Sklandus užsakymo procesas pervežimui į Angliją: Vadovas be nerimo

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių krovinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulis ir logistika pasikeitė. Vienas dalykas visada išlieka pastovus – norint, kad prekės pasiektų paskirties vietą laiku ir saugiai, būtina tvarka ir aiškus supratimas, kaip veikia visa sistema. Anglija (arba Jungtinė Karalystė) visada buvo viena populiariausių ir svarbiausių kryptų lietuviams verslininkams bei privatiems asmenims, tačiau po „Brexit“ viskas tapo šiek tiek sudėtingiau. Dabar tai nebe paprasta važiavimas per tarpvalstybines sienas, o procesas, reikalaujantis dokumentų, muitinės procedūrų ir tikslumo.

Daugelis klientų, kreipiančiųsi į mus pirmą kartą, dažnai jaučia nerimą. Ar krovinys neužstrigs uoste? Ar teisingai užpildžiau dokumentus? Kiek tai kainuos ir kas nutiks, jei kas nors nepaeis pagal planą? Šis straipsnis sukurtas tam, kad išsklaidyti visas abejones ir parodyti, kad užsakymo procesas gali būti ne tik sklandus, bet ir visiškai suprantamas. Esu čia, kad pasakojčiau ne iš vadovėlių, o iš realios, daugiau kaip 20 metų trukusios patirties, paaiškindamas, kas vyksta „užkulisiuose“ ir kaip užtikrinti, kad jūsų krovinys į Angliją nuvyktų be nereikalingų rūpesčių.

Svarbiausia taisyklė, kurią perėmiau per šiuos metus, yra paprasta: geriausias būdas išvengti problemų yra jas numatyti. Tai prasideda ne tada, kai vairuotojas užsuka pas jums į sandėlį, o dar tuo metu, kai tik galvojate apie siuntą. Tad, panagrinėkime visą procesą nuo pradžios iki galo, atsakydami į dažniausiai kylančius klausimus, kurios susistemino pagal savo ir kolegų patirtį.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kokia informacija būtina norint gauti tikslią kainos pasiūlymą?

Tai yra tas pagrindinis žingsnis, nuo kurio prasideda viskas. Dažnai gaunu užklausas tiesiog su užrašu „kiek kainuoja vežti į Angliją?“. Atsakymas paprastas: „priklauso nuo to, ką ir kaip norite vežti“. Kad gautume tikslų pasiūlymą, kuris neišgąsdintų jumų vėliau paslėptų mokesčių, mums reikia kelių elementų.

Pirmiausia, tai krovinių kiekis ir svoris. Ar tai bus viena dėžė, kuri tilps į keleivinį automobilį, ar tai bus 33 Europos paletės, užpildančios visą sunkvežimį? Svoris taip pat svarbus dėl svorio apribojimų kelyje, ypač Anglijoje, kur griežtai stebimi techniniai reikalavimai. Antra, adreso duomenys. Ne tik miestas, bet ir pašto kodas (postcode). Anglijoje pašto kodas nurodo ne tik rajoną, bet ir gatvę, todėl jis leidžia mums tiksliai apskaičiuoti atstumą ir laiką. Trečia, prekių pobūdis. Ar tai yra standartinės prekės, ar gabenamos medžiagos, reikalaujančios specialios apsaugos (ADR), ar šaldytas krovinys? Ir galiausia, ar reikia keltos bilietų. Kai ši informacija yra tiksliai, mes galime pasiūlyti kainą, kurioje nėra staigmenų.

2. Kokius dokumentus turiu paruošti iki krovinio atvykimo?

Dokumentų parengimas – tai pusė sėkmės, ypač vykstant į ne ES šalis. Būtent dėl blogai paruoštų dokumentų kroviniai dažniausiai užstringa Doverio ar Folkstono uostuose. Pagrindinis dokumentas, kurį reikia tur�ti, yra komercinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti anglų kalba, kad anglų muitininkai galėtų ją be problemų perskaityti. Joje turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris, bruto vertė, prekių kodas (HS kodas) ir šalies kilmės kodas (pvz., LT).

Be to, būtinas pakavimo sąrašas (Packing List). Jis padeda patikrinti, ar fizinis krovinys atitinka dokumentuose nurodytą informaciją. Jei gabenate pavojingas krovinius, reikės specialių deklaracijų, o jei prekės yra saugomos ar reikalauja licencijų (pvz., vaistai, techninės prekės), reikia tur�ti atitinkamus leidimus. Patirtis moko, kad geriau šiuos dokumentus patikrinti du kartus ir išsiųsti mums peržiūrėti iš anksto, nei vėliau spręsti problemas uoste, kur kiekviena valanda prailgėjimo laukia brangiai.

3. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimų procesą ir kas pasikeitė?

Prieš kelerius metus Anglija buvo dar viena ES šalis, ir krovinių pervežimas buvo beveik tas pats, kas vykstant į Vokietiją ar Lenkiją. Dabar situacija kitokia. „Brexit“ reiškia, kad Anglija tapo trečiąja šalimi, todėl kiekvienas krovinys turi praeiti eksporto ir importo muitinės procedūras.

Tai reiškia, kad kai krovinys išvyksta iš Lietuvos, jo apyvarta turi būti užbaigta Lietuvoje (eksporto deklaracija). Vėliau, atvykus į Angliją, turi būti pateikta importo deklaracija. Tam reikalingi EORI numeriai – tiek siuntėjo, tiek gavėjo. Be EORI numerio, muitinė neleis įforminti krovinio. Taip pat atsirado galimybė taikyti 0 % PVM tarifą importuojant į Angliją, jei naudojamos specialios procedūros (pvz., PVA – Postponed VAT Accounting), tačiau tai reikalauja teisingo dokumentų pildymo. Trumpai tariant, „Brexit“ padarė procesą ilgesnį ir biurokratiškiau, bet su žinomis ir patirtimi tai visiškai valdoma.

4. Kas yra Incoterms (tarptautiniai prekybos terminai) ir kurį pasirinkti?

Tai vienas dažniausiai painiojamų dalykų. Incoterms nurodo, kas atsakinga už ką – kas moka už transportą, kas apdraudžia prekes ir kas rūpinasi muitinės procedūromis. Dažniausiai naudojami terminai yra EXW (Ex Works), FCA (Free Carrier) ir DAP (Delivered at Place).

Jei pasirinksite EXW, jūsų atsakomybė baigiasi tada, kai krovinį pasiimate iš sandėlio. Visa kita – transportas, kelta, draudimas, muitinė Anglijoje – yra jūsų (arba pirkėjo) rūpestis. Tai gali būti pigiau, jei turite savo logistikos partnerį, bet rizikingiau. DAP (pristatymas į paskirties vietą) reiškia, kad mums, kaip pervežėjams, tenka viskas atlikti iki pat jūsų kliento durų Anglijoje, išskyrus importo mokesčius. Mano patarimas: visada aiškiai susitarkite dėl terminų sutartyje, kad nesusidurtumėte su situacija, kai krovinys stovi uoste, o niekas nenori mokėti iškrovimo ar muitinės mokesčių.

5. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Saugumas mums yra prioritetas nr. 1. Per 20 metų mačiau ne vieną avariją ar įvykį, todėl žinome, kaip jiems išvengti. Viskas prasideda nuo krovimo. Krovinys turi būti tvirtai užfiksuotas vairuotojo kėbule – naudojamos uždegimo juostos, grotelos, įtampos diržai. Jei krovinys judės vairuojant, gali sugadinti ne tik save, bet ir vairuotoją bei kitus eismo dalyvius.

Be fizinio užtvirtinimo, yra ir techniniai saugumo metodai. Visi mūsų vairuotojai turi GPS stebėjimo sistemas, leidžiančias mums matyti, kur yra krovinis realiu laiku. Jei vairuotojas sustoja neplanuotai ilgesniam laikui, gauname pranešimą. Taip pat kiekvienas krovinys yra apdraudžiamas. Nors standartinis draudimas (pagal CMR konvenciją) padengia tik ribotą sumą, mes visada siūlome papildomą „Visų rizikų“ draudimą brangiems kroviniams. Tai nedidelis investicijos, kuri suteikia ramybės.

6. Kiek laiko užtrunka pervežimas į Angliją ir nuo ko priklauso terminai?

Klientai visada klausia: „kada krovinys bus pas klientą?“. Standartinis atsakymas, kai kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL), yra 3–4 dienos. Tai įskaitant keltos perplaukimą. Tačiau tai yra idealius sąlygų scenarijus.

Terminai priklauso nuo kelionių krypties (Ar vykstate į Londoną, kur daug eismo spūsčių, ar į šiaurės Angliją?), nuo oro sąlygų (žiemos sezonu laukimas keltuose gali prailgėti), ir nuo muitinės. Jei dokumentai neteisingi, krovinys gali užstrigti kontrolėje keletą valandų ar net dienų. Taip pat svarbu ir krovimo diena – jei krovinys paruoštas penktadienio vakarą, vairuotojas gali išvykti tik pirmadienio ryte, dėl poilsio laiko normų. Visada stengiamės pateikti realius terminus, o ne svajonių datas, kad klientas galėtų planuoti savo veiklą.

7. Kas yra T1 dokumentas ir kada jis reikalingas?

T1 dokumentas – tai tai, kas dažnai sukelia siaubą tiems, kurie su juo susiduria pirmą kartą. Paprastai tariant, tai tranzito deklaracija, leidžianti pervežti prekes per vienas šalis (pvz., per Belgiją ar Prancūziją) į trečiąją šalį (Angliją) nebraukiant muitų tarpiniuose taškuose.

Kadangi Lietuva ir Anglija dabar yra skirtinguose muitinių sąjungose, krovinys, keliaujantis per žemyninę Europą, techniškai yra tranzite. T1 dokumentas „uždaro“ muitinę Lietuvoje ir „atidaro“ ją Anglijoje. Be šio dokumento krovinys negali legaliai keliauti per Europos sąjungos teritoriją link uostų. Šiuolaikinės sistemos leidžia mums užpildyti šį dokumentą elektroniniu būdu (NCTS sistema), kas labai pagreitina procesą, tačiau reikalauja didelio tikslumo duomenyse.

8. Kas nutinka, jei krovinį sugadina ar dingsta?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, bet ekspertas turi būti pasiruošęs ir jam. Jei įvykį nustatomas tranzito metu, veiksmai aiškiai apibrėžti tarptautinėse sutartyse.

Pirmiausia, vairuotojas turi nedelsiant pranešti įmonės dispčeriams ir policiją (jei reikalinga). Tada surenkami įrodymai – nuotraukos, policijos protokolai, liudytojų parodymai. Tada įvykio bylą perduodame draudimo kompanijai. Čia svarbu paminėti vieną dalyką: CMR draudimas, kurį turi kiekvienas vežėjas, apmoka daugiausia 8,33 SDR (specialių traukimojųjų rightų) vienam kilogramui. Tai reiškia, jei vežate 1 toną brangių elektronikos, standartinis draudimas nepadengs visos vertės. Todėl aš visada primygtinai rekomenduoju pasitikrinti krovinio vertę ir, jei reikia, pirkti papildomą draudimą. Mūsų tikslas – ne tik vežti, bet ir užtikrinti, kad netikėtų nuostolių nebeliktų jūsų pečiųse.

9. Ar galiu siųsti asmeninius daiktus į Angliją ir kaip tai skiriasi nuo komercinių siuntų?

Taip, galite, bet procesas šiek tiek skiriasi. Asmeniniai daiktai, jei jie nebuvo naudoti ir nebus parduodami (pvz., kelyje į naują gyvenamąją vietą), gali būti laikomi „Transfer of Residence“ (perkeliant gyvenamąją vietą) ir gali būti atleisti nuo importo mokesčių ir PVM. Tačiau tam reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kad gyvenote Anglijoje mažiau 12 mėnesių ir kad daiktus naudojote ne mažiau 6 mėnesių.

Jei tai tiesiog dovana draugui ar maža siuntinėlė su drabužiais, ji bus traktuojama kaip prekė, jei jos vertė viršys tam tikrą limitą (dažniausia 135 svarų). Tada gavėjas Anglijoje turės sumokėti PVM ir galimus importo mokesčius. Svarbiausia – nesimeluoti. Deklaruoti dovaną kaip „naudotus drabužius su nulinės vertės“, kai viduje yra naujas iPhone, yra nelegalu ir gali baigtis bauda bei krovinio konfiskavimu. Muitinės sistemos yra labai protingos.

10. Kodėl verta rinktis patikimą pervežėją, o ne ieškoti pigiausios kainos rinkoje?

Tai klausimas, į kurį atsakau kasdien. Logistikoje, kaip ir gyvenime, kaina atitinka kokybę. Rinkdamasis pigiausią variantą, rizikuojate susidurti su „tamsiaisiais“ pervežėjais, kurie neturi licencijų, draudimo ar patirties. Kas atsitiks, jei toks vairuotojas suges Anglijos autostradoje arba, dar blogiau, pasiims iš jūsų avansą ir išnyks?

Patikimas pervežėjas turi ne tik vairuotojus, bet ir logistikos specialistus, kurie seka krovinius, tvarko dokumentus ir sprendžia problemas. Mūsų įmonėje, pavyzdžiui, turime 24/7 pagalbos liniją. Jei kažkas nutinka vidurnaktį, mes žinome, kas daryti. Pigus pervežėjas gali neatsiliepti į skambutį. Be to, patikimas partneris padės jums suoptimizuoti išlaidas, pasiūlydamas geriausius maršrutus ir keltos bilietus, o taip iš tikrųjų sutaupyti daugiau nei vien tiesiog pasirenkant mažiausią valandinį tarifą. Investicija į patikimą partnerį yra investicija į jūsų ramybę.

Išvada

Apibendrinant, sklandus užsakymo procesas pervežimui į Angliją nėra stebuklas ar atsitiktinumas. Tai rezultatas, pasiekiamas dėl geros organizacijos, žinių ir bendradarbiavimo. Nors „Brexit“ ir nauji muitinės reikalavimai atrodė kaip didelė klūtis, šiandena logistika sugebėjo prisitaikyti. Mes žinome, kaip užpildyti formą, kaip gauti T1 dokumentą ir kaip išvengti spūsčių prie Londono.

Jums, kaip klientui, svarbiausia yra būti atviram ir tiksliam. Pateikite teisingus duomenis, paruoškite dokumentus laiku ir nebijokite klausti ekspertų patarimo. Mes esame čia tam, kad paimtume ant pečių šią techninę ir biurokratinę naštą, leisdami jums sutelkti dėmesį į savo verslą ar asmeninius reikalus. Pervežimas į Angliją gali būti tiek paprastas, kaip paprastas skambutis mums, jei viskas padaryta teisingai iš pradžių. Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kaip veikia šis mechanizmas, ir kitą kartą, kai reikės siųsti krovinius, jausitės pasitikinti ir ramūs.