Transportas į Angliją greitai ir efektyviai: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas tarptautinių krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika keitėsi neapibrėžtam greičiu. Vienas dalykas visada išlieka pastovus – kliento noras gauti savo prekę taip, tarsi ji būtų perkelta gretimuose namuose, o ne per visą Europą. Anglija (arba, tiksliau sakant, Didžioji Britanija) visada buvo viena pagrindinių ir reikšmingiausių rinkų Lietuvos verslui. Tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė. Nuo paprasto važiavimo keliu per sąsiaurį, mes perėjome prie sudėtingų muitinės procedūrų, naujų dokumentų reikalavimų ir griežtesnių laiko apskaitos standartų.

Šiandien „greitai“ nebejusti reiškia tik vairuotojo koją duodant ant dujos. „Greitai“ šiandien reiškia – procesą suorganizuoti taip, kad jame neatsirastų stabdžių, o visos formalumyt būtų atliktos dar prieš sunkvežimį išvykstant iš sandėlio. Efektyvumas nėra atsitiktinis dalykas; tai rezultatas, kurį lemia žinojimas, pasiruošimas ir techninės įrangos naudojimas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šiandien veikia krovinių gabenimas į Angliją, kadangi teisingai suprantamas procesas tai pusė sėkmės. Mūsų tikslas – ne tik pristatyti krovinių į paskirties vietą, bet ir užtikrinti, kad Jūsų verslas veiktų be pertraukų, o klientai būtų patenkinti laiku gautomis prekėmis.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kaip „Brexit“ pakeitė krovinių gabenimo į Angliją procesą ir ką tai reiškia mano siuntai?

Tai, turbūt dažniausias klausimas, kurį girdžiu savo kabinete. Anksčiau Anglija buvo dar viena ES šalis, kurioje muitinės kontrolė buvo formalumas. Šiandien tai trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekviena siunta, net ir mažiausia pakuotė, turi kirsti muitinės sieną. Praktiškai tai sukuria du papildomus etapus: išvykstant iš Lietuvos (ar ES teritorijos) ir atvykus į Angliją.

Reikšmingiausias pokytis yra dokumentacija. Anksčiau pakako sandėlyje užpildyti važtaraštį. Dabar reikalingi prekių deklaracijos (EX1), importo mokesčių sumokėjimo garantijos ir tikslūs prekių kodai (HS kodai). Jei šie dokumentai parengti neteisingai, sunkvežimis gali būti užstrigęs uoste arba „Eurotunely“ iki kol klaida bus ištaisyta. Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų nevyksta dėl techninių gedimų, o būtent dėl dokumentų klaidų. Taigi, „Brexit“ mums mokėjo disciplinos – dabar kiekviena detalė turi būti patikrinta du kartus.

2. Kokius dokumentus būtina parengti norint greitai pristatyti krovinius į JK?

Kadangi mes kalbame apie greitą ir efektyvų pervežimą, dokumentai yra raktas. Nėra nieko blogiau, nei vairuotojas stovintis pasienio poste ir laukiantis, kol logistikas galės išsiųsti trūkstamą failą. Pagrindinis dokumentas yra komercinė sąskaita (Commercial Invoice). Ji turi būti anglų kalba, nurodyant tikslų prekių pavadinimą, svorį, kiekį, prekių kodus (HS kodus), siuntėjo ir gavėjo duomenis bei Incoterms sąlygas (pvz., DAP ar EXW).

Be to, būtina turėti pakavimo sąrašą (Packing List), jei siunta yra kompleksinė. Taip pat reikalingas TIR dokumentas (jei naudojama TIR knygelė) arba CMR važtaraštis. Jei prekės yra reguliuojamos (pvz., maisto produktai, gyvūnai, chemija), reikalingi papildomi sertifikatai ir leidimai (pvz., sanitarinės sertifikatai). Mano patarimas: visada turėkite šių dokumentų kopijas ne tik fiziškai vairuotoje, bet ir elektroniškai, pasiekiamas „debesų“ sistemoje, kad greitai galėtume jas persiųsti muitinės brokeriui.

3. Kiek laiko užtrunka krovinių gabenimas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas klausimas, į kurį sunku atsakyti viena skaičiumi, nes viskas priklauso nuo maršruto ir krovinio tipo. Tačiau, remiantis standartiniu režimu, kai krovinys surenkamas Lietuvoje ir vežamas tiesiai į Angliją (pilna mašina – FTL), kelionė trunka nuo 48 iki 72 valandų.

Čia svarbu suprasti skirtumą tarp vairavimo laiko ir bendro pristatymo termino. Vairuotojas gali nuvažiuoti per 2 dienas, tačiau jei krovinį reikia surinkti iš keleto vietų (LTL – dalinis krovinys), tai gali užtrukti papildomai 1-2 dienas. Taip pat dėl „Brexit“ dažnai reikia laukti uoste arba tunelyje, kol bus patvirtinta importo deklaracija. Todėl, kai sakome „greitai“, mes dažniausiai tikimės pristatyti per 3-4 darbo dienas nuo užsakymo patvirtinimo. Esant ypatingoms situacijoms (pvz., prieššventinis laikotarpis), laikas gali padidėti, todėl visada rekomenduoju planuoti siuntą bent savaitę iki reikalingos datos.

4. Kas efektyviau: dalinis krovinių gabenimas (LTL) ar pilna mašina (FTL)?

Tai klasikinis klausimas apie kainos ir greičio balansą. Jei Jums reikia gabenti tik keletą paletų, dalinis krovinys (LTL) yra ekonomiškesnis. Mums logistikams tai leidžia užpildyti mašinas keliais klientais ir taip sumažinti kiekvieno kliento išlaidas. Tačiau čia yra savas „avinas“ – daliniai kroviniai dažnai turi nemažai sustojimų tarpinėse vietose, kad surinktų ar iškrautů kitas siuntas. Tai prailgina pristatymo laiką.

Pilna mašina (FTL), nors brangesnė, yra efektyviausia, jei Jums svarbus greitis ir krovinio saugumas. Kai sunkvežimis užpildytas tik Jūsų prekėmis, jis važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų (išskyrus nustatytas poilsios pertraukas vairuotojui). Be to, mažiau manipuliacijų su kroviu reiškia mažesnę pažeidimų riziką. Jei Jūsų verslas leidžia ir prekių kiekis tobulas, visada rekomenduoju FTL variantą dėl maksimalios kontrolės.

5. Kokius maršrutus naudojate ir kuris yra greičiausias?

Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriais naudojamės. Pirmasis ir populiariausias – per Calais ir Dover’ą (Prancūzija – Anglija). Siauras sąsiauris, kurią kerta keltai arba „Eurotunel“ geležinkelio vagonai. Šis maršrutas dažniausiai trumpiausias pagal kilometrus, tačiau jis labai pažeidžiamas spūstims ir muitinės problemoms, nes ten susikaupia visa Europos srautas.

Antrasis, vis dažniau naudojamas mano komandos, maršrutas yra per Olandiją – Hook of Holland uostą į Harwich arba Rotterdamą į Hull. Nors šie keliai gali atrodyti ilgesni žemėlapyje, jie dažnai būna efektyvesniu laiko atžvilgiu. Olandų uostai yra labai modernūs ir greitai aptarnauja traukinius bei keltus, o tenkinančios spūstys yra mažesnės nei Dover’yje. Kaip ekspertas galiu pasakyti: kartais kelią trumpina ne trumpesnis atstumas, o mažesnė spūsties tikimybė. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur yra Jūsų klientas Anglijoje – jei šiaurėje, Olandijos maršrutas gali būti idealus.

6. Ar galiu vežti maisto produktus ar gyvūnus į Angliją? Kokie yri reikalavimai?

Tai viena sudėtingiausių sričių. Po „Brexit“ maisto produktų ir gyvūnų importas tapo labai griežtai reguliuojamas. Anglija turi aukštus sanitarios ir fitosanitarinių reikalavimų standartus. Norint vežti maisto produktus (pvz., mėsą, pieno produktus, vaisius), būtina gauti specialų Veterinarinį sertifikatą (Health Certificate), kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Be to, krovinių gabenimas turi vykti specialiomis, tinkamai patalpintomis transporto priemonėmis, kurios atitinka šaltkrio ar šilumos režimus. Atvykus į Angliją, tokius krovinius tikrina ne tik muitinė, bet ir MVG (Maisto ir veterinarijos ginčų) pareigūnai. Jei trūksta sertifikato ar jis neteisingas, visas krovinys gali būti sunaikintas uoste, o šių išlaidų nebus kompensuojamos. Todėl, jei planuojate prekiauti maistu, būtinai praneškite mums iš anksto – mes turime susitarti su sertifikuotu brokeriu, kuris geba pateikti reikalingus dokumentus.

7. Kaip apskaičiuojama kaina už pervežimą ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas tarptautiniuose pervežimuose neapsiriboja tik degalų kaina. Tai sudėtinga lygtis. Pirmasis komponentas – nuoma (krovininio transporto užsakymas). Ji priklauso nuo rinkos situacijos – jei yra daug krovinių ir mažai mašinų, kaina šoka. Antrasis – keltų arba tunelio bilietai. šie mokesčiai gali svyruoti priklausomai nuo sezono.

Trečiasis, ir po „Brexit“ labai svarbus elementas – muitinės brokerio paslaugos. Kiekvienai siuntai reikia pateikti importo deklaraciją Anglijoje, o tai kainuoja. Taip pat yra „RORO“ (Roll-on/Roll-off) mokesčiai uostuose. Negalime pamiršti ir priedų, tokių kaip ADR (pavojingų krovinių) licencijos, jei tokių yra. Mano patarimas klientams: nedarykite išvadų tik pagal kainą. Pigus pervežimas gali pasidaryti brangus, jei jame neįtrauktos visos „Brexit“ išlaidos, kurias teks mokėti papildomai vėliau.

8. Kas nutinka, jei krovinys pažeidžiamas ar dingsta? Kaip veikia draudimas?

Tai nemalonus, bet būtina kalbėti apie tai dalykas. Per 20 metų mačiau viską – nuo nukritusių paletų iki techninių avarijų. Pagal tarptautines konvencijas, vežėjo atsakomybė yra ribota (pagal CMR konvenciją tai dažniausiai apie 8,33 SDR vieną už kilogramą, kas yra gana mažai). Jei gabenate brangias elektronikos prekes, šis limitas nepadengs nuostolių.

Todėl efektyvus pervežimas visada turi eiti ranka rankon su krovinių draudimu. Mes visada rekomenduojame pirkti „Visų rizikų“ draudimą (All-risk insurance). Jis užtikrina, kad net jei įvyksta nelaimingas atsitikimas, klientas gauna visą prekių vertę atgal. Be to, labai svarbu sudaryti prekių priėmimo- perdavimo aktą (konspektas) įkrovimo metu. Jei vairuotojas pastebi, kad dėžės sutrumpėjusios, turi tai užrašyti. Jei jis to nepadarė, o atvykus į Angliją paaiškėja, kad prekės sugedusios, draudimo kompanija gali atmesti išmoką, nes žala galėjo būti padaryta ne vežimo metu.

9. Kaip galiu sekti savo krovinio buvimo vietą realiu laiku?

Anksčiau tekdavo skambinti vairuotojui ir klausti, „kur jis esi“. Šiandien technologijos leidžia mums žinoti viską tiksliai iki metro. Mes naudojame pažangias GPS stebėjimo sistemas, kurios rodo ne tik mašinos vietą, bet ir greitį, bei vairuotojo poilsio laiką.

Klientui suteikiame nuorodą arba prieigą prie klientų portalo, kur jis gali matyti savo krovinio statusą: „Surinkta“, „Kelią į uostą“, „Kelyje per jūrą“, „Muitinės patikra“, „Pristatyta“. Tai suteikia ramybės ir leidžia Jums geriau planuoti savo sandėlio darbus ar gamybos procesus. Ypač svarbu tai tada, kai krovinys atvyksta į „Just-in-Time“ (tik laiku) gamybos liniją. Žinoti, kad mašina bus po 2 valandų, leidžia išvengti gamybos stabdymų.

10. Kodėl verta rinktis patyrusį logistikos partnerį, o ne ieškoti pigiausio vairuotojo?

Tai galbūt svarbiausia mintis, kurią noriu perduoti. Krovinių gabenimas į Angliją – tai ne paprasta vežiojimas. Tai sprendimų priėmimas kritinėmis situacijomis. Kas daryti, jei uoste užstrigo keltas? Kas daryti, jei muitinė reikalauja papildomų dokumentų penktadienio vakarą? Kas daryti, jei vairuotojas susirga?

Patyręs ekspertas turi išsivystytus „planus B“. Mes turime kontaktus uostuose, dirbame su patikimais brokeriais, galinčiais dirbti naktį, ir žinome, kaip išspręsti problemas nekeliant panikos klientui. Pigus vairuotojas, rastas skelbimų lentose, gali tiesiog nulipti nuo rato, kai atsiranda pirmoji problema. O mūsų tikslas – užtikrinti, kad Jūsų verslas veiktų sklandžiai, nepaisant to, kas vyksta kelyje. Kainos skirtumas tarp geriausio ir blogiausio paslaugų teikėjo dažnai būna nedidelis, o rizika – milžiniška.

Išvada

Transportas į Angliją šiandien yra daugiau nei fizinis prekių perkėlimas per jūrą. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir techninio pasiruošimo. Pasikeitęs po „Brexit“ pasaulis privertė mus visus tapti tiksliais ir atsakingesniais. Greitas ir efektyvus pervežimas neįmanomas be teisingai parengtų dokumentų, supratingai pasirinkto maršruto ir profesionalios komandos, kuri prižiūri procesą nuo pradžios iki galo.

Dirbdamas šioje srityje daugiau kaip 20 metų, galiu drąsiai pasakyti: sėkmė slepiasi detalėse. Tai reiškia ne tik tai, kad krovinys atvyks laiku, bet ir tai, kad jis atvyks be papildomų rūpesčių, be mokesčių delspinigių ir su užtikrintu saugumu. Pasirinkdami patikimą partnerį, Jūs investuojate ne į transportą, o į savo verslo ramybę ir klientų pasitikėjimą. Anglija yra atvira rinka, bet tik tiems, kurie sugeba suvaldyti jos logistinės sudėtingumus. Tegul Jūsų krovinių kelionė visada būna sklandi, o prekės pasiekia paskirties vietą taip greitai, kaip tai tik įmanoma šiuolaikinėje logistikoje.