Transporto paslaugos į Angliją: lankstus grafikas ir gera kaina – eksperto vadovas

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius tarptautinių pervežimų industrija patyrė daugybę pokyčių, tačiau maršrutas tarp Lietuvos (ir viso Baltijos regiono) bei Jungtinės Karalystės visada išliko vienas intensyviausių. Dar prieš daugiau kaip dešimtmetį, kai Jungtinė Karalystė dar buvo Europos Sąjungos narė, šis maršrutas buvo ganėtinai paprastas. Tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė fundamentaliai. Šiandien kalbant apie transporto paslaugas į Angliją, nebe užtenka tik pakelti kroviniį ir nuvežti jį į paskirties vietą. Reikia išmanyti muitinės procedūras, logistinius sprendimus ir, svarbiausia, mokėti balansuoti tarp laiko (lankstaus grafiko) ir pinigų (geros kainos).

Dirbant šioje srityje vieną kartą po kito tampa aišku, kad klientų lūkės dažniausiai susiformuoja ties dviejų polius sankirta. Vieni nori, kad jų krovinių būtų atvežta „vakar ir už pusę kainos“. Kiti, suprasdami rizikas, ieško patikimumo, tačiau vis tiek stengiasioptimizuoti biudžetą. Kaip profesionalas, kuris pervežė tūkstančias tonų krovinių į Londoną, Mančesterį, Birmingamą ir įvairiausias Anglijos dalis, galiu teigti: įmanoma turėti ir lankstų grafiką, ir gerą kainą, tačiau tai reikalauja strateginio požiūrio ir supratimo, kaip veikia ši rinka.

Šiame straipsnyje aš neapsiribočiau sausais faktais. Mano tikslas – paaiškinti mechanizmą, kuris leidžia mums siūlyti konkurencingas kainas nepažeidant krovinių saugumo ir pristatymo terminų. Pakalbėsime apie tai, kodėl lankstumas šiuo atveju yra ne patogumo, o piniginės ekonomijos klausimas, kaip „Brexit“ paveikė kainodarą ir ko tikėtis užsakovui, pasiruošusiam bendradarbiauti.

Šiuolaikinėje logistikoje, kai fuel kainos svyruoja, o okeaninių kelių eismą gali sudaryti netikėti orų sąlygai Lamanše, tiesinis ryšys tarp kainos ir grafiko tampa vis labiau kompleksinis. Mes naudojame išplėstinius krovininių mašinų parkus, santykinai pigias, bet greitas keltų linijas ir, svarbiausia, pažangią IT infrastruktūrą, kuri leidžia mums planuoti maršrutus taip, kad tuščia važiuojama atgal iš Anglijos mašina nebebūtų nuostolių šaltinis, o galimybė siūlyti geresnę kainą klientui. Taigi, kaip tai veikia praktiškai? Skaitykite toliau.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 dažniausiai kylančių klausimų, kuriuos man užduoda klientai, planuojantys siuntą į Angliją. Atsakymai paremti mano ilgamečiu praktiniu patyrimu.

1. Kiek laiko trunka krovinių pristatymas į Angliją?

Tai vienas sudėtingiausių klausimų, nes atsakymas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite. Jei kalbame apie savivežį (dedicated transport), kai visas sunkvežimis skirtas tik jūsų kroviniui, tai greičiausias variantas. Tokiu atveju kroviniui iš Lietuvos (pavyzdžiui, Vilniaus ar Kauno) iki Londono ar pietryčių Anglijos nukeliauja maždaug per 2–3 dienas. Į šiaurę (į Škotiją ar šiaurės Angliją) gali šiek tiek užtrukti – 3–4 dienos.

Tačiau dažniausiai klientai, ieškantys „geros kainos“, pasirenka krovininę dalį (part load arba groupage). Čia taisyklės kitos. Kadangi vienoje mašinoje susirenka kelių klientų siuntos, reikia laiko „surinkti“ krovinius ir išrikiuoti maršrutą. Standartinis part load pervežimas į Angliją trunka nuo 4 iki 7 darbo dienų. Mano patirtis rodo, kad verta šį laiką planuoti su atsarga, ypač jei siuntate prekes parduotuvei ar gamybai, kurioje nėra didelių atsargų. Reikia įvertinti ir muitinės eilą, kuri po „Brexit“ gali užtrukti nuo valandos iki poros dienų, jei dokumentai yra netvarkingi.

2. Kodėl kainos į Angliją svyruoja tiek stipriai?

Kainų svyravimai nėra atsitiktiniai, juos lemia konkretūs makroekonominiai ir logistiniai veiksniai. Pirma, tai degalų kaina. Anglija yra sala, o kelyje į ją tenka kirsti Lamanšą. Keltų bilietų kainos taip pat gali smarkiai varytis priklausomai nuo sezono ir paklausos (pvz., artėjant Kalėdoms ar Naujiems metams, keltų kainos šuoliuoja aukštyn).

Antra, muitinės procedūros. Nuo 2021 m. sausio 1 d. JK tapo trečiąja šalimi, todėl kiekvienas krovinys turi būti deklaroujamas. Mūsų kaip pervežėjų išlaidos padidėjo, nes reikia įsigyti specialias programas, mokėti muitinės brokeriams už deklaravimą (Export ir Import declarations). Šios išlaidos yra įkainojamos į galutinę paslaugos kainą.

Trečia, grįžtamojo reiso problema. Jei turguje yra daugiau krovinių, važiuojančių į Angliją, nei grįžtančių atgal (į Lietuvą ar Lenkiją), kainos į Angliją kyla, nes vairuotojas turi grįžti tuščias arba labai užpildytas, kas kompensuojama didesne įvažiavimo į JK kaina. Mes stengiamės tai sudaryti taip, kad mūsų maršrutai būtų subalansuoti, tačiau rinka nulemia taisykles.

3. Kas yra „lankstus grafikas“ ir kaip jis padeda sutaupyti?

Terminas „lankstus grafikas“ logistikoje dažnai suprantamas neteisingai. Klientams dažnai atrodo, kad tai reiškia pristatymą tada, kai jiems patogu, tačiau realybėje tai yra susitarimas dėl įkrovos ir iškrovos langų.

Jei Jūs esate pasirengęs paleisti krovinią iš sandėlio ne būtent „antradienį ryte“, o bet kurią dieną savaitęje (pavyzdžiui, nuo antradienio iki penktadienio), mes galime jums pasiūlyti geriausią kainą. Kodėl? Todėl, kad mes galime sudėti jūsų siuntą į tą mašiną, kuri jau tenka važiuoti tuo maršrutu, bet dar turi vietos. Tokiu būdu mes efektyviau panaudojame mašinos talpą, o Jūs mokate tik už užimtą vietą (m³ arba kg), o ne už visą sunkvežimį. Lankstumas grafike yra pagrindinis įrankis, leidžiantis sumažinti išlaidas iki 30–40 proc., palyginti su skubiu savivežiu.

4. Kokius dokumentus reikia parengti siunčiant į Angliją po „Brexit“?

Štai čia dažniausiai įvyksta klaidų. Paprastas prekių ženklas (CMR) nebeužtenka. Šiandien būtina turėti: 1. Komercinę sąskaitą (Commercial Invoice) – ji turi būti anglų kalba, nurodyant tikslų prekių aprašymą (ne „buitinė technika“, o „viryklė, modelis X, serijinis numeris Y“), prekių kodus (HS kodus), kainą ir svorį. 2. Pakavimo sąrašą (Packing List) – padeda muitinės pareigūnams greičiau patikrinti krovinius. 3. EORI numerį – gavėjas Anglijoje privalo turėti JK EORI numerį, o siuntėjas Lietuvoje – ES EORI numerį. Be šių numerių krovinys gali būti užblokuotas sienoje. 4. Sertifikatus (jei reikalingi) – pvz., kvepalų, maisto produktų ar medicinos priemonių atveju.

Esu matęs situacijų, kai viena trūkstama eilutė sąskaitoje priverdžia mašiną stovėti prie muitinės kelias dienas. Klientui tai kainuoja brangiai – mokestis už saugojimą (storage charges) ir vėlavimo baudas pirkėjui. Todėl visada patariu dokumentus patikrinti iš anksto su logistikos specialistu.

5. Ar galiu siųsti asmeninius daiktus (kelioninę bagažą) tokiu būdu?

Taip, galima, tačiau čia taikomi kiti taisyklės ir apribojai. Asmeninių daiktų siuntimas negali būti komercinis, t.y. jūs negalite siųsti 10 SOFų ir pavadinti tai „asmeniniais daiktais“, jei jie skirti pardavimui ar dovanoms.

Muitinėje reikės pateikti „Transfer of Residence“ (gyvenamosios vietos keitimo) dokumentus arba deklaraciją, kad tai yra naudojami daiktai (Used Goods). Be to, jei siunčiate elektroniką (daugiau nei 1 vienetas), gali būti taikomi didesni muitai ir mokesčiai. Verta prisiminti, kad krovininėse mašinose asmeniniai daiktai yra vežami kartu su kitomis prekėmis, todėl jie turi būti tvarkingai supakuoti, idealiai – ant rėmų (paletėse) arba tvirtuose dėžėse, kad jų neapseiptų kitos siuntos. Lankstus grafikas čia taip pat svarbus – reikia laukti, kol susirinks pakankamas kiekis krovinių tam pačiam regionui Anglijoje, kad kaina būtų priimtina.

6. Kaip apskaičiuojama kaina: pagal svorį ar tūrį?

Standartinė logistikoje taisyklė vadinama „W/M“ (Weight or Measurement) – kas yra didesnis. Pavyzdžiui, jei vežate 1 toną plieno, jis užims mažai vietos, tačiau bus sunkus – mokėsite už svorį. Jei vežate 1 toną putų (pavyzdžiui, minkštų baldų ar izoliacijos), jis užims daugiau vietos sunkvežimyje nei 1 tona plieno. Tokiu atveju apskaičiuojame tūrį (m³) ir paverčiame jį į „teorinį“ svorį (dažniausiai taikomas koeficientas: 1 m³ = 333 kg, nors kai kurie vežėjai naudoja 1 m³ = 200 kg ar 250 kg, priklausomai nuo krovinio tipo).

Esu matęs, kad klientai dažnai nuklysta čia – jie sako: „Aš turiu tik 500 kg“. Tačiau kai sužinoju, kad tai 6 europaletės (kurios užima daug vietos), kaina skaičiuojama ne pagal tą pusę tonos, o pagal tai, kiek vietos krovinys užima mašinoje. Tai yra būtina siekiant išlaikyti gerą kainą, nes negalima įsibrauti į kitų klientų erdvę. Todėl, klaudami apie kainą, visada paminėkite ir svorį, ir apytikslį tūrį (arba paletės kiekį).

7. Kokias rizikas draudžia krovinio draudimas?

Profesionalus logistikos partneris visada siūlo draudimą. Standartinis draudimas (CMR draudimas) paprastai dengia žalą iki 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienam kilogramui (tai yra apie 10–11 eurų už kg). Jei vežate brangias prekes (pvz., elektroniką, vaistažoles), ši suma gali nepadengti nuostolių.

Galima sudaryti „All Risk“ (visų rizikų) draudimą, kuris apima ir grožio defektus, ir vėlavimo žalą (jei tokia sąlyga nurodyta), ir dingimą. Mano patirtis rodo, kad geriau užtikrinti, kad krovinys būtų tvirtai užfiksuotas (tvirtinimo diržai, orentacija) negu rūpintis draudimo išmokomis. Anglijoje sandėliuose kroviniai dažnai perkeliami ir manipuliuojami, todėl gera pakavimo medžiaga ir tvirtas fiksavimas yra pirmoji ir svarbiausia apsauga.

8. Ar įmanoma pristatyti krovinių tiesiai į pirkėjo duris (Door-to-Door)?

Absoliučiai taip. Tai yra mūsų siūlomo standartinio paslaugos paketo dalis. Mes pasiūlome pilną ciklą: atvykstame pas siuntėją Lietuvoje (arba kitur ES), įkeliame, atvežame į Angliją, išeiname per muitinę ir pristatome tiesiai į gavėjo sandėlį ar even į privačų namą (jei tai leidžia vietovės aplinka).

Vertybė yra ta, kad klientas nereikia nieko žinoti apie tarpinius sandėlius Anglijoje. Mes užimsime visus kontaktus su britų muitine (HMRC) pirkėjo vardu, jei jo logistikos partneris to negali padaryti. Lankstumas čia pasireiškia tuo, kad galime derinti pristatymo laiką su pirkėju, jei jis dirba tik iki 16:00 valandos ar neturi įrengto pristatymo rampoje – atvežame su liftu (keltuvu).

9. Kas atsitinka, jei gavėjas Anglijoje atsisako priimti krovinį arba jo nėra vietoje?

Tai vienas baisiausių scenarijų, bet, deja, ne toks retas. Jei mūsų vairuotojas atvyksta į paskirties vietą Anglijoje, o gavėjo nėra, arba jis atsisako priimti siuntą (dėl klaidų dokumentuose, prekių defektų ar finansinių problemų), prasideda nemalonumai.

Pirmiausia, mašina negali laukti nemokamai. Anglijoje stovėjimo mokestis (waiting time) prasideda paprastai po 1–2 valandų laukimo. Po to jis gali siekti 50–100 svarų sterlingų per valandą. Antra, jei krovinys neįmanomas pristatyti, jis turi būti grąžintas atgal į Lietuvą arba perduotas saugojimui Anglijoje. Tai sukuria dvigubas išlaidas – tiek įvažiavimo, tiek išvykimo iš JK mokesčius, bei patį grąžinimą.

Kaip ekspertas visada primenu: Komunikacija yra raktas. Jei jūsų klientas Anglijoje žino, kad krovinių ateina, turi reikiamus numerius ir pasiruošęs priimti, problemos išnyksta. Mūsų sistemoje mes visada informuojame gavėją iš anksto (24–48 val. iki atvykimo), kad to išvengtume.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir nenukaustyti?

Rinkoje gausu pasiūlymų, nuo didelių korporacijų iki mažų, vieno sunkvežimio savininkų. Kaip atskirti profesionalus nuo mėgėjų? * Patirtis ir maršruto pažangumas: Paklauskite, kiek dažnai jie važiuoja į Angliją. Kasdien važiuojantiems pervežėjams yra lengviau pasiūlyti lankstų grafiką, nes jie visada turi mašinų eismą. * Muitinės kompetencija: Paklauskite, ar jie patys pildo deklaracijas, ar tai atiduoda trečioms šalims. Geriau dirbti su tais, kurie turi savo brokerius ar vidinę kompetenciją. * Skaidrumas: Atsargiai elkitės su per žemomis kainomis, kurios neįtraukia „priedų“. Jei kaina atrodo per gera būti tiesa, paprastai ji neįtraukia pristatymo (tailift) mokesčio, muitinės išlaidų ar degalų priedų. * Atsiliepimai: Paieškokite įmonės pavadinimo Google ar Facebook grupėse.

Nepaisant to, kad dirbu šioje srityje jau daugiau kaip 20 metų, visada stebiuosi, kaip svarbu yra pasitikėjimas. Geriausia kaina neapsaugo Jūsų nuo nervų, kai krovinys dingęs arba užstrigęs. Pasirinkite tiekėją, kuris žino ne tik kelią, bet ir kaip išspręsti problems, kai jos iškyla.

Išvada

Transporto paslaugos į Angliją šiandien yra daug daugiau nei tik fizinis pervežimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir gebėjimo adaptuotis. Po „Brexit“ pasikeitė žaidimo taisyklės, bet vienas dalykas išliko nepakitęs: klientas visada nori gauti savo krovinius laiku ir už priimtiną kainą.

Kaip matėte iš šio straipsnio, lankstus grafikas ir gera kaina nėra priešingybės. Lankstumas – tai įrankis, leidžiantis logistikos kompanijoms efektyviau planuoti maršrutus, o klientams – sutaupyti. Pasiruošimas tinkamais dokumentais ir supratimas apie tai, kaip formuojamos kainos, leidžia išvengti nereikalingų nusivylimų ir brangių vėlavimų.

Dirbdami su patikimu partneriu, kuris supranta Anglijos rinkos niuansus ir turi patirties, Jūs ne tik sutaupysite pinigų, bet ir gausite ramybę. Logistika turi būti nematoma dalis Jūsų verslo, kuri veikia kaip laikrodis, o ne šaltinis streso.