Tiesioginis pervežimas į Angliją: greitas ir patikimas sprendimas jūsų verslui

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, sužinojau vią pagrindinę tiesą: laikas – tai pinigai, o patikimumas – tai ramybė. Šiandien, kalbant apie logistiką tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, ši tiesa tampa ypatingai aktuali. Nuo „Brexit“ įvykdymo pasikeitė ne tik politinė žemėlapis, bet ir visa krovinių gabenimo mechanika. Pasienio kontrolės punktai, nauji dokumentai, muitinės procedūros – vis tai sukuria papildomą stresą verslui, kuris tiesiog nori, kad jo prekės pasiektų pirkėją laiku ir nepažeistos.

Štai čia į sceną žengia tiesioginis pervežimas. Dažnai klientai, ieškodami pigiausio varianto, kreipiasi į grupinius pervežimus (kai vienas automobilis suveža prekes kelioms skirtingoms įmonėms ir jas iškrauna po trupdelį sandėliuose). Tačiau per daugelį metų stebėjau, kaip tokia ekonomija virsta praradimais – dėl ilgesnės pristatymo trukmės, krovinio pažeidimų perkraunant arba dingusių dokumentų chaoso. Tiesioginis pervežimas į Angliją yra visiškai kitas filosofijos lygmuo. Tai koncepcija, kurioje jūsų kroviniui skiriamas visas automobilis, kuris važiuoja iš taško A į tašką B be nereikalingų sustojimų tarpiniuose sandėliuose.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kodėl tiesioginis reisas yra ne tik prabangus pasirinkimas, o dažnai ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Mes aptarsime visas smulkmenas – nuo dokumentų rengimo iki to, kiek tiksliai trunka kelionė ir ką daryti, jei atsiranda nesklandumų. Mano tikslas – padaryti taip, kad, pasirinkdami logistikos partnerį, jūsų akys neblizgėtų nuo neišsprendžiamų rūpesčių, o jūs galėtumėt koncentruotis į savo verslo augimą.

Anglija vis dar yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Nepaisant sudėtingesnių santykių, rinka ten yra didelė ir apetitinga. Norėdami joje sėkmingai konkuruoti, jūsų logistika turi veikti kaip laikrodis. Tiesioginis pervežimas suteikia tai, ko trūksta standartiniams sprendimams – kontrolę, greitį ir saugumą. Skaitykite toliau, ir sužinosite, kaip tai viską suorganizuoti taip, kad jūsų krovinys nenuklyptų nuo kelio.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas yra tiesioginis pervežimas ir kaip jis skiriasi nuo grupinio (kolektinio) pervežimo?

Tiesioginis pervežimas, dar vadinamas „Full Truck Load“ (FTL), reiškia, kad kroviniui nuomojamas visas automobilio (puspriekabės) tūris. Automobilis užsiima tik vienu užsakymu – jis atvyksta pas siuntėją, pasiima prekes ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą Anglijoje. Nėra jokių tarpinių sustojimų kituose miestuose ar sandėliuose iškrauti papildomų siuntų.

Priešingai, grupinis arba kolektyvinis pervežimas („Part Load“ arba „Less than Truck Load“ – LTL) veikia kaip viešasis autobusas. Vairuotojas renka krovinius iš dešimčių skirtingų siuntėjų, juos susistemina dideliame sandėlyje (dažnai Lenkijoje ar Vokietijoje), o tik tada važiuoja į Angliją. Atvykęs į Angliją, jis vėl važinėja po skirtingus sandėlius ar parduotuves, iškraundydamas po trupdelį.

Mano patirtis rodo, kad grupiniai pervežimai, nors ir atrodo pigesni, slepia daug rizikų. Kiekvienas papildomas iškrovimas ir pakrovimas (t.y. krovinių manipuliavimas) didina pažeidimo tikimybę. Be to, grupinio pervežimo pristatymo terminas yra „tikiuosi, kai bus“ – gali užtrukti ir 5, ir 10 dienų. Tiesioginis pervežimas garantuoja fiksuotą atvykimo laiką, nes maršrutas neturi jokių techninių ar logistinių kliūčių susijusių su kitais klientais.

2. Kiek trunka standartinis tiesioginio pervežimo laikas iš Lietuvos į Angliją?

Tai vienas dažniausiai klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis, tačiau remiantis mano ilgamečiu patirties vidurkiu, galime vadovautis šiomis apytikslėmis lentelėmis. Jei automobilis važiuoja iš Vilniaus ar Kauno į Londoną arba Kimberį (Folkstonas), kur keltu arba tuneliu kertamas Lamanšas, kelionė paprastai trunka nuo 36 iki 48 valandų.

Tačiau svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių. Pirmiausia, tai yra „vairuotojo darbo laikas“. Pagal Europos Sąjungos taisykles, vairuotojas turi privalomas pertraukas ir poilsio laikus. Jei maršrutą tenka kirsti per savaitgalį, gali prireikti papildomo poilsio, kas prailgina kelionę viena diena.

Antra, didelę įtaką turi pasienio kontrolė. Nuo „Brexit“ visi krovinių automobiliai privalo užsukti į Jungtinės Karalystės muitinės kontrolės punktus (pvz., „Sevington“ arba „Whitfield“ netoli Ašfordo). Net jei visi dokumentai tvarkingi, eilės čia gali būti netikėtai ilgos, ypač intensyvių siuntų laikotarpiais prieš šventes. Todėl, sakdamas klientams „2 dienos“, aš visada pridedu rezervą – geriau pristatyti anksčiau nei vėluoti. Į šiaurę Angliją (į Mančesterį, Liverpulį ar Edinburgą) reikia pridėti dar maždaug 4–6 valandas.

3. Ar tiesioginis pervežimas apsimoka mažiems siuntiniams, ar tik didelioms partijoms?

Tai klasikinis klausimas apie kainos ir kokybės balansą. Techniškai požiūriu, jei turite tik 3 paletes (pavyzdžiui, 1,5 t krovinio), užsisakyti visą 20-23 tonų automobilį gali atrodyti brangu. Kilogramo kaina bus didesnė nei grupiniame pervežime.

Tačiau, kaip ekspertas, aš visada primenu apie „užslėptąsias“ sąnaudas. Mažam siuntiniui grupiniame reise jūsų prekės gali praleisti sandėlyje 3–4 dienas, kol renkamas pilnas krovinys. Verslo požiūriu, tai yra kapitalas užstrigęs prekėse. Be to, grupiniuose pervežimuose yra didesnė rizika, kad jūsų dėžė bus pastumta gilyn į priekabą, o paskutiniojo iškrovimo metu gali būti pažeista.

Jei prekės yra skubios, brangios arba jautrios (elekttronika, farmacijos produktai, baldai), tiesioginis pervežimas mažiems siuntiniams (net ir dalinio užpildymo atveju, kai sutartame, kad automobilis veža tik jūsų krovinius, nors jis neužpildytas 100%) visada apsimoka. Jūs mokate už greitį, už saugumą ir už tai, kad žinote tiksliai, kur yra jūsų turtas bet kurią minute.

4. Kokius dokumentus būtina parengti dėl „Brexit“ ir muitinės procedūrų?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl muitinės formalumų neišvengsime. Dirbant be patyrusio logistikos partnerio, čia galima lengvai pasiklysti, tačiau su gera paruošimu procesas vyksta sklandžiai.

Pagrindiniai dokumentai yra šie: 1. Prekybinis sąskaitas faktūra (Commercial Invoice): Tai šventa šiuolaikinės prekybos knyga. Joje turi būti nurodytos tikslios prekės, jų svoris, brūkšninis kodas (HS kodas), prekės kaina ir šalies kilmės kodas (pvz., LT, CN, US). Klaida šiame dokumente – tai garantuotas uždelstimas ir baudos. 2. Pakavimo sąrašas (Packing List): Detalus prekių sąrašas, padedantis muitinės pareigūnams patikrinti, kas yra dėžėse. 3. CMR sąrašas: Tarptautinis vežimo dokumentas, kuris veikia kaip sutartis tarp siuntėjo ir pervežėjo. 4. EORI numeris: Europos Sąjungos bei Jungtinės Karalystės muitinės registracijos ir identifikavimo numeris. Jis privalomas tiek siuntėjui, tiek ir gavėjui Anglijoje.

Be to, reikia atlikti deklaravimą (Export Declaration iš Lietuvos pusės ir Import Declaration iš Anglijos pusės). Paprastai šias paslaugas teikia brokeriai, kurių paslaugomis naudojamės pervežimo metu. Mano patarimas: visada tikrinkite, ar gavėjas Anglijoje turi savo muitinės brokerį, nes be jo importo procedūros neprasidės.

5. Kaip apskaičiuojama tiesioginio pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kainos formavimas logistikoje nėra atsitiktinis. Jis susideda iš kelių pagrindinių komponentų. Pirmasis ir akivaizdžiausias – degalai. Kuro kainos svyruoja, ir tai tiesiogiai atsispindi mūsų tarifuose.

Antras komponentas – keltų bilietai arba Eurotunelio mokestis. Tai yra fiksuota, tačiau gana didelė išlaida (nuo 200 iki 500 eurų vienam automobiliui, priklausomai nuo maršruto ir sezono). Tiesioginiame pervežime ši išlaida tenka vienam klientui, o grupiniame ji padalijama tarp daugelio.

Trečias dalykas – vairuotojo atlyginimas ir mokesčiai. Anglijoje mokesčiai už važiavimą keliais (Road Tax) yra didesni nei kontinentinėje Europoje, be to, reikia sumokėti už važiavimą „Dartford Crossing“ tiltu (jei važiuojama į Londoną). Taip pat svarbu atsižvelgti į grįžtamojo reiso (balasto) galimybę. Jei mes vežame krovinią į Angliją, bet neturime užsakymo atgal, kaina gali būti šiek tiek aukštesnė, kad padengtume tuščio važiavimo išlaidas.

Taip pat įkainojame ritmingumą. Jei reikalingas pastovus, kas savaitę vykstantis reisas, mes galime pasiūlyti gerianes sąlygas, nes galime efektyviau planuoti mūsų parko darbą.

6. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir keltų jungtys? Kuris geriausias?

Yra keletas pagrindinių kelių, kaip pasiekti Angliją iš kontinentinės Europos, ir kiekvienas turi savų privalumų. Pasirinkimas dažnai priklauso nuo to, kur Anglijoje reikia pristatyti krovinį.

1. Kalė – Doveris (Keltas): Tai trumpiausias kelias per Lamanšą (maždaug 1,5 val. plaukimo). Labai populiarus, tačiau čia būna didžiausios eilės ir didžiausias „Brexit“ dokumentų patikros intensyvumas. Tinka tiems, kurie veža į pietryčių Angliją (Londonas, Kenterberis).
2. Dunkerkas – Doveris: Alternatyva Kalė, dažnai mažiau užimta, geresnė kainų politika, tačiau panaši geografinė padėtis.
3. Hook of Holland – Harwich (Keltas iš Olandijos): Šis maršrutas yra puikus, jei krovinys keliauja į šiaurinę ar vidurio Angliją (Noridžas, Birmingemas, Mančesteris). Kelionė keltu trunka ilgiau (apie 6-7 valandas), tačiau vairuotojas gali geriau pailsėti, o išvengiama didžiųjų spūsčių pietuose.
4. Eurotunelis (Folkstonas): Geležinkelis po kanalu. Tai greičiausias būdas pereti kanalą (35 min.). Tačiau jis brangesnis nei keltas ir turi griežtesnius reikalavimus dėl pavojingų krovinių.

Kaip patyręs ekspertas, aš visada patariu pasiklausti ne „kuris pigiausias“, o „kuris efektyviausias“. Jei krovinys skubus, Eurotunelis ar keltas iš Kalė gali būti geriausias, jei norime taupyti vairuotojo laiką ir vengti Londono zonos – tuomet Olandijos keltas yra neabejotinas laimėtojas.

7. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas logistikoje neapsiriboja tik užrakintomis durimis. Per 20 metų esu matęs viską – nuo nukritusių dėžių iki bandymų apiplėšti automobiliį stovyklose. Tiesioginiame pervežime rizikos yra kitokios nei grupiniame, tačiau jos vis tiek egzistuoja.

Pirmiausia, fizinis užtikrinimas. Krovinius privalu užtvirtinti naudojant aukščiausios kokybės diržus (stropus), gumines juostas ir užtvaras. Jei krovinys yra „skystas“ (pvz., ant paletės gali pasislinkti prekės), naudojamos specialios atramos.

Antra, stovyklių saugumas. Vairuotojai turi griežtas instrukcijas, kuriose stovyklose leidžiama stovėti. Mes naudojame tik sertifikuotas, apsaugotas ir apželdintas parkingas su 24/7 apsauga. Niekada nestovime „prie kelio“ laukiant ryto.

Trečia, draudimas. Nors mes visi stengiamės išvengti incidentų, būtina turėti krovinių draudimą (CMR draudimas). Standartinė atsakomybė pagal CMR konvenciją yra maždaug 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už kilogramą, kas dažnai neužtenka padengti brangių prekių vertės. Todėl visada konsultuoju klientus dėl papildomo visavertės draudimo pasirinkimo. Tiesioginis pervežimas leidžia sekti krovinią realiu laiku GPS sistemomis, taip sumažinant nusikaltimo riziką.

8. Kas nutinka, jei įvykią įvykis – vairuotojas susirgo, automobilis sugedo ar įvyko avarija?

Niekas nėra apsaugotas nuo gamtos ar technikos. Profesionalios logistikos esmė ne tame, kad įvykių nebūtų, o tame, kaip greitai ir efektyviai mes su jais susidorojame.

Jeigu automobilis sugedo techninių priežasčių, turime aktyvią pagalbos tarnybą. Jei gedimas nėra pašalinamas per 2–3 valandas (pavyzdžiui, sunkus variklio gedimas), organizuojame krovinio perkelimą į kitą automobilį (transhipment). Tiesioginiame pervežime tai yra paprasta, nes žinome tikslų krovininę vietą ir turime aiškias instrukcijas dėl prekių pakavimo.

Jeigu vairuotojas susirgo (kas, tiesa sakant, pasitaiko retai dėl sveikatos patikros sistemų), jį pakeičia kitas vairuotojas, kuris atvyksta vietos pervežimo partnerio arba atvyksta iš Lietuvos (priklausomai nuo atstumo).

Labai svarbu yra komunikacija. Kai įvykia įvykis, pirmasis dalykas, ką darome – skambiname klientui. Nėra nieko blogiau, nei klientas sužinodamas apie vėlavimą iš savo pirkėjo Anglijoje. Mes informuojame iš karto, pasiūlome sprendimo planą ir naują atvykimo laiką. Čia mūsų 20 metų patirtis padeda spręsti problemas greičiau, nei jos tampa kritiškomis.

9. Ar galima pervežti neįprastus krovinius (permatuotus, pavojingus, šaldytus)?

Žinoma, tiesioginis pervežimas yra vienintelis arba geriausias būdas pervežti tokius nestandartinius krovinius. Grupiniame reise neįmanoma vežti pavojingų medžiagų (ADR) kartu su maistu ar paprastomis prekėmis dėl saugumo taisyklių.

• Pavojingi krovinių (ADR): Turime specialiai paruoštus vairuotojus, turinčius ADR pažymėjimus, ir automobilius su atitinkama įranga. Tiesioginis reisas užtikrina, kad tokios medžiagos nebus iškraunamos ir perkraunamos, kas sumažina incidentų riziką.
• Šaldomieji krovinių (Reefer): Pervežame maisto produktus važiuojančiais automobiliais su šaldymo įranga. Čia svarbu ne tik temperatūros palaikymas, bet ir „Fast Lane“ procedūros uoste, kad prekės nepradėtų šilti laukiant eilėje.
• Permatuoti krovinių (Out of Gauge): Jei krovinis netelpa į standartinę priekabą (ilgesnis nei 13,6 m, aukštesnis ar platesnis), reikia specialių leidimų ir lydinčių automobilių. Tiesioginis pervežimas čia būtinas, nes maršrutas turi būti išplanuotas iš anksto, išvengiant žemų tiltų ar siaurų gatvių.

Kiekvienas toks krovinys reikalauja individualaus požiūrio, todėl visada rekomenduoju kreiptis iš anksto ir pateikti tikslius krovinio matmenis bei svorį.

10. Kodėl verta rinktis patikimą pervežėją su 20 metų patirtimi, o ne pigų „brokerį“?