Transportas iš Anglijos į Lietuvą: Patogus, Saugus ir Skaidrus Pervežimų Vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų industrija pasikeitė neapibrėžtai daugiau nei visą mano ankstesnį gyvenimą. Vakarų Europos keliai, kuriuos kadaise važiavome su žemėlapiais rankose, dabar yra išgražinti moderniais greitkeliais, o logistiniai tinklai tapo tokiais sudėtingais, kad be specializuotos programinės įrangos tiesiog neįsivaizduojame efektyvaus darbo. Tačiau vienas maršrutas vis dar išlieka ypatingas ir reikalauja ne tik techninio išmanymo, bet ir gilaus žinojamo apie specifinius niuansus. Tai yra maršrutas tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos.

Kasmet tūkstančiai lietuvių grįžta namo iš Anglijos, o verslininkai siunčia tūkstančias krovinių, siekdami aprūpinti rinką prekėmis arba perkant įrangą, kurios Lietuvoje tiesiog nėra. Iššūkis slypi ne tame, kad reikia nuvažiuoti tūkstančius kilometrų – tai mums daroma kasdien. Tikrasis iššūkis yra suteikti klientui ramybę. Kai jums reikia pervežti brangius baldus, asmeninius daiktus ar verslo krovinius, jūs nebegalite statyti ant „galbūt“. Jums reikalingas partneris, kuris supranta ne tik vairavimo mechaniką, bet ir muitinės procedūras, kurios po „Brexit“ tapo dar griežtesnės.

Straipsnyje aš pasidalinsiu savo ilgamete patirtimi, padėdamas jums suprasti, kaip šiandien vyksta logistika tapiame šiuose rinkuose. Mes aptarsime ne tik tai, kiek tai kainuoja ar kaip trunka, bet ir tai, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias daro tie, kurie bando taupyti ant kokybės. Nors rinka yra pilna pasiūlymų, kokybiškas ir patogus transportas iš Anglijos į Lietuvą visada pasižymi tuo pačiu bruožu – skaidrumu. Svarbiausia yra žinoti, ką tiksliai perkate, ką turi numatyti sutartyje ir kaip pasiruošti pačiam siuntos procesui. Šis vadovas skirtas tiems, kurie vertina savo laiką ir nori, kad jų turtas pasiektų paskirties vietą tokiu būsenoje, kuriuo jį išsiuntė.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai man užduoda per konsultacijas. Atsakymai į juos sukaupti remiantis daugiau nei dvidešimties metų praktine patirtimi, tad juose rasite ne tik teorines žinias, bet ir praktinius patarimus, padėsiančius sutaupyti nervų ir pinigų.

1. Kiek laiko trunka standartinis krovinio pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas vienintelis. Viskas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite. Jeigu kalbame apie dalinį krovininį pervežimą (taip vadinamą „groupage“ arba dalinį krovą), kai viename sunkvežimyje susirenka keletas smulkesnių siuntų iš skirtingų siuntėjų, terminas gali svyruoti nuo 5 iki 10 darbo dienų. Čia nėra tikslaus grafiko, nes reikia laukti, kol užpildomas sunkvežimis, prieš jį išvykstant.

Jei jums svarbu greitis ir pasirenkate pilną krovinią (vienas sunkvežimis tik jums), arba jei tai yra ekspresinis siuntimas automobiliu, terminas gali trukti vos 2–3 dienas. Taip pat reikia atsižvelgti į konkretų Anglijos regioną. Siunta iš Londono ar pietryčių pasiekia Lietuvą greičiau dėl geografinės padėties ir dažnesnių išvykimų, tuo tarpu kroviniams iš Škotijos ar Velso gali prireikti papildomo laiko jų pristatymui iki susibūrimo vietos Anglijoje arba uosto. Taip pat nepamirškite, kad po „Brexit“ privalome skirti daugiau laiko muitinės procedūroms, kurios gali sukelti nedidelius vėlavimus, ypač jei dokumentacija bus netinkamai parengta.

2. Nuo ko priklauso galutinė pervežimo kaina?

Kainos formavimas logistikoje yra sudėtinga lygtis, tačiau aš stengiuosi klientams visada aiškiai paaiškinti iš ko ji susideda. Pagrindinis komponentas yra kuras – jo kaina pasaulyje svyruoja, todėl ir pervežimo tarifai gali keistis. Antras svarbus elementas yra atstumas ir prieinamumas. Ar reikės važiuoti į sunkiai pasiekiamą vietovę, ar sunkvežimis galės tiesiogiai priartėti prie iškrovos vietos? Jeigu ne, reikės papildomų manipuliavimo priemonių.

Labai svarbus veiksnys yra Lamanšo sąsiaurio perkelimas. Keltų bilietų kainos Anglijoje yra gan aukštos ir jos kinta priklausomai nuo sezono. Taip pat kainą įtakoja krovinio tūris (kubiniais metrais) ir svoris. Verta paminėti, kad po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, atsirado papildomų išlaidų susijusių su muitinės deklaravimu (brokerio paslaugos). Jeigu krovinyje yra daug detalių, kurias reikia išskaičiuoti atskirai, brokerio darbo kaina gali padidėti. Visada rekomenduoju pateikti tikslią krovinių sąrašą (packing list) – tai leidžia išvengti nemalonių staigmenų paskutinę minutę.

3. Kokius dokumentus reikia parengti sėkmingam pervežimui po „Brexit“?

Šis klausimas šiandien yra kritiškai svarbus. Anksčiau mums užtekdavo vairuotojo teisių ir važiaraščio, tačiau dabar situacija kitokia. Jeigu pervežate prekes (ne asmeninius daiktus), būtina turėti komercinę sąskaitą-faktūrą (Commercial Invoice). Be jos, muitinė neleis išvežti prekių iš Anglijos ir neleis įvežti į Lietuvą.

Asmeniniams daiktams (kai grįžtate gyventi į Lietuvą) reikia užpildyti transfer of residence (ToR01) formą Jungtinėje Karalystėje, taip pat pateikti daiktų sąrašą su apytikslėmis vertėmis (nors jie ir neapmokestinami, vertė turi būti nurodyta statistikos tikslais). Be to, reikalingas EX-1 eksporto deklaracijos numeris (kurį dažniausiai suformuoja logistikos partneris) ir IM-1 importo deklaracijos numeris. Mano patirtis rodo, kad dažniausia problema būna netinkamai ar per vėlu pateikta sąskaita-faktūra – ji turi būti anglų kalba, su tiksliu prekių aprašymu, svoriais ir prekių kodais (HS kodais), jeigu tai verslo siunta.

4. Ar galiu pervežti alkoholį ir tabako gaminus asmeniniam naudojimui?

Tai yra delicatus klausimas, dažnai keliantis nesusipratimų. Taip, galite pervežti alkoholį ir tabaką asmeniniam naudojimui, tačiau čia galioja griežtos ribos, nustatytos Europos Sąjungos. Jeigu šios ribos yra viršijamos, gali būti pritaikytas muito mokestis ir PVM.

Pagal ES taisykles, keliaujantys asmenys gali įvežti: * 90 litrų vyno (tačiau ne daugiau kaip 60 litrų putotaus vyno); * 110 litrų alaus; * 10 litrų stipriųjų alkoholinių gėrimų (virš 22 % alkoholio); * 20 litrų tarpinio stiprumo gėrimų (pvz., aperityvų, neviršijančių 22 % alkoholio).

Svarbiausia yra tai, kad šios prekės turi būti akcizuotos (t.y., ant jų turi būti uždėtas JK akcizo ženklas), o jų kiekis turi atitikti „asmeninio naudojimo“ kriterijus. Jeigu bando pervežti 200 litrų vyno ir teigiate, kad tai „vestuvių dovana“, muitinės pareigūnai tikėtinai nepriims to paaiškinimo ir pritaikys mokesčius. Visada geriau konsultuotis iš anksto, jeigu kiekiai yra didesni nei įprasta.

5. Kaip turėčiau supakuoti krovinius, kad jie nepažeistų kelyje?

Esu matęs begalę pažeistų siuntų, ir 90 % atvejų priežastis yra ne vairuotojo vairavimo įgūdžiai, o blogas pakavimas. Sunkvežimys, važiuodantis 3000 km, patiria vibracijas, staigius stabdymus ir posūkius. Dėl to kiekviena dėžė turi būti užpildyta viduje – tuščios vietos turi būti užpildytos putplastiu, burbuliukine plėvele arba senais laikraščiais.

Dėžės turi būti tvirtos, gerai užklijuotos (daugiau nei viena juosta aplinkui). Baldai turi būti išardyti (jeigu įmanoma), o kampai apsaugoti specialiomis kampinėmis. Labai svarbu neuždėti sunkių daiktų ant lengvųjų ar trapių dalykų. Jeigu pervežate techniką (buitinę ar kompiuterinę), geriausia, jeigu ji bus supakuota į originalią dėžę. Jeigu originalios dėžės nėra, reikia užtikrinti, kad technika būtų tvirtai įtvirtinta viduje, kad nejudėtų. Profesionalus logistikos partneris visada gali pasiūlyti pakavimo medžiagas arba pakavimo paslaugą prieš išvykimą – tai investicija, kurią apsimoka padaryti.

6. Kuo skiriasi „iš durų į durys“ ir „iš sandėlio į sandėlį“ paslaugos?

Tai esminis skirtumas, kurį klientai dažnai painioja. Paslauga „iš sandėlio į sandėlį“ reiškia, kad jūs pats turite pristatyti savo siuntą į mums nurodytą sandėlį Anglijoje (pavyzdžiui, netoli Londono ar Birmingemo), o Lietuvoje ją pasiimsite iš mums nurodyto sandėlio. Šis pasirinkimas yra pigesnis, tačiau reikalauja jūsų laiko ir pastangų.

Kol kas, „iš durų į durys“ paslauga yra pati patogiausia. Mūsų vairuotojas atvyksta tiesiai pas jūsų namus ar ofisą Anglijoje, padeda pakrauti krovinį, o vėliau jį pristato tiesiai į nurodytą adresą Lietuvoje. Čia svarbu paminėti, kad vairuotojas padeda su kroviniu, jeigu tai yra vienas žmogus (dažniausiai sunkvežimyje važiuoja vienas vairuotojas). Jeigu turite daug sunkių dėžių ar baldų, rekomenduoja turėti padėjėją vietose, nes vairuotojas negali vienas pakelti 80 kg dėžės ar pianino. Pasirinkdami šią paslaugą, mokate už patogumą ir taupote savo nervus.

7. Ar saugu pervežti automobilius? Kaip tai vyksta?

Automobilių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą yra viena populiariausių paslaugų, ir ji yra visiškai saugi, jeigu atliekama teisingai. Egzistuoja du pagrindiniai būdai: automobilio gabenimas ant specialios platformos (vadinamojo „autovežio“) arba jo įkėlimas į sunkvežimį su kita krove (kai automobilis yra vienas iš krovinių).

Mano patirtis rodo, kad įkėlimas į sunkvežimį (kai automobilis užsidaro viduje su kitais daiktais) yra saugiausias dėl to, kad automobilis yra apsaugotas nuo oro sąlygų, drėgmės (ypač jūros perkelimo metu) ir galimų vandalizmo atvejų kelyje. Be to, įkėlimas į sunkvežimį leidžia kartu pervežti ir keletą dėžių su asmeniniais daiktais automobilio bagažinėje (tačiau reikia tai suderinti, nes draudimas gali neapimti tų daiktų). Būtina, kad automobilis būtų registruotas ant savininko vardo, o duomenys sutaptų su pasu. Taip pat reikia nurodyti, ar automobilis yra įregistruotas kelyje (turi mokesčių mokėjimo pažymėjimą Anglijoje), kadangi neįregistruoto automobilio nuvairavimas iki uosto ar sandėlio gali būti problematiška.

8. Kas nutinka, jei krovinys pasižymi arba yra pažeistas?

Niekas nėra apdraustas nuo klaidų, tačiau profesionali logistika reiškia ir tvarkingą draudimą. Visi mūsų pervežami kroviniai yra apdrausti pagal CMR konvenciją. Tai tarptautinis draudimas, kuris galioja visoje Europoje.

Jei pastebite, kad krovinys pažeistas atvykus, pirmiausia nieko nekelkite ir neskaldykite pakuotės. Būtina iš karto susisiekti su vairuotoju ir pareikalauti, kad jis užpildytų „PR“ protokolą (pažeidimo aktą). Šiame dokumente turi būti tiksliai aprašyta, kas buvo pažeista, kiek buvi dėžių ir kokia buvo jų būklė. Be šio protokolo draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją. Vairuotojas taip pat turi užfiksuoti pažeidimus savo važiaraštyje. Jeigu vairuotojas išvyksta, o jūs pastebėjote pažeidimą vėliau, reikia nedelsiant fotografuoti žalą ir raštiškai pranešti pervežėjui per 7 dienas. Mano patarimas: visada tikrinkite kroviniį vairuotojui akivaizdoje, nes vėliau įrodyti, kad žala atsirado kelyje, bus daug sudėtingiau.

9. Ar galiu sekti savo krovinio judėjimą realiu laiku?

Technologijos žengia pirmyn, ir šiandyna tai yra standartas, o ne prabanga. Profesionalios transporto kompanijos suteikia galimybę sekti savo krovinio judėjimą naudojant GPS stebėjimo sistemas.

Tačiau reikia skirti realųjį laiką ir planinį pranešimą. Dažnai klientai nori žinoti, kur yra vairuotojas šiuo konkrečiu momentu. Geografinė padėtis yra matoma, tačiau labai svarbu suprasti, kad vairuotojas turi poilsio režimus, kurie yra griežtai reglamentuoti. Sistema gali rodyti, kad sunkvežimis stovi vietoje kelias valandas – tai gali būti ne tik techninė pertrauka, bet ir privalomas poilsis. Mes visada laisvai pasidalijame stebėjimo nuoroda su klientais, tačiau taip pat siunčiame SMS arba el. laiškus apie svarbiausius etapus: „Krovinys pasiimtas“, „Krovinys išvyko iš Anglijos“, „Krovinys atvyko į Lietuvą“. Tai leidžia jums planuoti savo laiką ir nebūti prie durų visą dieną.

10. Ką daryti, jeigu negaliu patekti į iškrovos vietą Lietuvoje nurodytu laiku?

Gyvenimas yra neprognozuojamas, ir mes suprantame, kad planai gali keistis. Jeigu jūsų krovinys jau yra Lietuvoje, o jūs negalite jo priimti, būtina nedelsiant pranešti savo atstovui arba dispečeriui.

Svarbiausia yra tai, kad vairuotojo laikas yra brangus. Jeigu jis atvyksta į adresą ir negali iškrauti dėl to, kad nėra gavėjo, jis privalo laukti. Paprastai pirmosios 2 valandos laukimo gali būti įskaičiuotos į kainą (priklausomai nuo sutarties), tačiau tolesnis laukimas yra mokamas. Jeigu žinote, kad vėluosite, pabandykite rasti šeimininką, kaimyną ar giminaitį, kuris galėtų priimti siuntą. Jeigu tokios galimybės nėra, gali tekti organizuoti krovinio laikiną saugojimą mūsų sandėlyje Lietuvoje.