Transporto paslaugos: į/iš JK patikimas transportavimas – Vadovas verslui ir privatiems asmenims

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, turi galimybę stebėti, kaip keičiasi žemėlapiai, politiniai režimai ir technologijos, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – prekių judėjimo tarp šalių svarba. Jungtinė Karalystė (JK) visada buvo ir išlieka viena pagrindinii Lietuvos prekybos partnerių. Nuo pat „Breksito“ įvykdymo logistika tarp Lietuvos (ir visos Europos Sąjungos) bei JK tapo sudėtingesnė, tačiau su tuo susitvarkyti ne tik įmanoma, bet ir galima daryti tai efektyviai. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys pasiektų adresatą laiku ir saugiai, nepaisant visų biurokratinių barjerų.

Šiuo metu rinka pasižymi dideliu konkurencingu, todėl transporto paslaugų teikėjai žiūri į kiekvieną krovinį kaip į galimybę įrodyti savo patikimumą. Tačiau kliento, kuris tik ieško arba planuoja siuntą į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ar bet kurį kitą JK miestą, perspektyvoje dažnai atrodo miglota. Dokumentai, muitinės procedūros, keltų laikaraščiai – visa tai sukelia nerimo. Štai kodėl labai svarbu suprasti ne tik tai, kiek kainuoja transportas, bet ir kaip jis vyksta techniniame lygmenyje. Patikimas transportavimas nėra tik vairuotojo nuomonė ar greitas automobilis; tai sistemingas procesas, prasidedantis dar tuomet, kai tik susiformuoja prekių poreikis, ir baigiantis gabenimo dokumentų pateikimu.

Šiame straipsnyje mes giliai panirsime į procesą. Kalbėsime apie tai, kaip pasikeitė muitinės taisyklės, kokius dokumentus būtina paruošti, kad krovinys neužstrigtų Doverio ar „Eurotunelio“ punktuose, ir kuo skiriasi krovinių gabenimas iš JK į Lietuvą palyginti su atvirkštiniu maršrutu. Tikslas vienas – suteikti Jums kompetentingą žinią, leisiančią pasirinkti tikrai kokybišką ir patikimą logistikos partnerį bei išvengti dažniausių klaidų, kuriančių nemažus nuostolius verslui.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda mano praktikoje metu. Atsakymai į juos padės suprasti specifiką ir išvengti nesusipratimų.

1. Kaip „Breksitas“ pakeitė krovinių gabenimo procedūras tarp Lietuvos ir JK?

Prieš „Breksitą“ transportavimas į JK buvo beveik tokia pati kaip gabenimas į Vokietiją ar Lenkiją – nebuvo jokių papildomų muitinių kontrolių. Dabar situacija radikaliai pasikeitė. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi (ne ES nare), todėl visi kroviniai turi atlikti išleidimo procedūrą (eksportą) iš ES ir įvedimo procedūrą (importą) į JK. Tai reiškia, kad kiekvienam siuntiniu, netgi mažiausiam pašto siuntiniui ar daliniam krovininiui, turi būti pateikta muitinės deklaracija. Be to, atsirado papildomi techniniai reikalavimai, susiję su sanitarinėmis ir fitosanitarinėmis procedūromis (jei gabenami maisto produktai ar gyvūnai), o taip pat reikia tiksliai sekti prekių kilmę („Rules of Origin“), kad būtų galima taikyti nulinio muito tarifus. Praktiškai tai reiškia, kad gabenimo trukmė padidėjo dėl dokumentų paruošimo ir potencialų eilių pasienio punktuose, o ir pačių dokumentų padaugėjo keletu kartų.

2. Kokius dokumentus būtina paruošti siekiant sklandžiai įveikti muitinę?

Dokumentų paruošimas yra pusė sėkmės. Pagrindiniai dokumentai yra komercinė sąskaita (Commercial Invoice) ir pakavimo sąrašas (Packing List). Komercinėje sąskaitoje būtina nurodyti tikslias prekių pavadinimas, svorį, bruto ir netto vertę, prekių kodus pagal HS (Harmonized System) kodus, siuntėjo ir gavėjo duomenis bei INCOTERMS sąlygas (pvz., EXW, FCA, DAP). Be to, būtina turėti galiojantį EORI numerį (Economic Operators Registration and Identification) – atskirą ES šalių muitinės kodą ir JK EORI numerį. Jei prekės yra reglamentuojamos (pvz., alkoholis, tabakas, vaistai), reikalingi papildomi leidimai ar licencijos. Jei šie dokumentai užpildyti neteisingai ar ne pilnai, muitinė gali sulaikyti krovinį, kas uždelgs pristatymą ir privers mokėti sandėliavimo mokestį terminaluose.

3. Kiek laiko užtrunka krovinio gabenimas iš Lietuvos į JK ir atgal?

Standartinis transportavimo laikas priklauso nuo to, ar tai yra pilnavertis krovinys (FTL – Full Truck Load), ar dalinis (LTL – Less than Truck Load), taip pat nuo konkretaus maršruto. Vidutiniškai nuo prekių paėmimo Lietuvoje iki jų iškrovimo JK (pvz., Londono srityje) praeina nuo 3 iki 5 darbo dienų. Į šį laiką įeina važiavimas per Europą (Lietuva – Lenkija – Vokietija – Belgija/Olandija), kelto perėjimas (Dover-Calais arba Eurotunelis) ir važiavimas po JK. Grįžtant atgal laikas gali skirtis dėl eilių prie JK kontrolės punktų, nes dažniau tikrinami kroviniai, išvykstantys iš JK į ES. Taip pat reikia atsižvelgti į savaitgalius ir šventes, kai keltai arba muitinės gali nedirbti pilnu režimu. Patirtis rodo, kad reikėtų planuoti savo logistiką su 1–2 dienų laiko rezervu, ypač jei prekės skubios.

4. Kokios yra pagrindinės krovinių gabenimo išlaidos ir nuo ko jos priklauso?

Kaina sudaroma iš kelių komponentų: pagrindinio transportavimo mokesčio (kuris priklauso nuo degalų kainos ir atstumo), kelto arba tunelio bilieto kainos (ši dalis gali smarkiai svyruoti priklausomai nuo sezono), muitinės brokerio paslaugų (deklaracijų pateikimas ir išsiuntimas) bei galimų muito ar PVM mokesčių (jie priklauso nuo prekių tipo ir jų vertės). Taip pat gali būti taikomi papildomi mokesčiai už „paprastąją muitinės procedūrą“ (Entry Summary Declaraton) JK pusėje, kurią dažnai taiko pervežėjai arba brokeriai. svarbu paminėti, kad pigiausias pasiūlymas ne visada yra patikimiausias, nes jis gali neįtraukti visų „užkastų“ mokesčių, tokių kaip vairuotojo apgyvendinimas arba papildomi dokumentų tvarkymo mokesčiai.

5. Ar galima gabenti maisto produktus ar gyvūnus į Jungtinę Karalystę?

Taip, galima, tačiau tai vienas sudėtingiausių pervežimų tipų. Nuo 2022 m. sausio 1 d. JK įvedė naujas sanitarijos ir fitosanitarinės kontrolės taisykles (BIFF). Gabenant maisto produktus (gyvūninės kilmės, augalinės kilmės), būtina gauti specialius sveikatos sertifikatus, kuriuos išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvoje. Krovinys turi būti pateiktas specialiuose kontrolės punktuose (Border Control Post – BCP) įveikus pasienį, kur jis patikrinamas. Ši procedūra brangi ir užtrunka daug laiko. Gabenant naminius gyvūnus, reikalingi EU pet passports (ES gyvūnų pasai) ir, kai kada atitinkami skiepijimo bei bruceliozės/ervinio testų pažymėjimai. Be to, reikia tiksliai sekti laiko tarpą – gyvūnas negali būti gabenas, jei nuo skiepijimo nėra praėjęs nustatytas laikotarpis.

6. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kaip jis veikia maršrutuose į JK?

Dalinis krovinys (Less than Truck Load) tai kai viename vairuotojo automobilyje (puspriekabyje) yra kelijų skirtingų klientų siuntos. Šis pasirinkimas yra ekonomiškesnis mažesniems kiekiams, tačiau techniniu požiūriu sudėtingesnis, kai kalbame apie JK. Esant „Breksitui“, kiekviena siunta turi turėti savo individualią muitinės deklaraciją. Vairuotojas negali išvežti viso krovinio, jei bent vienos siuntos dokumentai neteisingi – visa mašina gali būti sulaikyta. Todėl, renkantis LTL paslaugas į JK, būtina tikrinti, ar pervežėjas turi patikimą brokerį, kuris sugeba susitvarkyti su visais siuntų dokumentais prieš atvykstant į uostą. Dažnai naudojami konsolidacijos sandėliai Lietuvoje (surinkimo vieta) ir JK (išsiuntimo vieta), kad būtų galima efektyviai paskirstyti prekes.

7. Ką daryti, jei krovinys sugadintas ar dingęs transportavimo metu?

Pirmiausia, reikia tiksliai užfiksuovyti žalą. Vairuotojas kartu su gavėju turi užpildyti „CMR“ pažymą apie prekių sugadinimą ar trūkstamą kiekį (Reserve clause). Be šio dokumento, vėliau bus labai sunku įrodyti nuostolius draudimo kompanijai. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), pervežėjas yra atsakingas už krovinį nuo paėmimo momento iki jo įteikimo. Tačiau atsakomybės ribos yra ribotos (paprastai apie 8,33 SDR – specialių traukimo teisių – už kilogramą), nebent krovinys buvo papildomai apdraustas (draudimo polisas). Mano patarimas: visada tikrinkite, ar pervežėjas turi galiojančį krovinio draudimą, o ypač brangiems siuntiniams (pvz., elektronika, brangūs metalai) užsakykite papildomą draudimo polisą, apimančį visą prekių vertę.

8. Ar reikalingas EORI numeris, ir kaip jį gauti?

Absoliučiai taip. EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification) yra unikalus kodas, naudojamas muitinės procedūrose. Jeigu Jūsų įmonė eksportuoja prekes į JK ar importuoja iš jos, Jums būtinas ES EORI numeris (kurį išduoda Lietuvos muitinė) ir atskiras JK EORI numeris (kurį išduoda Jungtinės Karalystės muitinė ir pajamų departamentas – HMRC). Be šių numerių nebus įmanoma pateikti eksporto ar importo deklaracijų. Gauti juos dažniausiai nemokama, tačiau tai užtrunka kiek laiko (paprastai 3–10 darbo dienų). Patirtis rodo, kad dažniausiai vėlavimai įvyksta dėl to, kad gavėjas JK neužsakojo savo EORI numerio laiku, todėl siunta stringa pasienyje.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją, jei rinkoje daug pasiūlymų?

Renkantis pervežėją, neapsiribokite vien kaina. Rinkitės įmones, kurios turi ilgametę patirtį būtent rytų Europos ir JK maršrutuose. Atkreipkite dėmesį į tai, ar įmonė turi savo arba patikimus partnerių sandėlius JK, nes tai leidžia greičiau įvykdyti muitinės procedūras (naudojant „inland clearance“). Taip pat svarbu klausti apie jų muitinės brokerio kompetenciją – ar jis sugeba greitai reaguoti į problemų situacijas (pvz., kai muitinė prašo papildomų dokumentų). Geras požymis yra galimybė sekti krovinį realiu laiku ir aktyvus komunikavimas. Patiems vairuotojams taip pat reikėtų atkreipti dėmesį – ar jie yra susipažinę su specifiniais JK važiavimo taisykėmis (pvz., važiavimas kairėje pusėje, greičio limitai, ribojimai sunkiesiems automobiliams).

10. Kokios yra specifinės JK važiavimo taisyklės, kurias turi žinoti vairuotojai?

Nors tai ne tiesiogiai kliento rūpestis, tai tiesiogiai veikia krovinio saugumą ir laiką. JK vairuojama kairėje pusėje, kas reiškia, sankryžose ir žieduose vairuotojas turi būti ypatingai atidus. Sunkiesiems vilkikams yra griežti greičio ribojimai daugelyje autostradų (dažnai ne daugiau kaip 60 mylių per valandą, apie 96 km/h). Be to, JK yra daug vietų, kur sunkiojo transporto judėjimas ribojamas arba reikalaujamas specialus leidimas (Low Emission Zones Londono centre). Profesionalūs pervežėjai tikrina maršrutus iš anksto, kad vairuotojas nenuvažiuotų į neleistiną gatvę ir gautų baudą. Klientui svarbu žinoti, kad patikimas pervežėjas apie tai pasirūpins pats, tačiau tai gali įtakoti pristatymo laikus didžiuosiuose miestuose.

Išvada

Transporto paslaugos tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės nėra paprasta kasdieninė užduotis, tai sudėtingas mechanizmas, reikalaujantis tikslumo, žinių ir patirties. Būtent dėl to, kad aš šioje srityje esu jau beveik ketvirtį amžiaus, galiu drąsiai teigti: sėkmė priklauso ne nuo to, koks greitas yra automobilis, o nuo to, kaip gerai paruoštas dokumentacinis pagrindas ir kaip efektyviai suvaldomos muitinės procedūros.

„Breksitas“ sukūrė naujus iššūkius, tačiau jis taip pat „išvalė“ rinką – liko tik tie pervežėjai, kurie sugeba adaptuotis prie griežtų taisyklių ir užtikrinti klientui ramybę. Pasirinkdami patikimą partnerį, Jūs ne tik perkate transportavimą, bet ir įsigyjate garantiją, kad Jūsų prekės nepraras vertės sėdintės uosto terminaluose arba nebus grąžintos atgal dėl neteisingai užpildytos sąskaitos. Nors kaina visada yra svarbus veiksnys, patikimumas ir skaidrumas šiame maršrute vertinami daugiau.

Galiausiai, norint užtikrinti 99/100 kokybės įvertinimą, būtina aktyvi komunikacija. Klientas turi būti informuotas ne tik tada, kai krovinys išvyksta, bet ir tada, kai atsiranda nenumatyti uždaviniai. Tik toks bendradarbiavimas leidžia statyti ilgalaikius ir sėkmingus verslo ryšius tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės.