Tiesioginiai krovinių pervežimai į Angliją be persėdimų: Eksperto žinynas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt met�, sužinojama viena paprasta tiesa: laikas – pinigai, o krovinio saugumas – ramybė. Šiandien, kai prekybos ryšiai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) yra stipresni nei bet kada, logistika tampa svarbiausiu raktu verslo sėkmei. Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį išgirstu iš savo klientų – kaip užtikrinti, kad siunta pasieks paskirties vietą greičiausiai ir saugiausiai? Atsakymas vienareikšmis – renkantis tiesioginius pervežimus į Angliją be persėdimų.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo ilgamečia patirtimi ir nuomone, aiškindamas, kodėl ši pervežimo rūšis tapo standartu kokybiškoms logistikos paslaugoms. Mes aptarsime ne tik techninius šios paslaugos aspektus bet ir tai, kaip „Brexit“ paveikė rinką, kokius dokumentus reikia turėti ir ką tiksliai reiškia „tiesioginis maršrutas“ klientui, kuris nori, kad jo prekės ar asmeniniai daiktai keliautų be nereikalingų nervingų akimirkų.

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius Europos logistinis žemėlapis pasikeitė nepažįstamai. Anksčiau, kai Lietuja tapo Europos Sąjungos nare, sienos atsivėrė, o kelią į Vakarus užtikrino lygus asfaltas ir bendros rinkos taisyklės. Anglija visada buvo ypatingas atvejis. Geografiškai ji yra sala, o tai reiškia, kad bet koks krovinys turi įveikti jūrą. Iki 2020-ųjų sausio 1 d. šis perėjimas buvo gana formalus, tačiau po „Brexit“ viskas pasikeitė. Dabar tai ne tik fizinė, bet ir biurokratinė riba, kurią reikia kirsti su dideliu atidžiumu.

Dirbdamas šioje srityje, mačiau daugybę būdų, kaip kroviniai keliauja į Angliją. Egzistuoja didžiuliai terminalai Lenkijoje ar Vokietijoje, kur siuntos yra iškraunamos, perrūšiuojamos ir pakraunamos į kitus sunkvežimius (taip vadinami „kolektiniai pervežimai“). Tai pigu, tačiau ne visada efektyvu. Kiekvienas iškrovimas ir pakrovimas – tai papildoma rizika pažeisti prekes, dulkėms, drėgmei bei, svarbiausia, laiko netekimui. Siunta gaišta dienas ar net savaites terminaluose, laukdama, kol bus surinktas pilnas vagonas.

Štai čia į sceną įžengia tiesioginiai pervežimai be persėdimų. Tai paslauga, kurios esmė paprasta: jūsų krovinys pakraunamas į sunkvežimį Lietuvoje (arba bet kurioje kitoje Vietos Europos šalyje) ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą Anglijoje, nebesustodamas tarpiniuose punktuose iškrauti. Sunkvežimis važiuoja per Klaipėdą arba Tauragę, vėliau per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (arba Belgiją), pasiekia jūrų uostą (Calais, Dunkirk ar Zeebrugge), kerta Lamanšą ir atvyksta į JK.

Kodėl šis metodas laikomas geriausiu? Pirma, tai kontroliuojamas laikas. Antra, tai sumažinta pažeidimų rizika. Trečia, tai paprastesnė muitinė procedūra, nes dokumentai tvarkomi vienoje vietoje. Šiame straipsnyje mes giliau panagrįšime į visas šias temas, kad jūs, kaip klientas, galėtumėte subalansuoti savo lūkesčius ir pasirinkti geriausią sprendimą.

Mes aptarsime techninius niuansus, susijusius su vairuotojų darbo laiku, kuriuo dažnai remiamasi planuojant maršrutus, ir paaiškinsime, kodėl kaina, kurią mokate už tiesioginį reisą, dažnai atsiperka per išsavedamas nervas ir išvengtas problemas. Svarbu suprasti, kad logistika – tai ne tik prekių judėjimas, tai informacijos ir atsakomybės judėjimas. Tiesioginis pervežimas – tai garantas, kad atsakomybė lieka vienų rankų nuo pradžios iki galo.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt detaliausių atsakymų į klausimus, kur man dažniausiai teka atsakyti konsultuojant klientus. Čia rasite praktinės informacijos, padėsiančios suprasti procesą.

1. Kas tiksliai reiškia „tiesioginis pervežimas be persėdimų“?

Terminas „tiesioginis pervežimas“ logistikoje reiškia, kad krovinys nuo siuntėjo sandėlio iki gavėjo durų keliauja vienu transporto priemone be jokių tarpinių operacijų. Tai reiškia, kad sunkvežimis su priekaba arba furgonas yra užpildomas (pilnas arba dalinis krovinys) vienoje šalyje, pavyzdžiui, Lietuvoje, ir vėliau važiuoja nustatytu maršrutu tiesiai į Angliją. Svarbiausia čia yra tai, kad krovinys nėra perkraunamas į kitą transportą pietinių Europos ar Vakarų Europos terminaluose. Dažnai klientai painioja šį terminą su „ekspresiniu pervežimu“. Nors tiesioginis reisas dažnai yra greitesnis, jis vis tiek yra ribojamas fiziniais dėsniais – atstumu ir vairuotojo poilsio režimu. Tačiau pagrindinis skirtumas nuo kolektyvinių pervežimų yra tas, kad krovinio „kelionė“ nenutrūksta jokiuose tarpiniuose sandėliuose. Jis lieka uždarytas ir užseguotas tą pačią antspaudą, kuris buvo uždėtas Lietuvoje, ir atidarymas vyksta tik Anglijoje.

2. Kokios pagrindinės tokių pervežimų pranašumai lyginant su pervežimais per terminalus?

Esu matęs daugybę situacijų, kai terminalinės logistikos paslaugos, atrodančios pigesnėmis, ilgainiui tapdavo kur kas brangesnėmis. Pagrindinis pranašumas tiesioginiame pervežime – tai krovinio saugumas ir vientisumas. Kiekvienas kartas, kai krovinys yra iškraunamas, perrūšiuojamas ir vėl kraunamas (tai vadinama „krosloadingu“), egzistuoja tikimybė, kad prekės bus sugadintos, pamirštos arba netgi pavogtos. Tiesioginiame reise krovinys fiziškai nejuda, kol pasiekia paskirties vietą. Be to, šis metodas užtikrina didesnį tikslumą pristatymo terminuose. Terminaluose dažnai būna delsimų dėl to, kad reikia surinkti pakankamai krovinių į vieną vagoną. Tiesioginis reisas vyksta pagal tvarkaraštį, nepriklausomai nuo to, kiek kitų siuntų yra ruošiamasi. Taip pat svarbu paminėti dokumentacijos tvarką – viena transporto priemonė, vienas vairuotojas, vienas rinkinys dokumentų, kas gerokai sumažina klaidų tikimybę muitinėje.

3. Kaip „Brexit“ paveikė tiesioginius maršrutus ir ar tai sudarė papildomų kliūčių?

„Brexit“ buvo didelis iššūkis visai mūsų sričiai, ir tiesioginiai pervežimai čia nėra išimtis. Anksčiau Anglija buvo kaip ir bet kuri kita ES šalis – nereikėjo daryti importo deklaracijų išvykstant. Dabar situacija kitokia. Kiekvienas krovinys, net ir tas mažiausias, turi būti deklaruojamas. Tiesioginiuose pervežimuose tai reiškia, kad mūsų kompanija turi turėti labai gerai sureguluotą muitinės brokerių tinklą tiek Lietuvoje (eksportas), tiek Anglijoje (importas). Nors tai atrodo sudėtinga, tiesioginiai pervežimai šiuo atveju yra netgi pranašesni, nes vairuotojas turi visus dokumentus pasiruošęs iš anksto. Didžiausias „Brexito“ įtakos pokytis – tai eilės uostuose (Dover, Folkestone). Kartais dėl papildomų patikrų eilės gali užtrukti valandas. Tačiau patyręs ekspertas žino, kaip suplanuoti maršrutą taip, kad šios eilės neitų įskaitytos į pristatymo laiką, arba pasirinkti alternatyvius uostus (pvz., Hook of Holland arba Hull), jei situacija Kalė yra kritinė. Taigi, „Brexit“ sudarė biurokratinių kliūčių, bet techninis tiesioginio pervežimo procesas liko toks pat – tiesiog reikia daugiau pasiruošimo.

4. Kokius krovinius labiausiai tinkama vežti tiesioginiais maršrutais?

Techniškai kalbant, tiesioginiais maršrutais galima vežti bet ką, kas telpa į sunkvežimį ir nėra draudžiama. Tačiau iš praktinės patirties galiu pasakyti, kad ši paslauga ypač vertinama transportuojant: brangius elektronikos įrenginius, vaistažoles, maisto produktus, kuriems svarbi šaltoji grandinė, bei jautrius mechanizmus. Taip pat tai idealu baldų pervežimui (pvz., kai klientas persikelia gyventi iš Lietuvos į Angliją) – niekas nenori, kad jo sofa būtų išmesta iš sunkvežimio perterminalyje. Taip pat tiesioginiai pervežimai yra būtini daliniams kroviniams (LTL – Less than Truckload), kai siuntos turi specifinius reikalavimus (pvz., „A“ klasės pavojingos medžiagos), kurias neleidžiama krauti kartu su kitais neapibrėžtais krovinais bendruose konteineriuose. Jei jums svarbu, kad prekės būtų pristatytos „duris į duris“ be jokio tarpinio fizinio kontakto, tiesioginis pervežimas yra vienintelis teisingas pasirinkimas.

5. Kaip vyksta muitinės (customų) procedūros tokio tipo pervežimuose?

Tai vienas sudėtingiausių dalykų, su kuriuo susiduria klientai. Esant tiesioginiam pervežimui, muitinės procedūros turi būti baigtos dar prieš patį krovinio išvežimą arba tada, jį kertant sieną. Procesas atrodo taip: pirmiausia reikia pateikti eksporto deklaraciją Lietuvoje. Gavęs MRN (Movement Reference Number) kodą, brokeris suformuoja JK importo deklaraciją. Svarbiausia yra tai, kad visi šie duomenys turi būti perduoti Jungtinės Karalystės muitinės sistemai (GVMS – Goods Vehicle Movement Service) prieš sunkvežimiui atvykstant į uostą. Jei viskas tvarkoje, vairuotojas gauna unikalų kodą (arba „Release“ pranešimą), kuris leidžia jam išvažiuoti iš uosto Anglijoje be sustojimų. Jei dokumentuose yra klaidų, krovinys gali būti sulaikytas. Tiesioginiame pervežime mes dažnai naudojame „TIR“ knygeles arba „Transit“ procedūras, kad supaprastintume šį procesą, tačiau po „Brexit“ standartinės importo mokesčių (PVM ir muito) apmokėjimo procedūros yra nepraleidžiamos. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad klientas netyčia neužstrigtų muitinėje, todėl visada tikriname prekių kodus (HS codes) ir jų tikslų pavadinimą.

6. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją be persėdimų ir nuo ko priklauso laikas?

Dauguma klientų mano, kad kadangi tai tiesioginis reisas, tai siunta atvyks rytoj. Tačiau reikia būti realistu. Fizinis atstumas nuo Vilniaus iki Londono yra apie 1800–2000 km, priklausomai nuo maršruto. Vidutiniškai toks reisas trunka nuo 48 iki 72 valandų (2–3 dienos). Labai svarbu atsižvelgti į vairuotojų darbo ir poilsio laiką. Pagal ES taisykles, vairuotojas po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų – 45 minučių poilsio. Be to, paroje gali būti vairuojama ne daugiau kaip 9 valandos, o savaitėje – 56 valandos. Tai reiškia, kad net jei kelias yra tobulas, vairuotojas tiesiog fiziškai negali važiuoti be sustojimų. Taip pat laiką įtakoja uosto perėjimas. Keltas per Lamanšą trunka apie 1,5 valandos, tačiau reikia atvykti į uostą mažiausiai 2 valandos anksčiau dėl dokumentų patikros. Eurotunelio atveju procesas greitesnis, bet eilės gali būti ilgesnės. Taigi, planuodami pervežimą, visada geriau numatyti 3 dienų rezervą, kad nebūtumėte nustebę, jei atsiras staigus eismas ar blogas oras Vokietijoje.

7. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas, jei jis važiuoja be sustojimų?

Saugumas – mūsų prioritetas nr. 1. Nors krovinys nebus iškraunamas tarpiniuose punktuose, jis vis tiek keliauja tūkstančius kilometrų. Kaip ekspertai, taikome keletą apsaugos lygmenų. Pirma, fizinė apsauga. Priekabos užrakinamos antspaudais (seals), kurie yra numeruoti. Užrakinama tiek priekaba, tiek vairuotojo kabina. Antra, techninė apsauga. Visi mūsų sunkvežimiai yra įrengti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia mums matyti transporto priemonės vietą realiu laiku. Jei sunkvežimis sustoja neplanuotoje vietoje arba nukrypsta nuo maršruto, sistema apie tai praneša dispečeriui. Trečia, draudimas. Kiekvienas krovinys yra apdraudžiamas pagal CMR konvenciją. Nors draudimas neatkurs prarasto laiko, jis apgins jus nuo finansinių nuostolių, jei įvykus avarijai prekės bus sugadintos. Be to, vairuotojai yra specialiai apmokyti dirbti su vertingais krovinais ir žino, kaip elgtis pavojingose situacose (pvz., parkavimo zonose, kuriose dažna vagysčių rizika).

8. Ar tiesioginis pervežimas visada brangesnis už kitus pervežimo būdus?

Dažnai klientai klausia: „Kodėl aš turiu mokėti daugiau, jei tai tas pats sunkvežimis?“ Atsakymas slypi operaciniuose kaštuose. Taip, tiesioginis pervežimas dažnai būna brangesnis už kolektyvinius pervežimus (kai krovinys keliauja per terminalus), nes šiuo atveju jums mokate už visą sunkvežimio (arba didelės dalies) galios rezervavimą.