkamai suplanuoti siuntą, kad jis pasiektų adresatą laiku be nereikalingų nervų.

Daugelis klientų klausia: „Kada mašina atvyks?“ Atsakymas dažnai būna: „Tai priklauso nuo to, kada mes pradėsime“. Profesionali logistika prasideda ne tada, kai sunkvežimis užkerta ratus, kai tik gaunamas užsakymas. Dvidešimt metų patirtis mokė mane, kad sėkmė slepiasi detalėse – nuo tinkamo inkaso (Incoterms) pasirinkimo iki tikslaus HS kodo nustatymo. Jei šie dalykai suvedami laiku, tvarkaraštis tampa patikimu partneriu, o ne neapibrėžtu laiko tarpsniu. Toliau analizuosime pagrindinius aspektus, padedančius suprasti šios krypties pervežimų specifiką.

DUK

1. Kaip dažnai vyksta reguliarios reisai iš JK į Lietuvą?

Daugelis mano klientų, ypač tie, kurie tik pradeda prekiauti su Didžiąja Britanija, mano, kad sunkvežimiai važiuoja kasdien, kaip maršrutiniai autobusai. Realybėje, nors rinka yra labai aktyvi, tvarkaraščiai yra formuojami pagal grupinių krovinių (groupage) ar pilnų krovinių (FTL) poreikį. Esant stabiliam prekių srautui, dauguma stambių logistikos kompanijų, su kuriomis aš bendrauju, siūlo savaitinius ar net dukart savaitę vykstančius išvykimus iš pagrindinių JK logistikos centrų, tokių kaip Londono „Northampton“ ar „Manchester“ zonos.

Tačiau turiu pabrėžti, kad „reguliarus reisas“ logistikoje nereiškia, kad sunkvežimis išvyksta kiekvieną antradienį nešiojamas tik jūsų siunta. Tai reiškia, kad vairuotojas išvyksta tą dieną, jei jo sunkvežimis yra pakrautas iki tam tikro lygio arba jeigu yra surinktas pakankamas kiekis dalinių krovinių. Mano patirtis rodo, kad optimalus dažnis yra 2–3 reisai per savaitę vienam maršrutui. Tai leidžia subraižyti kainas ir užtikrinti, jog siuntos nesisuka per ilgai sandėliuose laukiant „pilnos mašinos“. Jei jums reikalingas greitas pervežimas, visada galima pasirinkti „ekspresinį“ variantą, kai mašina išvyksta tuoj pat įkėlus jūsų krovinią, tačiau tai kainuoja brangiau.

2. Kiek laiko trunka standartinis krovinio pervežimas iš JK į Lietuvą?

Šis klausimas yra vienas dažniausiai pasitaikančių, ir atsakymas į jį keitėsi per pastaruosius penkerius metus. Anksčiau, esant „vidinės rinkos“ sąlygoms, standartinis tranzitas trukdavo 3–4 dienas. Šiandien, atsižvelgiant į muitinės procedūras Lietuvoje ir JK bei technines perkelimo per kanalą procedūras, vertinu, kad reikia skirti 5–7 darbo dienų.

Kodėl tiek ilgai? Visas procesas atrodo taip: pirmą dieną krovinys pasiimamas iš siuntėjo sandėlio Jungtinėje Karalystėje. Tą pačią dieną arba ryte kitos dienos jis nuvežamas į Jungtinės Karalystės muitinės sandėlį, kur vykdomas išankstinis deklaravimas (New Export System – NES). Antroji diena skiriama kroviniui pervežti iki uosto (pavyzdžiui, Doveris ar Folkestone) ir perkeliamas per Lamanšą (keltu arba per Eurotunelį). Trečioji diena – pravažiavimas Prancūzija, Belgija arba Vokietija (priklausomai nuo maršruto). Ketvirtąją penktąją dieną krovinys pasiekia Lietuvos muitinę. Čia dažnai susiduriama su eilėmis muitinės postuose ar papildomų dokumentų patikrinimais, kas gali pridėti dar vieną dieną. Todėl, kai planuojate savo atsargų papildymą, visada rekomenduoju daryti rezervą mažiausiai savaitei.

3. Kokia „Brexit“ įtaka transporto tvarkaraščiams?

„Brexit“ buvo didžiausias šokas logistikos srityje per mano dvidešimt metų karjerą, palyginus net su 2008 metų krize. Prieš tai siena tarp JK ir Europos buvo formalumu. Dabar tai – reali kliūtis, reikalaujanti laiko. Pagrindinė įtaka tvarkaraščiams yra tai, kad vairuotojas privalo turėti visiškai parengtus dokumentus prieš pradedant kelti krovinius. Anksčiau dokumentus galima buvo „užbaigti“ kelyje. Šiandien, jei deklaracijoje yra klaida, mašina stovi sienoje.

Tai reiškia, kad tvarkaraščiai turi būti „minkšti“. Negalime promiseišti klientui, kad krovinys bus pristatytas antradienį ryte, jei yra tik 5 proc. tikimybė, kad muitinėje užstrigs dokumentų patikrinimas. Mano praktika rodo, kad „Brexit“ sukūrė dvigubą proceso ritmą: pirmąją savaitę vyksta dokumentų ruošimas ir virtualus patikrinimas, antrąją – fizinis pervežimas. Be to, atsirado papildomi išlaidų ir laiko sąnaudos susijusios su „Safety and Security“ deklaracijomis (ENS/EXS). Tai viską sulėtina maždaug 24–48 valandomis palyginti su laiku prieš 2020 metus.

4. Kas yra „Cut-off“ laikai ir kodėl jie taip svarbūs?

„Cut-off“ arba paskutinio priėmimo laikas – tai terminas, kurį dažnai pamiršta net patys patyrę eksportuotojai. Esant grupiniams pervežimams, kai viename sunkvežimyje kelių klientų siuntos, logistikos kompanija turi nustatyti ribą, kada dar galima priimti krovinius į konkretų reisą. Paprastai tai yra 2–3 dienos iki planuojamo išvykimo iš JK arba 1–2 dienos prieš išvykstant iš Lietuvos (grįžtant).

Kodėl taip anksti? Todėl, kad reikia laiko surinkti visus siuntas vienoje vietoje (konsolidacijos sandėlyje), suformuoti vadinamąją manifestą (krovinio sąrašą) ir pateikti ją muitinės brokeriui deklaravimui. Jei jūsų siunta vėluoja net valanda, gali būti, kad ji nebesuspės į šią savaitės mašiną. Esant dideliam srautui, pavyzdžiui, prieš Kalėdas, „cut-off“ laikai gali būti movėjami dar anksčiau. Mano patarimas: jei žinote, kad siunta bus paruošta penktadienį, niekada nedelskite iki ketvirtadienio vakaro kreipdamiesi į pervežėją. Rezervuoti vietą mašinoje reikia iš anksto, o ne tada, kai dėžė jau stovi sandėlyje.

5. Kaip veikia krovinių sekimas ir kada galima tiksliai žinoti atvykimo laiką?

Technologijos žengė toli nuo tų laikų, kai vairuotojai telefonuodavo iš telefonų budėjimo. Šiandien naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo sunkvežimio vietą realiu laiku. Tačiau klientai dažnai klysta manydami, kad GPS rodo tikslią atvykimo valandą iš karto. GPS rodo, kur mašina yra dabar, bet nekalba apie tai, kas laukia priekyje – eismas ant A1 greitkelio Anglijoje, spūstės prie Calais, ar laukimas Lietuvos muitinėje.

Tikslus atvykimo laikas (ETA – Estimated Time of Arrival) paprastai tampa aiškus tada, kai krovinys jau yra Lietuvoje arba Lenkijoje. Toliau Anglijoje ar Prancūzijoje tai yra tik prognozė. Per savo patirtį išmokau, kad klientams reikia būti sąžiningi. Jei sistema rodo, kad krovinys bus rytoj, aš visada priduriu „jei nebus nenumatytų kliūčių“. Profesionalios kompanijos atnaujina informaciją kas 24 valandas arba esant svarbiems įvykiams (pvz., kai krovinys pralenkia muitinę). Sekimas yra puikus įrankis, bet turi būti traktuojamas kaip indikatorius, o ne kaip garantas.

6. Kuo skiriasi dalinių (Groupage) ir pilnų krovinių (FTL) tvarkaraščiai?

Tai esminis dalykas, kurį klientai turi suprasti renkantis transporto paslaugą. Daliniai kroviniai (Groupage) yra kai jūsų prekės keliauja kartu su kitų klientų prekėmis viename sunkvežimyje. Čia tvarkaraštis yra griežtai nustatomas pervežėjo – mašina išvyksta tik tada, kai surinktas pilnas kiekis, arba pagal fiksuotą grafiką (pavyzdžiui, kiekvieną ketvirtadienį). Jums tenka prisiderinti prie šio tvarkaraščio.

Pilnas krovinys (FTL – Full Truck Load) yra tada, kai jūsų siunta užima visą sunkvežimį (arba didžiąją jo dalį). Čia tvarkaraštis yra lankstesnis. Jei aš turiu užsakymą atvežti pilną mašiną, galiu išvykti tą pačią dieną, kai užsakymas gautas, arba kitą dieną ryte. Tvarkaraštis formuojamas pagal jūsų poreikius, ne pagal kitų siuntų surinkimą. Tai brangiau, bet greičiau ir mažiau rizikinga dėl pažeidimų, nes krovinys nekraunamas ir iškraunamas kelis kartus kelionės eigoje.

7. Kokie ypač svarbūs dokumentai reikalingi tvarkaraščio užtikrinimui?

Be teisingų dokumentų net geriausias vairuotojas nepajėgs išvažiuoti iš JK. Pagrindinis dalykas, kurį pastaruoju metu stengiuosi įdiegti savo klientams, yra „Pre-landing“ (išankstinio) deklaravimo kultūra. Būtina turėti EORI numerį (Jungtinės Karalystės ir ES), teisingus komercinius sąskaitas faktūras ir, žinoma, pakuočių sąrašą (Packing List).

Taip pat labai svarbu yra HS kodai (Prekių srities kodai). Jei HS kodas nurodytas neteisingai, muitinės sistema sustabdys siuntą ir reikės pateikti korekcijas. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mano patirtis: jei klientas pateikia dokumentus likus 2 dienoms iki „cut-off“ laiko, o juose yra klaidų, mes praleidžiame šią savaitės mašiną. Dokumentų tikrumas ir laikytis – tai 50 proc. sėkmės užtikrinant tvarkaraštį. Be to, nepamirškite, kad kai kurios prekės (maisto produktai, gyvūnai, chemija) reikalauja specialių sertifikatų, kurių gavimas taip pat užtrunka.

8. Ar yra sezoniniai svyravimai transporto iš JK tvarkaraščiuose?

Žinoma, kaip ir bet kurioje verslo srityje, logistika turi savo aukštąs ir žemas bangas. Didžiausias „pikas“ yra prieš Kalėdas (lapkričio viduo – gruodžio pradžia) ir Naujuosius metus. Šiuo laikotarpiu visi tvarkaraščiai gali būti pasislinkę. Užsakymų kiekis auga eksponentiškai, o vairuotojų trūkumas jaučiamas visada. Taip pat pavasarį (kovo–balandžio mėn.) dažnai būna padidėjęs srautas susijęs su statybomis ir žemės ūkiu.

Kas nutinka šiuo laikotarpiu? Mašinos yra užpildomos anksčiau, „cut-off“ laikai trumpėja, o kainos šokteli. Aš visada patariu savo klientams planuoti atsargas būtent šiems laikotarpiams. Jei jūsų verslas priklauso nuo sezoninių prekių, apie pervežimus reikia galvoti ne mėnesiu iš anksto, o dar anksčiau. Vasarą taip pat gali būti nemažai nesklandumų dėl turistų srautų Europos keliuose, kas taip pat gali sulėtinti maršrutą ir pasislinkti tvarkaraštį.

9. Kas daro įtaką tranzito laikui išskyrus muitinę?

Dauguma kaltina muitinę už vėlavimus, tačiau mano dvidešimt metų patirtis rodo, kad dažniausiai kaltė yra kitur. Pirmiausia – tai oro sąlygos. Rūkas arba stiprus vėjas Lamanšo sąsiauryje gali visiškai sustabdyti keltų judėjimą arba riboti pervežimus per Eurotunelį. Tuomet tūkstančiai sunkvežimių stovi eilėse, ir tvarkaraštis susiformuoja ne pagal planą, o pagal tai, kada bus leista įvažiuoti.

Antra – tai techninės būklės patikros. Vienas išmaniųjų telefonų pranešimas apie „tachografo“ klaidą ar stabdžių gedimą gali sustabdyti mašiną ne vienai dienai. Trečia – tai eismas. Užstrigimas ant M25 žiedo aplink Londoną arba eismas prie Kalės gali suvalgyt valandas. Geri logistikos planuotojai visada įtraukia šią „rizikos maržą“ į savo prognozes. Negalima planuoti pervežimo taip, tarsi sunkvežimis važiuotų vakuume – jis važiuoja realiuose keliuose su realiomis problemomis.

10. Kaip pasiruošti siuntai, kad ji nekluptų tvarkaraštyje?

Galiausiai, praktiniai patarimai, kurie išskiria patyrusius klientus nuo pradedančiųjų. Pirma, dėžės turi būti tinkamai pažymėtos (etiketės su siuntėjo, gavėjo duomenimis, svoriu). Jei dėžė atkeliauja be etiketės, sandėlio darbuotojas negali ją suidentifikuoti ir ji lieka „nežinomoje“. Tai sustabdo visą konsolidacijos procesą.

Antra, krovinio paruošimas. Jei siunčiate gabalus, juos reikia supakuoti ant paletės ir tvirtai užfiksuoti (apvynioti plėvele). Mano matytų daugybė atvejų, kai blogai užfiksuota krovinys užgriūva kelyje, pažeidžia kitas siuntas ir sukelia didžiulius vėlavimus. Trečia, ir svarbiausia – komunikacija. Jei jūsų gamykla vėluos dvi valandas, praneškite pervežėjui iš karto. Mes galime iš anksto pranešti vairuotojui arba pakeisti planus, tačiau jei sužinome, kai vairuotojas jau stovi prie vartų ir laukia krovos, tai sukelia strešą ir vėlavimų grandinę. Tvarkaraščio laikymas – tai bendras darbas.

Išvada

Apibendrinant, transporto paslaugų iš Jungtinės Karalystės tvarkaraščiai nėra paprasta data kalendoriuje. Tai kompleksinė sistema, kurioje susisieka techninės galimybės, teisiniai reikalavimai, oro sąlygos ir žmogiškasis faktorius. Mano dvidešimt metų patirtis šioje srityje leidžia teigti viena: sėkmė slepiasi ne tiek pačiame tvarkaraštyje, kiek kiekviename jo etape nuo dokumentų paruošimo iki krovinio įkėlimo.

Nors „Brexit“ sudarė papildomų iššūkių ir pailgino tranzito laikus, profesionali logistika sugeba adaptuotis ir užtikrinti patikimumą. Svarbiausia klientui yra suprasti, kad tvarkaraštis – tai ne vienkryptis gatvės, o bendras procesas. Kuo anksčiau ir kuo kokybiškiau mes bendrausime, tuo mažiau tikimybės, kad jūsų krovinys atsidurs tarp „užstrigusių“.

Pasitikėkite savo logistikos partneriu, jei jis sako, kad reikia laiko – jis daro tai dėl jūsų krovinio saugumo ir sklandumo. Planuokite atsargas su atsarga, rūpinkitės dokumentų kokybe ir būkite kantrūs. Tada net ir tokiame sudėtingame maršrute kaip UK–Lietuva, tvarkaraščiai taps jūsų verslo augimo pagrindu, o ne nervų dirgikliu. Logistika – tai ne tik pervežti dėžę iš taško A į tašką B; tai užtikrinti, kad verslo pažadai klientams būtų išteisinti laiku.