Studentų pervežimas į Angliją: Kaip rasti pigius bilietus ir išnaudoti nuolaidas – eksperto vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau ne vieną kartą, kaip pasikeitė žmonių keliaujimo į užsienį įpročiai. Vieni dažniausių ir nuoširdžiausių mūsų klientų yra studentai. Kiekvieną rugsėjį ir sausį tūkstančiai jaunų žmonių renkasi savo kuprines, pasisako išsidžiaugti tėvais ir vyksta siekti aukštojo išsilavinimo į Didžiąją Britaniją. Anglija jau dešimtmečiais yra viena populiariausių krypčių lietuvių studentams, siūlanti ne tik prestižinius universitetus, bet ir tarptautinę patirtį.

Tačiau prieš išvykdami sutalpinti savo gyvenimą į du didelius lagaminus, studentams visada iškyla tas pats klausimas: „Kaip tai padaryti pigiau?“. Būtent šioje vietoje į pagelbą ateina mano patirtis. Nors aš nebebusiu toje autobuso vairuotojo vietoje, kuris jus veža pro Vokietijos autostradas, ar toje kasoje, kur išduodamas bilietas, tačiau ačiu giliai išmanau šios rinkos mechanizmus. Žinau, kur suslėpti mokesčiai, kada kaina kyla ir, svarbiausia, kaip jaunasis žmogus, dažnai ribotas biudžetu, gali sutaupyti šimtus eurų neišleidžiant patogumo.

Šiame straipsnyje aš ne tiesiog pateiksiu sausų faktų. Mes kartą išanalizuosime logistikos grandinę, pažiūrėsime į pervežėjų pasiūlymas iš vidaus ir išsklaidysime mitus apie „nemokamus“ skrydžius. Jūs sužinosite, kur ir kaip ieškoti nuolaidų, kada geriausia užsakyti bilietus ir ką tikrai reikia žinoti apie bagažą. Kelionė į studijas turi būti pradžia, o ne finansinė katastrofa, todėl pasidėkime geriausiąją patirtį ir pasiruoškime šiai kelionei profesionaliai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl autobusų bilietai į Angliją studentams dažnai būna pigesni nei lėktuvų, atsižvelgiant į visą kainą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų, ir kaip ekspertas aš turiu tai paaiškinti labai aiškiai. Matote, kai žiūrite į pigių skrydžių svetaines, jūs matote tik bazinę kainą. Tačiau aviacijoje veikia „a la carte“ principas – už viską papildomai reikia mokėti. Studentui, kuris vyksta studijuoti ne savaitgalį, o visiems metams (arba semestrui), būtina pasiimti daug daiktų.

Vidutinis pigaus skrydžio bilietas gali kainuoti 50–100 eurų, tačiau pridėkite 40–60 eurų už registruojamą bagažą (ir tai tik vieną krepšį, o studentų dažniau reikia dviejų), dar 30–50 eurų už kelionę iš oro uosto iki Londono centro (pvz., iš Stansted ar Luton) ir galite suskaičiuoti. Taip pat reikia atvykti į oro uostą dviem valandoms anksčiau, praleisti laiką saugumo patikrose.

Autobusų pervežimai, tokių kaip Kautra, Lux Express, Ecolines ar FlixBus, savo kainoje dažniausiai turi jau įskaičiuotą du didelius lagaminus (pvz., po 23 kg) ir rankinį bagažą. Jūs atvykstate į autobusų stotį (pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune), įlipate ir išlipate tiesiogiai Londono centre arba kitame mieste, nenaudodami papildomo transporto. Todėl, suskaičiavus visas išlaidas, autobusas dažnai būna ne tik pigesnis, bet ir patogesnis bei mažiau stresingu variantas tiems, keliaujantiems su daug daiktų.

2. Kada geriausia pirkti bilietus, kad gauti mažiausią kainą?

Dirbdamas šioje srityje esu išmokęs vieno pagrindinio dėsnio: dinamikos. Kaina formuojasi pagal paklausą. Studentų pervežimo srityje yra du akivaizdžiai „aštriausi“ pikai – rugsėjis (rudens semestro pradžia) ir sausis (pavasario semestras). Šiais mėnesiais kaina svyruoja labiausiai.

Manas patarimas: jei jūsų išvykimo datos yra žinomos iš anksto (pavyzdžiui, jau gavote priėmimo į universitetą laišką), bilietus reikėtų pirkti mažiausiai 2–3 mėnesius iš anksto. Tada pervežėjai dar nepakėlę kainų iki maksimumo, norėdami užpildyti vietų grafikus. Vėliau, kai liepos arba gruodžio pabaigoje visi pradeda panikuoti ir ieškoti bilietų, kaina gali šokti net 30–50 proc.

Taip pat stebėkite ne savaitgalius. Daugelis žmonių nori išvykti šeštadienį ar sekmadienį, todėl šių dienų bilietai brangesni. Jei galite, pasirinkite išvykimą ketvirtadienį ar penktadienį – dienos eismo intensyvumas gali būti panašus, tačiau kaina dažnai žymiai maloniau nustebina. Ir dar vienas dalykas: vengiate paskutinės minutės pirkimo. Nors kartais pasitaiko „paskutinės minutės” pasiūlymų, tai yra lošimas, kurį studentas su fiksuota išvykimo data nėra vertas sužaisti.

3. Kokias nuolaidas studentams siūlo pervežėjai ir kaip jas gauti?

Tai yra svarbiausia straipsnio dalis, nes čia galima sutaupyti realių pinigų. Rinka yra konkurencinga, ir pervežėjai nori jaunųjų keleivių, todėl jie siūlo įvairių nuolaidų.

• ISIC (International Student Identity Card): Tai tarptautinis studento pažymėjimas, kurį turi dauguma Lietuvos studentų. Nemaža dalis pervežėjų (ypač didesnių, tokių kaip Lux Express ar FlixBus) suteikia nuolaidą (paprastai nuo 5 iki 15 proc.) turintiems galiojantį ISIC kortelę. Bilietai su tokia nuolaida dažnai yra prieinami specialiuose skyreliuose jų svetainėse.
• Studento pažymėjimas (LSP): Kai kurios Lietuvos vežėjų kompanijos pripažįsta ir mūsų šalies standartinį studento pažymėjimą (su holograma). Tačiau čia reikia būti atidžiems – kai kurie tikrina griežčiau ir reikalauja būtent ISIC.
• Amžiaus nuolaidos (Youth/Student tickets): Dauguma sistemų automatiškai siūlo pigesnį bilietą, jei keleivio amžius yra nuo 12 iki 25 arba 26 metų. Jums nereikia įrodyti, kad esate studentas, pakanka nurodyti gimimo datą. Tai yra viena paprasčiausių sutaupyti galimybių.
• Specialios akcijos: Rugsėjį ar sausį sekite socialinius tinklus. Kartais kompanijos išleidžia promo kodus, pvz., „STUDYUK“ ar panašius, kuriais galima gauti 10 eurų nuolaidą.

Svarbu: visada pirkite bilietus oficialiose svetainėse ir pasirinkkite „Studentas“ arba „Jaunimas“ kaip keleivio kategoriją. Jei bilietą perkate kasoje, nedrįskite nenurodyti, kad esate studentas – vairuotojas gali patikrinti dokumentą kelionės metu, o neatitikimas gali baigtis bauda arba privalomu įsigyti brangesnį bilietą vietoje.

4. Ar verta rinktis bilietus su persėdimu (pvz., per Varšuvą ar Berlyną) ar tiesioginius reisus?

Tai klasikinis kompromisas tarp laiko ir pinigų. Tiesioginiai reisai iš Vilniaus ar Kauno į Londoną (pvz., Kautros, Simple Express ar kitiems partneriams) yra patogiausi – įlipai ir miegi, kol autobusas važiuoja. Jie taip pat dažniausiai brangesni.

Reisai su persėdimais (pavyzdžiui, FlixBus ar Ecolines siūlomi maršrutai, kuriuos tenka keisti Varšuvoje ar kt.) gali būti žymiai pigesni. Tačiau čia yra savas rizikos faktorius, kurį, kaip ekspertas, privalo įspėti. Jei pirmasis autobusas pavėluoja (o eismo sąlykos Lenkijoje ar Vokietijoje gali būti neprognozuojamos), jūs galite praleisti antrąjį autobusą. Nors dauguma kompanijų stengiasi susiderėti dėl vėlavimų, tai vis tiek sukelia stresą.

Studentui, kuris keliauja pirmą kartą ar su daug bagažo, aš asmeniškai visada rekomenduoju rinktis tiesioginius reisus arba reisus su mažiausiai persėdimų. 20–30 eurų sutaupymas gali atsieiti brangiai, jei turėsite praleisti naktį keleivių terminaliame svetimame mieste dėl pavėluoto autobuso. Tačiau jei jūsų biudžetas yra labai griežtas ir turite laiko rezervo, persėdimai gali būti išeitis.

5. Kaip elgtis su bagažu? Kiek lagaminų galima pasiimti nemokamai?

Bagažo klausimas studentams yra kritiškas. Dažnai matau, kaip studentai bando susitraukti visus savo daiktus į vieną milžinišką lagaminą, kuris viršija svorio limitą, ir vėliau stengiasi jį „užslėpti“ vairuotojui.

Standartinė praktika tarptautiniuose reisuose (ypač į UK) yra tokia: vienas keleivis dažniausiai gali pasiimti du didelius lagaminus (registruojamą bagažą) po 20–23 kg ir vieną rankinį bagažą, kuris telpa po sėdynėmis arba ant kelnių. Tai yra didelis privalumas palyginti su aviacija.

Mano patarimas: visada tiksliai sužinokite svorio limitus prieš perkant bilietą. Kai kurios „ultra pigių“ bilietų kategorijos gali įtraukti tik vieną lagaminą, o antrą teks papildomai apmokėti (pavyzdžiui, 15–25 eurų). Taip pat, jei vežate brangius dalykus (nešiojamąjį kompiuterį, dokumentus), juos visada imkite į rankinį bagažą. Lagaminai, kurie kraunami į giliausią skyrių („furgono dugną“), gali būti pažeisti arba sudėti ant kitų lagaminų, todėl lūžtų rankenos ar ratai. Naudokite „bag protection“ – specialias apsaugas ant lagamino, jei turite tokias, arba užsukite ratus lipnia juosta – tai senas, patikimas vairuotojų triukas.

6. Kokias dokumentus reikia tur�ti su savimi, vykdamas į Angliją studijuoti?

Nors Jungtinė Karalystė nebėra ES narė („Brexit“), studijų klausimai daugeliu atvejų supaprastintas, tačiau dokumentų tikrinimas pasunkėjęs.

Pirmiausia, jums būtinas galiojantis pasas. Asmens tapatybės kortelė (LT pažymėjimas) daugeliui pervežėjų nėra tinkamas dokumentas vykstant į JK, nes britų pasienio kontrolė reikalauja paso.

Antra, jei esate ES pilietis ir studijuosite ilgiau nei 6 mėnesius, privalote turėti vizą (tiksliau – Student Route vizą, pakeitusią pietų 4 lygmens vizą). Ši viza yra shortas (shortas) jūsų pase. Be jos, net jei turite priėmimo laišką, jums gali neleisti įsilipti į autobusą Lietuvoje arba neleisti įžengti į JK teritoriją.

Trečia, su savimi turėkite spausdintą priėmimo į universitetą laišką (CAS Confirmation number) ir apgyvendinimo įrodymus. Pasienio pareigūnai gali paprašyti parodyti, kur ir kodėl vykstate. Nors tai retai nutinka autobusuose (dažniau oro uostuose), tačiau pasiruošimas sutaupys nervų. Ir svarbiausia: negalvokite, kad „kazkas praeis“. Pasienio kontrolė yra griežta, o be teisingų dokumentų autobuso vairuotojas neįsiles keleivio, nes jam gali skirti baudą.

7. Ar yra kokių nors „pavojų“ arba papildomų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Kaip žmogus, kuris matyvo šios srities „virtines“, galiu pasakyti, kad vengių paslėpti mokesčiai dažniausiai susiję su techninėmis detalėmis.

Vienas tokių dalykų – ferries (keltų) mokesčiai. Kai autobusas važiuoja per Lamanšą (pvz., iš Dover į Calais ar Dunkirką), bilieto kaina dažniausiai jau įskaito keltą. Tačiau, jei dėl kažkokių priežasčių (pvz., techninio gedimo ar pasieniečių patikros) jūs praleisite planuotą keltą ir teks važiuoti kitu, gali kilti klausimų dėl papildomo mokesčio, nors dažniausiai kompanijos tai išsprendžia.

Kitas dalykas – bagažo viršijimas. Jei jūsų lagaminas sveria 25 kg, o limitas yra 23 kg, vairuotojas gali reikalauti papildomo mokėjimo vietoje. Tai gali būti nuo 10 iki 50 eurų, priklausomai nuo pervežėjo griežtumo. Todėl svarsčiuką namuose naudokite privalomai.

Ir galiausiai – pakeitimai. Jei nuspręsite keisti išvykimo datą, dauguma bilietų (ypač pigiausių) yra negrąžinami arba keičiami su dideliu mokestį (pavyzdžiui, 30 eurų). Nusipirkę bilietą, neskubėkite jį keisti, jei nėra kritinio poreikio.

8. Kaip išgyventi ilgos kelionės (dažnai 30+ valandų) ir neprarasti sveikatos?

Kelionė iš Lietuvos į Londoną autobusu yra išbandymas. Tai ne 2 valandų skrydis. Tai yra 30–40 valandų, praleistų sėdint mažame erdvės tūryje.

Mano eksperto patarimas: rūpinkitės nugarą. Įsigykite specialų kaklo įtvarą (neck pillow). Nenaudokite pigių, išsipučiamų, o gerai pripildytų. Kelnės turi būti laisvos, o ne džinsai. Venkite sustingusių kojų – kiekvieną kartą, kai autobusas sustoja ilgesniam pertraukimui (pavyzdžiui, degalinei ar prieš keltą), išlipkite ir pasivaikščiokite bent 5–10 minučių. Tai padės išvengti kojų tinimo ir kraujagyslių problemų.

Taip pat nebus nereikalinga ir maistas ir vanduo. Nors autobusuose dažnai yra kondicionierius, jame gali būti sausa orą, todėl gerti vandenį būtina. Neskubėkite pirkti brangų maisto degalinėse – pasiimkite savo sumuštinukų ir vaisių. Ir svarbiausia – atsisiųskite filmų ar muzikos į telefoną iš anksto. Wi-Fi autobuse, kai važiuojate pro Vokietijos kaimus, dažnai būna labai silpnas arba jo visai nebūna. Pasiruoškite pramogoms rankiniu būdu.

9. Ar studentams galima organizuoti grupinį pervežimą ir ar tai taupo pinigus?

Absoliučiai taip. Tai yra vienas geriausių būdų sutaupyti, jei žinote, kad jūsų draugai taip pat važiuoja į tą patį miestą ar netoliese esančius universitetus.

Jei susirenkate grupę nuo 10 iki 20 žmonių, galite kreiptis tiesiogiai į pervežėjų kompanijas dėl grupinio užsakymo. Tokiu atveju galite derėtis dėl kainos. Dažnai kompanijos gali suteikti nuolaidą ne tik kiekvienam bilietui (pvz., 10–15 proc.), bet ir padaryti nemokamą bagažo limito padidinimą (pavyzdžiui, leisti ne 2, o 3 lagaminus).

Be to, grupinis kelionės organizavimas leidžia išsinuomoti autobusą (charter). Jei susirenkate 40-50 žmonių, išsinuomotas autobusas gali atsieiti mažiau nei pigiausi individualūs bilietai, o jūs turėsite galimybę nustatyti išvykimo laiką patys ir sustoti ten, kur pageidaujate (pvz., prie užjūrio parduotuvės prieš pat Londoną). Tačiau čia reikia atsakingo koordinatoriaus, kuris sutvarkytų visus dokumentus ir mokėjimus.

10. Ką daryti, jei autobusas pavėluoja arba atsisako važiuoti?

Tai scenarijus, apie kurį niekas nenori galvoti, tačiau jis įvyksta. Techniniai gedimai, eismo įvykiai, blogos oro sąlygos – visa tai gali sutrikdyti kelionę.

Kaip ekspertas, sakau: niekada neplanuokite svarbiausių dalyų (pvz., registracijos universitete ar apgyvendinimo atidavimo) tą pačią dieną, kai atvykstate autobusu. Palikite sau bent vienos dienos rezervą. Jei autobusas pavėluoja 5–6 valandas, o jūs turite susitikti su šeimininku, kuris laukia tik iki 18:00 val., bus didelė bėda.

Jei autobusas sugenda, pervežėjas privalo užtikrinti alternatyvų pervežimą (pakeisti autobusą arba perduoti keleivius kitiems partneriams).