Tiesioginis krovinių transportas į Angliją: greitas, saugus ir be persėdimų

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų praleidęs tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistika. Vienas dalykas visada išlieka nematomas, bet kritiškai svarbus kiekvienam siuntėjui: laikas ir rūpestingumas. Kai kalbame apie prekių gabenimą į Jungtinę Karalystę, šie du faktoriai tampa itin aštrūs, ypač po „Brexit“. Anglija – sala, tai geografinis faktas, kuris sukuria papildomus iššūkius, tačiau tinkamai organizuodami transportą, šiuos iššūkius galime paversti jūsų pranašumu.

Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mane, pirmiausia klausia kainos. Tačiau kaip ekspertas aš visada stengiuosi nukreipti dėmesį į procesą. Kas nutinka tada, kai jūsų krovinys pasiekia tarpinę sandėlią? Kas jei jis nukelia į Londoną, o reikia į Mančesterį? Būtent čia įžengia tiesioginio transporto (angliškai vadinamo „direct transport“ arba „dedicated load“) koncepcija. Tai ne tik greitesnis kelias, tai – pilnas kontrolės ir saugumo jausmas.

Šiame straipsnyje aš neapsiriboju sausuosiais faktais. Aš noriu paaiškinti, kaip visa tai veikia „po kabliais“, ką reiškia tiesioginis reisas be persėdimų ir kodėl tai dažnai yra geriausias pasirinkimas jūsų verslui ar asmeniniams reikalams, nors ir gali atrodyti brangesnis pirmu žvilgsniu. Mes išnagrinėsime viską nuo dokumentų reikalavimų iki to, kaip vairuotojo nuotaika gali įtakoti jūsų prekių saugumą. Sėskite patogiau – mes keliaujame į Angliją.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas tiksliai yra tiesioginis transportas į Angliją ir kuo jis geriau už įprastus grupinius pervežimus?

Tiesioginis transportas, arba, kaip mes vadiname, „dedikuotas reisas“, yra situacija, kai konkreti transporto priemonė (sunkvežimis su puspriekabe) nuskrenda arba plaukia į Angliją tik su vieno kliento kroviniu. Vairuotojas gauna užduotį parvežti tą krovinių partiją į nurodytą adresą ir negalima įsiterpti tarpinio sandėlio, kur būtų iškraunamos prekės, o vėliau pakraunamos į kitą mašyną.

Palyginkime su įprastu, taip vadinamu, grupiniu transportu („groupage“ arba „part load“). Tuo atveju vienoje mašinoje susirenka dešimtės skirtingų siuntų. Mašina važiuoja į Didžiąją Britaniją, atvyksta į sandėlį, pavyzdžiui, netoli Londono ar Birmingemo. Ten krovinys iškraunamas, perkeliamas, rūšiuojamas ir tik po kelių dienų (ar net savaitės) pakraunamas į vietinį distribution mašiną, kuri nugabena jį prie gavėjo durų.

Tiesioginio transporto pranašumas akivaizdus: jūsų krovinys niekur nešokuoja, nėra pakraunamas ir iškraunamas kelis kartus. Tai minimizuoją pažeidimo (brūkšnių, dūžių) riziką. Be to, šis metodas garantuoja griežtą laiko grafiką. Jei jums reikia, kad prekės būtų paimtos pirmadienį Lietuvoje ir priežastų būtų Anglioj trečiadienio ryte, tiesioginis transportas yra vienintelis būdas to užtikrinti. Grupiniu pervežimu šios garantijos būti negali, nes ten priklauso nuo to, kiek kitų krovinių reikės surinkti.

2. Kiek laiko užtrunka toks tiesioginis reisas ir nuo ko priklauso transitinis laikas?

Per savo praktiką nemačiau dviejų vienodų reisų, tačiau esant idealiam scenarijui, tiesioginis transportas iš Lietuvos į Angliją trunka maždaug 48–72 valandas. Tai yra „vartotojo sąsajos“ laikas – nuo to momento, kai vairuotojas pasiima krovinius iš jūsų sandėlio, iki to momento, kai jis pasirašo pristatymo dokumentus Anglijoje.

Tačiau turiu būti sąžiningas: kelionės trukmė priklauso nuo daugelio kintamųjų. Pirmiausia, tai maršrutas. Jei krovinys keliauja į Londoną ar pietryčių Angliją, kelias trumpesnis. Jei reikia važiuoti į Škotiją (Glasgow, Edinburgh) ar Velsą, pridėkite dar 6–12 valandų.

Antras svarbus veiksnys – keltų ir Eurotuneliai. Dažniausiai naudojame maršrutą per Kalė (Prancūzija) į Doverį (Anglija) arba per Zeebrugge (Belgija) į Hull arba Felixstowe. Keltų tvarkaraščiai yra griežti, tačiau gali atsitikti vėlavimų dėl blogo oro ar techniškų trikčių uoste. Būtent dėl to aš visada rekomenduoju tur�ti 1–2 dienų rezervą, jei pristatymo data yra kritiška.

Trečias dalykas – muitinė. Po „Brexit“ sienos tarp ES ir JK tapo „kietos“. Jei krovinio dokumentai yra netvarkingi, trukdymai prie Anglijos muitinės gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų. Tiesioginiame transporte, kur vairuotojas laukia su viena konkrečia siunta, ši problema sprendžiama greičiau, nes vairuotojas gali aktyviai bendrauti su dispečeriu ir muitinės tarpininku realiu laiku, o ne laukti, kol kažkas atkreips dėmesį į jo „pamestą“ krovinių dėžę tarp šimtų kitų.

3. Ar tiesioginis transportas visada brangesnis už kitus pervežimo būdus?

Tai yra klasikinis klausimas. Taip, vieno krovinio kilogramo ar kubinio metro kaina tiesioginiame transporte paprastai yra aukštesnė nei grupiniame. Taip yra dėl paprastos priežasties: jums mokama už visą sunkvežimį, net jei jis nėra pilnai užpildytas iki pat stogo. Jūsų sumokėti pinigai padengia kuro, vairuotojo atlyginimo, keltų bilietų ir anglų muitinės išlaidas.

Tačiau kaip ilgametis ekspertas aš visada raginu savo klientus nežiūrėti tik į sąskaitos faktūros sumą, bet į „bendrąją nuosavybės savikainą“ (Total Cost of Ownership). Pavyzdžiui, jei vežate brangias elektronines dalis ar medicininę įrangą, ir grupiniame transporte jos sugenda dėl to, kad kas nors kitas ant viršaus užmetė sunkų metalinę dėžę, kiek jums kainuos šis nuostolis? Kiek kainuoja sustabdytas gamybos cechas Anglijoje, nes detalių nėra?

Tiesioginis transportas yra investicija į saugumą ir operatyvumą. Be to, jei turite didelę partiją prekių (pavyzdžiui, 20–24 europaletes arba 33 tonas), tiesioginis transportas taps ne tik pigiausiu, bet ir vieninteliu logišku pasirinkimu. Tokiu atveju jūsų už puspriekabę mokama kaina taps labai konkurencinga palyginti su kitais variantais. Taigi, brangumas yra reliatyvus – mažoms siuntoms jis gali atrodyti didelis, bet didelėms ar jautrioms siuntoms – tai dažnai ekonomiškiausias variantas.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti, kad krovinys be problemų praeitų Anglijos muitinę po „Brexit“?

Tai, kas anksčiau buvo paprasta – tiesiog užkelti keltu ir važiuoti – dabar reikalauja labai kruopščios dokumentacijos. Per savo 20 metų praktikos niekada nedocilaužiau tiek dėmesio dokumentams, kiek dabar. Pagrindinis dalykas yra tai, kad Anglija dabar yra trečioji šalis, todėl taikomi eksporto ir importo procedūros.

Būtina turėti šiuos dokumentus: 1. Prekybinę sąskaitą faktūrą (Commercial Invoice): Ji turi būti anglų kalba, nurodyant tikslias prekių pavadinimus (ne „buitinė technika“, o „šaldytuvas XYZ modelis, serijinis nr.“), svorį, kiekį, kainą ir prekių kodus (HS kodus – 8 skaitmenų kodas, pagal kurį nustatomas muito mokestis). 2. Pakavimo sąrašą (Packing List): Detalus kiekvienos dėžės, pakuotės ar paletės aprašymas. 3. EX1 dokumentą: Tai ES eksporto deklaracija. Ji turi būti užbaigta Lietuvoje prieš išvykstant. 4. Importo deklaraciją Anglijoje: Dažniausiai ją daro mūsų partneriai arba gavėjas Anglijoje, tačiau reikia užtikrinti, kad visi duomenys sutaptų.

Daugelis klaidų kyla dėl to, kad klientai nurodo netikslius svorius ar apibendrina prekes. Anglijos muitinė (HMRC) yra griežta. Jei dokumentuose nurodytas svoris 1000 kg, o svėrimo metu uoste paaiškėja, kad yra 1200 kg, mašina bus sustabdyta ir tikrinama. Tai sukelia vėlavimus ir baudas. Tiesioginiame transporte yra lengviau kontroliuoti šį procesą, nes vairuotojas fiziškai patikrina, ar krovinys atitinka dokumentus prieš išvykstant iš jūsų sandėlio.

5. Kokius krovinius dažniausiai vežate tiesioginiu reisu ir ar yra tokių, kurių negalima vežti?

Tiesioginis transportas yra universali priemonė, tačiau jis labiausiai tinkamas tam tikriems tipams. Dažniausiai mes vežame: * Pramonines prekes ir įrangą: Dideli, sunki konteineriai, mašinos, gamybos linijos dalys. Tokius dalykus neįmanoma kraunoti į bendrą mašiną su kitomis siuntomis. * Perishable (trumpai laikomas) maistą: Šaldytos prekės, gėrimai. Čia laikas yra kritiškas, todėl tiesioginis reisas su šaldymo įranga („fridge“) yra privalomas. * Jautrią techniką: Medicininiai prietaisai, serveriai, optika. Jiems reikalingas „air suspension“ (pneumatinė pakaba), kad mašina važiuodama būtų kuo glotnesnė ir nekrėstų prekių. * Baldus ir interjero detales: Kadangi jie lengvai įbrėžiami, tiesioginis transportas be papildomo perkrovimo yra geriausias išsigryninimas.

Ką dėl apribojimų? Yra keletas dalykų, kurių negalime vežti į Angliją (kaip ir į kitas šalis) be specialių leidimų. Tai yra pavojingos medžiagos (ADR – sprogmenys, degios medžiagos), gyvosios gyvūnų rūšys (be veterinarinių pasų) ir, žinoma, nelegalios medžiagos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į produktus, kuriuose yra gyvūninės kilmės (mėsa, sūris) – jiems reikalingi specialūs sanitariniai sertifikatai (EHC), be kurių Anglijoje krovinys bus sunaikintas. Tačiau jei dokumentai tvarkingi, mes vežame viską – nuo vieno palečių iki pilnos 33 tonų mašynos.

6. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas, kai vairuotojas važiuoja vienas be palydovų?

Tai labai dažnas klientų susirūpinimas: „Kas užtikrina, kad vairuotojas neatsisuks ir nepavogs mano prekių?“ Arba „Kas nutinka, jei jis sustoja pietų metu, ir kažkas apeina?“

Žinoma, nėra 100 % apsaugos nuo visko pasaulyje, bet šiuolaikinė logistika turi galingus priemones. Pirmiausia, vairuotojai, dirbantys tiesioginiuose reisuose, yra ilgametiai patikimi profesionalai. Jie dirba su konkretų logistikos kompanija (kaip mūsų) jau metus ar dešimtmečius. Jie žino, kad jų reputacija ir uždarbis priklauso nuo to, ar krovinys pasiekia tikslą.

Antra, techninė apsauga. Kiekviena puspriekabė yra užrakinta aukštos kokybės spynos (paprastai tai yra „high security“ spynos, kurias sunkiau užlaužti). Be to, mes naudojame plombas. Kai vairuotojas užkrauna krovinį Lietuvoje, jis uždeda skaičiuotą plombą ant durų. Vienintelis asmuo, kuris gali ją nukirpti, yra gavėjas Anglijoje. Jei plomba bus pažeista arba skaičius nesutaps, krovinys laikomas pažeistu, ir draudimas nebus išmokėtas, todėl vairuotojai saugo ją kaip savo akį.

Trečia, GPS stebėjimas. Mūsų dispečeriai matyti mašynos judėjimą realiu laiku. Jei mašina sustoja neplanuotoje vietoje ilgiau nei 20 minučių, sistema mums siunčia pranešimą. Mes galime paskambinti vairuotojui ir paklausti, kas vyksta. Taip pat daugelis mašynų turi vaizdo kameras prie vairo ir įrenginius, kurie fiksuoja vairuotojo darbo laiką (tachografai), užtikrindami, kad jis neperdirba ir yra atsakingas.

7. Ar įmanoma susitarti dėl ekspresinio pristatymo (pvz., per 24 valandas) ir kiek tai kainuoja?

Taip, tai įmanoma, ir mes tai darome, kai situacija yra kritinė. Pavyzdžiui, gamyklai Anglijoje sustojus konvejeriui dėl sugedusios dalies, kiekviena valanda prarandama tūkstančiais eurų. Tokiu atveju „kaina“ nustoja būti pagrindiniu kriterijumi.

Ekspresinis transportas per 24 valandas reiškia keletą dalykų. Pirmiausia, mes skiriame vairuotoją, kuris yra poilsio arba netoli jūsų krovinio. Jis važiuoja tiesiogiai į uostą. Jei reikia, mes keičiame keltų bilietus į greitesnius ar netgi skraidinamą dalį (jei tai smulkus, bet brangus krovinys, naudojame „air freight“ – skrydžius, bet tai jau kitas paslaugos tipas). Kiekvienas vairuotojas turi laikytis poilsio laiko (tai yra griežtai reglamentuojama ES taisyklėmis – 4,5 valandos vairavimo, tada 45 min. poilsio), todėl 24 valandų įveikti įmanoma tik naudojant dviejų vairuotojų komandą (vienas važiuoja, kitas miega) arba jei atstumas nėra labai didelis (pvz., į pietryčių Angliją).

Kaina už tokį ekspresą gali būti 2 ar net 3 kartus didesnė nei standartinis tiesioginis reisas. Jums mokama už tai, kad mes reorganizuojame mūsų maršrutus, atšaukiame kitus užsakymus ar skiriame papildomus resursus. Tačiau, kai kalbame apie „just in time“ gamybos principą, ši investicija save apsimoka.

8. Ką daryti, jei mano krovinys užima tik 3 europaletes, o aš noriu tiesioginio transporto?

Tai dažnas scenarijus, ypač tarp mažųjų ir vidutinių įmonių. Standartinė sunkvežimio puspriekabė talpina 33 europaletes. Jei jums reikia vežti tik 3, įsigyti pilną mašyną atrodo šiaip sau brangu ir neefektyvu.

Tokiu atveju mes siūlome keletą sprendimų. Vienas iš jų – dalinio krovinio tiesioginis transportas („part load“). Mes ieškome kliento, kuriam reikia vežti krovinius tame pačiame regione (pvz., į Londoną ar šiaurės Angliją). Mes sujungiame jūsų 3 paletes su, tarkime, 15 kitų paletų, ir važiuojame tiesioginiu reisu. Nors tai techniškai nėra vieno kliento „dedicated“ reisas, tai vis tiek yra tiesioginis maršrutas be persėdimų tarpinėse bazėse. Jūsų prekės yra užsekamos ir užfiksuotos, ir jos nėra perkraunomos.

Kitas variantas – naudoti mažesnę transporto priemonę, pvz., „Luton“ tipo sunkvežimį (7.5 tonų) ar net tiesioginį furgoną (3.5 tonų). Tokios mašinos talpina mažiau (apie 10–12 europalečių), tačiau jos yra pigesnės eksploatuoti (mažiau kuro, pigesni keltų bilietai). Jei jūsų 3 paletes yra labai sunkios (pvz., metalas), 3.5 tonų furgonas netiks, bet 7.5 tonų sunkvežimis – idealus variantas. Mes visada stengiamės pritaikyti mašynos dydį prie krovinio, kad klientas mokėtų tik už tai, kuo naudojasi.

9. Kaip pasiruošti kroviniui, kad būtų išvengta techninių problemų pakrovimo metu?

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip 20 metų veteranas: gerai užpakuokite savo prekes. Dauguma problemų keliaujant ne dėl blogų kelių ar vairuotojų, o dėl prasto pakavimo.

Jei krovinys keliauja tiesioginiu reisu, jis gali būti pakrautas į mašyną ir iškrautas tik vieną kartą. Tačiau kelionės metu mašyna suka posūkius, stabdo, įveikia „sleeping policemen“ (Anglijoje dažnai sutinkami greičio mažinimo kalneliai). Jei dėžės ant paletės nėra užtvirtintos (ožkos, juostos, plastikiniai apvijai), jos gali nukristi.

Rekomenduoju: * Naudoti kokybiškas paletes (EUR paletes).