Studentų pervežimas iš Anglijos: Kaip keliauti pigiau, patogiau ir be rūpesčių

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, sužiūri ne tik kilometrus ir tachografo juostas, bet ir žmonių istorijas. Vienas dažniausiai pasitaikančių ir visada aktualių scenarijų yra susijęs su studentais. Kiekvienais metais, kai baigiasi sesijos ar atostogų sezonai, tūkstančiai jaunų žmonių stoja priešais tą patį logistinį iššūkį: kaip grįžti namo iš Anglijos nešdamas visus savo daiktus, neištuštindamas piniginės?

Studentų gyvenimas užsienyje yra nuostabus patyrimas, tačiau grįžtant į Lietuvą, susiduriama su realybe – sukauptos drabužių krosnys, knygų krūvos, buitinė technika ir daugybė smulkių asmeninių daiktų, kurie tiesiog netilps į standartinę rankinę bagažą. Daugelis galvoja, kad lėktuvas – vienintelis logiškas pasirinkimas, tačiau pažiūrėjus išlogistiškiau ir ekonomiškiau, situacija atrodo visai kitaip.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kodėl autobusų ar mikroautobusų pervežimas (tiek keleivių, tiek siuntinių) vis dažniau tampa prioritetu prieš skrydžius. Mes aptarsime ne tik tai, kaip sutaupyti pinigus, bet ir kaip išvengti nemalonių staigmenų muitinėje, kaip užtikrinti, kad jūsų turtas nenukentės kelyje, ir kodėl „duris į duris“ principas šiuo atveju nugali visus kitus. Esu matęs viską – nuo bagažo dingimo oro uostuose iki smulkių nesusipratimų dėl viršyto svorio, todėl šiame tekste rasite praktinius patarimus, išsirinktus iš ilgamečių kelionių.

Svarbiausia čia ne tik kaina, bet ir ramybė. Tėvai, kurie rūpinasi savo vaikų pervežimu, nori būti tikri, kad vaikus ir jų turtą lauks saugiu vairuotojas, o ne neaiškios pervežėjų firmos. Todėl, jei planuojate grįžti iš Londono, Birmingamo, Mančesterio ar bet kurio kito JK miesto, skaitykite toliau – aš padėsiu jums suprasti, kaip šį procesą pavertti paprasta ir be streso.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt populiariausių klausimų, kuriuos man užduoda klientai, ir pateikiau išsamius atsakymus, grindžiamus ilgamečia patirtimi.

1. Kodėl verta rinktis autobusų pervežimą vietoje lėktuvo, jei greitis yra svarbiausias faktorius?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas slypi ne pačiame kelionės laike, o oportuniteto (galimybės) kašte. Taip, lėktuvas skrenda 2–3 valandas, tačiau jei suskaičiuosime laiką, skirtą nuvykti į oro uostą (pavyzdžiui, iš Londono centro į Stanstedą ar Lutoną), atvykti 2–3 valandas prieš skrydį, praeiti kontrolę, laukti lagamino ir tada vėl nuvykti iš Vilniaus oro uosto namo, bendras laikas dažnai viršija 8–10 valandų.

Autobusų ar mikroautobusų pervežimas yra „duris į duris“ paslauga. Jūs nešiojate lagaminus tik nuo savo buto durų iki transporto priemonės Anglijoje ir tada – iš transporto priemonės tiesiai į namus Lietuvoje. Nereikia jaudintis dėl persėdimų metruose ar traukiniuose. Be to, svarbiausia yra bagažo limitai. Lėktuvu dažniausiai galima vežti tik 20–23 kg registruotą bagažą ir mažą rankinę. Studentas po metų studijų turi daugiau daiktų. Mūsų transportu paprastai galima pasiimti net 2–4 didelius lagaminus be papildomo mokesčio (priklausomai nuo pasirinkto kelionės varianto), kas iš karto sutaupo šimtus eurų, kuriuos tektų mokėti už viršytą svorį oro uoste.

2. Kaip susiformuoja kaina ir ar tikrai tai pigiau nei bilietas į lėktuvą?

Kainos formavimasis logistikoje priklauso nuo kelių veiksnių: kuro kainos rinkoje, keltų bilietų kainos (perėjimas per Lamanšą), vairuotojo darbo užmokesčio ir transporto priemonės priežiūros. Tačiau palyginus su aviakompanijomis, autobusų pervežimas tampa aiškiai pigesnis, jei keliaujate daugiau kaip su vienu lagaminu.

Pavyzdžiui, pigiausias lėktuvo bilietas gali kainuoti 50–100 eurų, tačiau prie jo pridėkite 30–40 eurų už registruotą bagažą, 50 eurų už kelionę į Londono oro uostą (autobusu ar traukiniu) ir tą patį sumą Lietuvoje. Jūs jau esate ties 200–250 eurų riba. Tuo tarpu grupinis pervežimas iš Anglijos į Lietuvą dažnai kainuoja nuo 80 iki 120 eurų asmeniui, įskaitant visus bagažo apribojimus (pvz., 2–3 didelius lagaminus). Be to, pervežimo firmos dažnai siūlo nuolaidas ankstyviems užsakymams arba grupėms (kai keliauja draugai), kas dar labiau sumažina kainą. Taigi, absoliučiojoje vertėje, atsižvelgiant į visus išlaidas, autobusas ar mikroautobusas laimi prieš lėktuvą.

3. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi? Ar yra svorio apribojimų?

Čia mes pasiekiamame vieno didžiausių autobusų pervežimo privalumų. Skirtingai nei griežtai reglamentuojamos aviakompanijos, tarptautiniai keleivinių pervežimų vežėjai yra daug lankstesni. Standartiškai vienas keleivis gali pasiimti du didelius lagaminus (pvz., 50x70x30 cm ar net didesni) ir rankinę bagažą.

Svarbiausia yra ne tiek svoris, kiek tūris ir fizinė galimybė pakrauti bagažą į transporto priemonę. Per savo praktiką esu matęs, kaip studentai veža elektrinius paspirtukus, muzikinius instrumentus (gitaras, klavišinius), net ir dviračius. Tokiems atvejams visada rekomenduojama iš anksto susitarti su vadybininkais – dažnai už nedidelį priedą ar net nemokamai, jei yra vietos, galima susidėti net ir nestandartinio dydžio daiktus. Tačiau verta prisiminti, kad jeigu studentas veža visus savo baldus (pvz., lovą, spintą), tai jau nebe keleivinis, o krovininis pervežimas, kuriam reikalingas kitoks transportas (krovininis mikroautobusas su kėbulu), o tai ir kaina gali skirtis. Bet tipiškam studentui, grįžtančiam po metų, 2–3 dideli lagaminai yra standartas, su kuriuo susitvarkome be problemų.

4. Kaip vyksta kelionė? Kiek trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą?

Kelionės trukmė priklauso nuo išsikėlimo vietos Anglijoje ir galutinės paskirties Lietuvoje. Vidutiniškai tai yra nuo 24 iki 30 valandų. Atrodo ilgai? Taip, tačiau dauguma šių pervežimų vyksta naktį, todėl keleiviai gali patogiai išsimiegoti kelyje.

Maršrutas paprastai atrodo taip: vairuotojas surenka keleivius jų namuose ar sutartuose surinkimo taškuose (pvz., Londono centre), važiuoja pietų link, pasiekia uostą (Doveris ar Folkestoneas). Ten įvyksta perėjis per Lamanšą. Dažniausiai naudojami keltai, kurie trunka apie 1,5–2 valandas (per tą laiką keleiviai gali išlipti, pavalgyti, išsitiesti kojas), arba Eurotunelio traukinys, kuris pervežia autobusą per tunelį per 35 minutes.

Vėliau maršutas tęsiasi per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją (arba Olandiją) ir Lenkiją. Šiuo metu Lenkijoje ir Lietuvoje kelių kokybė gerokai pagerėjo, todėl kelionė tampa sklandesnė. Svarbu paminėti, kad mūsų vairuotojai laikosi griežtų darbo poilsio režimų – jie privalo padaryti pertraukas, todėl kelionės grafikas yra suplanuotas taip, kad būtų laikomasi visų saugumo normų. Nors tai šiek tiek prailgina kelionę, tai užtikrina saugumą, kas mums yra prioritetas nr. 1.

5. Ar saugu keliauti tokiu būdu? Kaip užtikrinamas keleivių ir bagažo saugumas?

Esu profesionalas, ir man saugumas nėra tuščias žodis. Visos mūsų naudojamos transporto priemonės praeina griežtas technines apžiūras. Be to, visi mūsų vairuotojai turi ilgametę vairavimo patirtį tarptautiniuose reisuus, yra gerai išmokę dirbti su keleiviais ir moka elgtis ekstremaliomis situacijomis.

Dėl bagažo: kiekvienas lagaminas pažymimas numeriu arba kvitu, kad išvengtume bet kokių nesusipratimų. Bagažas yra saugomas transporto priemonės bagažinėje, kuri yra užrakta ir atverčiama tik sustojus vietose, kur vairuotojas gali stebėti procesą (pavyzdžiui, keltuose ar poilsio vietose). Taip pat visi keleiviai yra apdraudžiami civiliniu draudimu nelaimei atsitikus kelionės metu.

Verta paminėti ir tai, kad, skirtingai nei viešajame transporte (pvz., paprastame autobuse Lincolne į Londoną), kur gali važiuoti atsitiktiniai keleiviai, privatūs tarptautiniai pervežimai yra uždaros grupės. Tai sumažina vagystės riziką, nes visi pažįsta vienas kitą arba yra susirinkę iš panašių socialinių ratų (studentai, jų šeimos nariai). Per 20 metų darbo mūsų firmoje nebuvo nė vieno atvejo, kad prarastume keleivio bagažą – mes stebime kiekvieną detalę.

6. Ar po „Brexit“ pasikeitė kelionės sąlygos? Ar reikia mokėti mokesčius ar eiti per muitinę?

„Brexit“ tikrai įvedė šiek tiek painiavos, tačiau kasdieniui keleiviui, grįžtančiam namo, tai nėra tokia didelė bėda, kaip gali atrodyti iš naujienų. Svarbiausia taisyklė: asmeniniai daiktai, naudoti ar skirti asmeniniam naudojimui (o ne prekybai), yra beveik visada be muito.

Tai reiškia, kad jei studentas veža savo drabužius, knygas, seną kompiuterį, buitinę techniką – jis nedėl to nemokės mokesčių. Muitinės tarnybos gali sustabdyti transportą tik tam tikrą tikrinimą, tačiau tai daroma atsitiktinai. Jei keleivius daug, tikrinimas gali šiek tiek užtrukti, tačiau dažniausiai vairuotojai turi visus reikiamus dokumentus (keleivių sąrašus, paso duomenis), kad procesas vyktų sklandžiai.

Problemos gali kilti tik tada, jei būtų bandoma vežti prekes dideliais kiekiais (pvz., 50 vienodų telefonų ar degtukų dėžučių), kas būtų interpretuojama kaip komercinė veikla. Bet tipiškas studento bagažas nekelia jokių rūpesčių. Taip pat reikėtų nepamiršti pasų – dabar jie privalomi net ir trumpam vizitui į JK ar iš jos, todėl visada patikrinkite, ar pasas galioja mažiausiai 6 mėnesius po grįžimo datos.

7. Kas atsitinka, jei vairuotojas pavėluoja? Ar yra kompensacijos?

Logistikoje yra vadinamasis „Force Majeure“ (nepaliaujamos jėgos) – tai staigios eismo užspūdžiai, blogas oras ant jūros (kai keltai nebeplaukia), ar netgi didelės eilės pasienio punktuose (ypač per šventes). Nors mūsų vairuotojai planuoja maršrutus su laiko atsarga, kartais pavėlavimai įvyksta.

Jei vairuotojas pavėluoja paimti keleivį iš Anglijos, dažniausiai jis apie tai praneša iš anksto (paskambina ar rašo žinutę). Jei dėl mūsų kaltės pavėlavimas yra didelis (pvz., virš 2 valandų), dauguma sąžiningų pervežėjų siūlo kompensaciją (nuolaidą kitai kelionei ar grąžinimą dalį pinigų). Tačiau jei pavėlavimas sukeliamas objektyvių priežasčių, tokių kaip uraganas ant Lamanšo, kompensacija paprastai netaikoma, nes tai yra saugumo klausimas.

Mano patarimas: visada turkite su savinių vairuotojo telefono numerį ir sekite kelionės būklę. Mūsų firmose dažnai yra ir sekimo sistemos, kurias gali matyti dispečeriai, todėl galite tiesiog paskambinti mums ir sužinoti, kur yra jūsų autobusas. Gerai susitarti dėl laiko – jei gyvenate toli nuo pagrindinio magistralės, supraskite, kad vairuotojui gali tekti šiek tiek pavėluoti, kad surinktų kitus keleivius.

8. Ar galiu siųsti daiktus nevažiuodamas pats (krovinių pervežimas)?

Taip, tai labai populiari paslauga tarp tėvų, kurie nori atsiųsti vaikams maistą, drabužius ar atvirkščiai – paremti vaikus, kai jie grįžta atostogauti. Mes vadiname tai „siuntinių pervežimu“ arba „dalyvių pervežimu“ (kai daiktas važiuoja be savininko).

Veikia taip: jūs susitariai dėl vietos autobuse, užpildote specialų kvitą, kuriame nurodomi siuntos turinio aprašymas (būtina muitinės reikalavimų) ir gavėjo kontaktai Lietuvoje. Vairuotojas atvyksta paimti siuntos Anglijoje, ją užkrauna, o Lietuvoje ją perduoda jūsų nurodytam asmeniui (dažniausiai tėvams ar draugams).

Ši paslauga yra pigesnė nei standartinės kurjerių tarnybos (pvz., DHL, FedEx), kai kalbame apie didelius kiekius. Jei reikia pervesti dvi didžiules dėžes su maistu ar knygomis, kurjeriai pareikalautų šimtų eurų. Mūsų būdu tai gali kainuoti kelis dešimtys eurų, priklausomai nuo vietos dydžio bagažinėje. Svarbiausia – tiksliai užpildyti dokumentus, kad muitinė neturėtų klausimų dėl siuntos turinio.

9. Kaip užsakyti bilietą ir kiek iš anksto reikia tai daryti?

Dabar, technologijų amžiuje, tai labai paprasta. Dauguma firmų turi internetines svetaines, kuriose galite užpildyti užsakymo formą arba tiesiog parašyti el. laišką / Facebook žinutę. Reikia nurodyti: išvykimo vietą (miestą ir adresą Anglijoje), atvykimo vietą (miestą ir adresą Lietuvoje), keleivių skaičių, bagažo kiekį (apytikslį) norimą datą.

Kiek iš anksto? Geriausia – bent 2–3 savaites prieš kelionę. Ypač tai svarbu vasarą (birželis–liepa–rugpjūtis) ir Kalėdų/Naujųjų metų laikotarpiu. Tais laikais vietos išsipildo labai greitai, nes visi studentai grįžta vienu metu. Jei užsakykite paskutinę minutę, gali būti, kad vietos nebus, arba teks derėtis dėl brangesnės kainos (jei reikia siųsti papildomą mikroautobusą). Tačiau esant mažam apkrovimui (pvz., rudenį ar pavasarį), kartais įmanoma įslipti ir iš anksto (prieš 1–2 dienas), bet tokiu atveju geriau nedrėsti.

10. Kokius patarimus duotumėte studentams, pirmą kartą važiuojantiems tokiu būdu?

Pirmiausia – neperkraukite lagaminų virš galimybių. Nors mes ir leidžiame daug bagažo, fizinė jėga turi ribas. Jei lagaminas sveria 40 kg, vairuotojas gali padėti jį pakrauti, tačiau pats studentas turigebėti jį suvaldyti prieš namus. Patariu naudoti lagaminus ant ratuolių – tai labai palengvina gyvenimą.

Antra, turkite už savimi maisto ir vandens.