Tikslus kelionės laikas keleivių vežimui iš Anglijos: Detalus eksperto vadovas

Įvadas

Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, vienas dažniausiai užduodamų klausimų, išgirstų tiek telefonu, tiek el. paštu, visada lieka tas pats: „Kiek laiko užtruks kelionė?“. Atrodo, kad atsakymas turėtų būti paprastas – atstumas tarp Anglijos ir Lietuvos yra žinomas, greičio ribos nustatytos, taigi, logiška būtų manyti, kad galime apskaičiuoti tikslų valandų ir minučių skaičių. Tačiau praktika rodo visai kitą.

Kelionės iš Anglijos į Lietuvą (ir atgal) nėra paprastas važiavimas tiesia linija. Tai sudėtingas logistinis procesas, kurį veikia dešimtys variablų – nuo orų sąlygų La Manšo sąsiauryje iki eismo įvykių Vokietijos autostradose ar netgi naujausiųjų muitinės procedūrų pokyčių po „Brexit“. Būdamas šioje srityje ilgus metus, galiu drąsiai teigti: nėra dviejų vienodų kelionių. Netgi jei važiuojama ta pačia maršruto variacija, tas pats vairuotojas tas pačiais metais gali skirtis net keletą valandų.

Šiame straipsnyje nenukrypsiu nuo tiesos ir nepasakysiu jums gražių pasakojimų apie tai, kad kelionė visada trunka lygiai 24 valandas. Vietoj to, aš jums išsamiai paaiškinsiu, kas tikiai įtakoja kelionės trukmę, kokios yra realios laiko normos, kodėl kartais vėluojame ir, svarbiausia, kaip jums, kaip keleiviui, turėtumėte planuoti savo laiką, kad kelionė būtų kuo patogesnė ir mažiau stresingu. Suprasdami logistikos mechanizmą, jūs ne tik geriau suprasite mūsų darbą, bet ir galėsite realiau įsivaizduoti, kada galėsite pasitikti artimuosius arba atvykti į svarbų susitikimą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra vidutinis kelionės laikas iš Londono į Vilnių?

Tai yra pagrindinis klausimas, tačiau atsakymas nėra vienas skaičius. Jei kalbame apie grynąjį vairavimo laiką (be sustojimų, be techninių pertraukų ir be uždelstimo keltuose), atstumas nuo Londono centro iki Vilniaus centro yra apie 1800–1900 km, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Teoriškai, laikantis greičio ribų ir važiuojant optimaliu greičiu, vairuotojas reikštų maždaug 18–20 valandų.

Tačiau realybėje tokia kelionė keleiviams trunka nuo 30 iki 36 valandų. Kodėl toks didelis skirtumas? Prie šio laiko pridedamos būtinos pertraukos. Pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės reguliavimą, profesionalus vairuotojas privalo laikytis griežtų poilsio ir vairavimo režimų (tai vadinama „socialinėmis normomis“ arba taksografo duomenimis). Po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, po kasdieninio 9 valandų vairavimo limito (arba 10 valandų dviejų dienų laikotarpiu) vairuotojas privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Todėl, net jei maršrutas atrodo trumpas, kelionė visada bus „ištempta“ dėl šių saugumo reikalavimų. Taigi, jei planuojate išvykti iš Londono ryte, Vilniuje tikėkitės vėlai vakare arba net kitą dieną, atsižvelgiant į išvykimo laiką.

2. Kokius veiksnius labiausiai įtakoja kelionės trukmės svyravimai?

Per savo dvidešimt metų patirtį mačiau, kad idealios kelionės nėra. Yra trys pagrindiniai veiksniai, kurie gali padaryti didžiausią įtaką laikui: eismo intensyvumas, oro sąlygos ir administracinės procedūros.

Pirmiausia, eismo intensyvumas. Tai yra neprognozuojamas. Vakarų Europos autostrados, ypač apie Londoną (M25 žiedas), Briuselį (R0 žiedas) arba Vokietijos ruožus prie Kelno, gali būti užstrigusios dėl avarijų ar remonto darbų. Vien maža avarija, užblokuojanti vieną juostą, gali pridėti prie kelionės trukmės nuo valandos iki keturių valandų. Antras veiksnys – oras. Anglijoje ir Belgijoje dažnas rūkas, kuris gali uždelsti keltų išvykimą arba „Eurotunelio“ traukinius. Žiemos metu Vokietijoje ar Lenkijoje sniegas ir ledas priverčia važiuoti žymiai lėčiau. Trečias veiksnys – administracija. Nuo 2021 metų, po „Brexit“, pasienio kontrolė tarp JK ir ES šalių tapo griežtesnė. Ilgesnės eilės pasienio punktuose, dokumentų tikrinimas – tai viskas suvalgo laiką, kurio anksčiau nebuvo.

3. Ar svarbu, kuriuo maršrutu važiuojame – per Doverį ar per Šiaurę (Hull/Immingham)?

Absoliučiai taip. Pasirinkimas tarp pietinio (Doveris-Kalis ar „Eurotunelis“) ir šiaurinio (Hull-Roterdamas, Iminghamas-Hukas van Holandas) maršrutų lemia ne tik kainą, bet ir laiką.

Pietinis maršrutas per Doverį yra trumpesnis atstumu, tačiau jis dažniau linkęs į eismo spūstis. M25 žiedas pietryčių Anglijoje yra legendarus savo spūstimis. Be to, patys keltai Doveriuje trunka apie 1,5 valandos, tačiau reikia atvykti bent 1–2 valandas iki išvykimo dėl įsodinimo procedūrų. Šiaurinis maršrutas ilgesnis, tačiau jame mažiau intensyvus eismas Anglijoje. Keltai iš Hulo ar Iminghamo yra didesni ir komfortiškesni, tačiau jie plaukia ilgiau – maždaug 6–7 valandas. Tačiau šis laikas dažnai naudojamas vairuotojui poilsiui, todėl realaus kelionės laiko vairuojant žemynje gali net sumažėti. Jei keliaujate iš šiaurinės Anglijos (pvz., Mančesterio, Leeds, Niukaslo), šiaurinis maršrutas dažnai būna laiko atžvilgiu efektyvesnis, nors atrodo, kad plaukiame jūra ilgiau.

4. Kaip keltų ir „Eurotunelio“ uždelsimai veikia bendrą laiką?

Tai viena didžiausių „nežinomųjų“ mūsų versle. Keltai yra priklausomi nuo gamtos. Stiprus vėjas (dažnas reiškinys La Manče) gali uždrausti keltams išvykti arba priversti juos važiuoti lėčiau. Jei mūsų kelionės grafike numatyta keltų perėjimas, o ji atidėliojama dėl audros, tai automatiškai pastumia visą grafiką pirmyn.

„Eurotunelis“ (traukinys po sąsiauriu) yra mažiau jautrus orui, tačiau jis turi savo techninių problemų. Be to, ten taip pat reikia atvykti anksčiau dėl saugumo tikrinimų. Kartais dėl aukšto migracijos srauto arba saugumo procedūrų (pavyzdžiui, bandant užkirsti kelią nelegaliems keleiviams patekti į sunkvežimius) tikrinimas gali užtrukti ilgiau nei įprasta. Nors traukinio važiavimas po sąsiauriu trunka tik 35 minutes, visa procedūra nuo atvykimo iki išvykimo gali „užvalgyti“ 2–3 valandas. Visada derėtų turėti galvoje, kad šios perėjos yra „angos“, kurioje kaupiasi didžiausių uždelstimų rizika.

5. Kiek laiko užtrunka muitinės ir pasienio kontrolė po „Brexit“?

Iki 2021 metų šis klausimas nebūtų buvęs toks aktualus, tačiau dabar tai esminis komponentas. Išvykstant iš Anglijos, dabar nebevažiuojame per „tariamą“ sieną. Dabar tikrinami pasai ir vizos (jei reikalinga) tiek išvykstant iš JK, tiek atvykus į ES (pvz., Prancūziją ar Belgiją).

Paprastai, kai autobusas arba mikroautobusas važiuoja „violetinėmis juostomis“ (skirtoms komerciniam transportui), procesas vyksta greičiau nei asmeniniais automobiliais, tačiau jis nėra momentinis. Kiekvienas keleivis turi išlipti iš transporto priemonės, paimti savo bagažą ir nueiti per pasienio kontrolę. Tai užtrunka maždaug 30–60 minučių vienai grupei, jei nėra jokių komplikacijų. Tačiau jei pasienio pareigūnams kyla klausimų dėl dokumentų arba jei eilėse yra daug kitų autobusų, šis laikas gali išaugti iki dviejų valandų. Be to, dabar tikrinami ne tik žmonės, bet ir pats transportas bei krovinys (bagažas), kas taip pat gali šiek tiek prailginti procesą. Reikia būti kantriems ir suprasti, kad tai ne mūsų, o valstybių reikalavimai.

6. Kodėl vairuotojas turi stabdyti ir poilsėti, jei aš galiu važiuoti be sustojimų?

Tai vienas dažniausiai nesusipratimų keliantis. Keleiviai, ypač jauni, mano: „Aš važinėjau automobiliu 12 valandų be sustojimo, kodėl čia stabdom kas valandą?“. Atsakymas paprastas: saugumas ir įstatymai.

Mūsų vairuotojai yra profesionalai, juos kontroliuoja taksografai (elektroniniai įrenginiai, registruojantys greitį, laiką ir poilsį). ES ir JK įstatymai draudžia vairuotojams važiuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Poilsis turi būti bent 45 minutes. Taip yra dėl to, kad vairuotojų nuovargis yra viena pagrindinių avarijų priežasčių. Mūsų įmonė negali pažeisti šių taisyklių, net jei visi keleiviai būtų pasižadėję parašyti pareiškimą, kad jiems nereikia poilsio. Tai ne tik baudų klausimas (jos gali būti tūkstančiais eurų), bet ir moralinis atsakomybės klausimas. Todėl, kai matote, kad vairuotojas sustoja degalinėje, nors jums atrodo, kad kelyje nieko nevyksta, žinokite – tai būtina sąlyga, kad jums saugiai nuvežtų iki paskirties vietos.

7. Kaip sezonas (vasara vs. žiema) veikia kelionės trukmę?

Sezoniškumas yra akivaizdus. Vasaros mėnesiais (birželis–rugpjūtis) kelyje matome žymiai daugiau automobilių, ypač atostogaujančių šeimų, kurios keliauja į pietus (Ispaniją, Prancūziją) arba per Alpes. Tai sukuria didžiules spūsties Vokietijos ir Šveicarijos autostradose. Vasarą taip pat dažniau vyksta kelių remonto darbai, kurie suželdina vieną ar dvi eismo juostas, kas sukuria „butelio kaklio“ efektą. Vasarą kelionė gali užtrukti 3–5 valandas ilgiau nei planuota.

Žiema situacija kitokia. Eismo srautas mažesnis, tačiau kelių dangos būklė blogėja. Vokietijoje ir Lenkijoje sniegas, gausa druskos kelyje, ledas priverčia važiuoti lėčiau. Be to, žiemiau dažniau įvyksta techninių gedimų dėl šaltų orų (pvz., užšąla priekabos stabdžiai, varikliai sunkiau paleidžiami). Žiemos kelionės gali būti neprognozuojamos – kartą važiuojate lygus asfaltu, po kelių kilometrų stojate eilėje dėl nuslydusio sunkvežimio.

8. Ar skiriasi laikas, jei keliaujate iš Londono palyginti su šiaurės Anglija (pvz., Mančesteriu)?

Taip, skirtumas gali būti didelis. Londonas yra pietryčiuose, todėl maršrutas į Lietuvą yra trumpesnis. Jei išvykstate iš Londono ar jo apylinkių, prieš išvykdami iš JK turite nukeliauti maždaug 100–120 km iki Doverio ar Folkestono.

Jei keliaujate iš šiaurės (Mančesteris, Liverpulis, Leeds, Niukaslas), turite nukeliauti visą Anglijos ilgiu (šiaurės-pietūs), kas yra apie 400–500 km. Tai viena ar dvi valandos papildomo vairavimo Anglijoje, kur greičio ribos dažnai žemos (70 mylių per valandą, apie 112 km/h), o eismas intensyvus. Be to, jei maršrutas planuojamas per šiaurines uostus (Hull), tai gali sutaupyti vairavimo laiko Anglijoje, tačiau pridėti jūros plaukimo laiko. Paprastai, kelionė iš šiaurės Anglijos į Lietuvą trunka apie 4–6 valandų ilgiau nei iš Londono, atsižvelgiant į maršruto logistiką.

9. Kaip keleivių paėmimas ir išleidimas („door-to-door“ vežimas) įtakoja laiką?

Daugelis mūsų klientų renkasi „door-to-door“ (nuo durų iki durų) paslaugą dėl patogumo. Tai reiškia, kad mes atvykstame pas jūsų namus ar nurodytą adresą. Tačiau šis pranašumas turi savo kainą – laiką.

Jei autobuse ar mikroautobuse yra 8 keleiviai, reikia apsilankyti 8 adresuose. Anglijoje ir Lietuvoje gyvenamieji rajonai gali būti siauri, užeigos sunkios. Vieno keleivio paėmimas (išlipimas su bagažu, pakrovimas, dokumentų patikrinimas, susiradimas adresu) trunka vidutiniškai 10–15 minučių. Jei visi gyvena viename mieste, tai greita. Tačiau jei reikia važiuoti iš Londono centro į priemiesčius, paskui į kitą miestelį, tai gali praeiti 3–4 valandos, kol tik susirinksime visus keleivius. Todėl, kai sakome, kad kelionė prasideda 8:00 ryte, realus judėjimas į Lietuvos linkę gali prasidėti tik 11:00 ar 12:00. Visada rekomenduojame klientams kantriai laukti savo eilės, nes vairuotojas negali praleisti keleivio, jei šis šiek tiek vėluoja – tai užtruks dar daugiau laiko.

10. Ką daryti, jei kelionė vėluoja, ir kaip tai įtakoja susitikimus Lietuvoje?

Visada turite planą „B“. Net jei mes skelbiame, kad atvyksime 14:00 valandą, rekomenduojama planuoti svarbius reikalus ne anksčiau kaip po 2–3 valandų nuo numatyto laiko. Yra daug atvejų, kai dėl neprognozuojamų aplinkybių (pvz., didelė avarija A2 autostradoje Lenkijoje) mes vėluojame naktį.

Jei matote, kad vėlavame (sekdami mūsų GPS stebėjimo nuorodomis, kurias dažnai suteikiame), nedelskite skambindami artimiesiems. Praneškite jiems, kad planuokite atvykti paėmti vėliau. Geriau 1 valandą palaukti oro uoste ar stotyje, nei keliauti į susitikimą su mintimi, kad jį praleisite. Mūsų patirtis rodo, kad 90 proc.