Sklandus ir Malonus Keliavimas į Angliją: Vadovas Be Streso

Keliaujant į Angliją (arba, tiksčiau sakant, į Didžiąją Britaniją), dažnai kyla šioks toks nerimas ar net neaiškumas, kas laukia už Lietuvos ribų. Esu dirbęs tarptautinių pervežimų srityje virš dvidešimties metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, be rūpesčių praėjusių atostogų iki komplikuotų situacijų uoste, kurių būtų galima išvengti turint šiek tiek daugiau žinių. Šiandieninėje situacijoje, kai pasaulis ir taisyklės pasikeitė, ypač po „Brexit“, kelionė į šią salą reikalauja geresnio pasiruošimo. Tačiau nepasiduokite baimės – su tinkamu planavimu tai gali būti ne tik sklandu, bet ir tikrai malonu.

Kelionė į Angliją nėra tiesiog važiavimas tiesia keliu. Tai unikali patirtis, kuri sujungia kelią per žemyninę Europą, persikėlimą per Lamanšą ir visai kitokią vairavimo kultūros bei kasdienybės atmosferą kitoje pusėje. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiu suprasti biurokratinius niuansus ir praktinius uždavinius, kad jūsų kelionė vyktų be jokių nemalonių netikėtumų. Nesvarbu, ar važiuojate poilsiui, ar verslo reikalais, pagrindai yra tie patys: geras pasiruošimas yra pusė sėkmės.

Svarbiausia yra ne tik nuvykti į vietą, bet ir išlaikyti ramybę bei komfortą kelyje. Ilgos kelionės gali išvarginti, o klaidos dokumentų ar kelių eismo taisyklių srityje gapiškai brangiai kainuoti. Todėl, žengdami šį žingsnį, verta pasiskirti keletą minučių ir susipažinti su tuo, kas tikrai svarbu. Štai išsami informacija, padėsianti jums jaustis tikrais ekspertais savo kelionėje.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

Šioje skiltyje sukaupiau daugiausia kylančius klausimus, kuriuos man klientai uždavo per šiuos dvidešimt metų. Atsakymai čia yra detali, praktiški ir grindžiami realia patirtimi, tad tikėkimės, jie išspręs visas jūsų abejones.

1. Kokius dokumentus būtina turėti keliuojant į Angliją po „Brexit“?

Tai, tikriausiai, svarbiausias klausimas, kintantis nuo paties Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos. Anksčiau pakakdavo asmens dokumentų, tačiau dabar situacija yra šiek tiek kitokia. Jei keliaujate kaip turistai arba verslo reikalais iki 6 mėnesių, jums būtinas galiojantis pasas. Lietuvos piliečio asmens kodą (tapatybės kortelę) daugeliu atvejų gali nepriimti kaip kelionės dokumentą į JK, nebent jūs turite galiojantį „settled status“ arba yra specifinės išimtys. Todėl patariu niekada nerizikuoti ir važiuoti tik su pasu.

Be to, jei vairuojate savo automobilį, būtina turėti vairuotojo pažymėjimą. Taip pat patariu pasidaryti ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, nors lietuviškas dažnai priimamas, bet oficialiai jo reikalavimas gali pasikeisti, o tai papildomas saugumo ząselis. Jei automobilis nėra jūsų nuosavybė (pvz., draugo ar įmonės), būtina turėti raštišką savininko sutikimą važiuoti tuo automobiliu į užsienį. Be šio dokumento, muitinė ar policija gali įtarti automobilio vagystę arba nelegalų jo pervežimą, kas sukels nereikalingų problemų. Taip pat nepraraskite techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo „Green Card“ poliso, nors šiuo metu draudikų sistemos yra susitarusios, kad lietuviška draudimo ženkleklė („LT“ ant numerių) dažnai užtenka, bet „Green Card“ vis dar yra geriausias įrodymas.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą Anglijos keliais (mokesčiai už kelių naudojimą)?

Anglijoje situacija su kelių mokesčiais skiriasi nuo to, ką įpratę matyti Prancūzijoje ar Vokietijoje (kur yra daug mokamų autostradų). Didžiojoje Britanijos (Anglijos, Škotijos, Velso) bei Šiaurės Airijos keliuose nėra mokamų autostradų (tolų). Važiuodami pagrindiniais magistralėmis, tokiomis kaip M1, M4 ar M25, jums nereikės sustoti mokėti mokesčio. Tai vienas malonumų, leidžiančių judėti gana greitai ir be stabdymų.

Tačiau yra vienas svarbus išimties atvejis, apie kurį privalu žinoti – tai Dartford Crossing per Temzės upę rytinėje Londono dalyje. Už šį pravažiavimą reikia mokėti, tačiau čia nėra mokėjimo kabinų. Mokėjimas vyksta tik elektroniniu būdu. Jums reikia užsiregistruoti interneto svetainėje „Dart Charge“ ir apmokėti mokesčį iki vidurnakčio sekančios dienos po važiavimo. Jei nemokėsite laiku, gausite baudą, kuri bus daug kartų didesnė už pačią pravažiavimo kainą. Taip pat verta paminėti, kad įvažiavant į Londono centrą (ULEZ zona) gali būti taikomi mokesčiai už taršą, jei jūsų automobilis nėra atitinkamai ekologiškas, tačiau tai daugiau aktualu tiems, kurie planuoja važiuoti tiesiai į miesto širdį.

3. Kokiu būdu geriausia persikelti per Lamanšą: keltas ar tunelis?

Tai amžinas klausimas, ir atsakymas priklauso nuo jūsų prioritetų. Esu nemažai keliavęs abiem būdais ir galiu pasakyti, kad turiu savo nuomonę. Eurotunelis (Eurotunnel Le Shuttle) techniniu požiūriu yra greičiausias ir patogiausias sprendimas, jei keliaujate iš Kalė (Prancūzija) į Folkstoną (Anglija). Važiuojate traukiniu, savo automobilį užvažiuojate į vagoną, išlipate ir po 35 minučių esate kitoje pusėje. Nereikia išlipti iš mašinos, nereikia rūpintis bagažu ar orų sąlygomis. Tai idealu tiems, kurie nori tęsti kelionę kuo greičiau ir vengia jūros mligos.

Keltas yra labiau asocijuojamas su kelione kaip pramoga. Jis trunka ilgiau (apie 90 minučių), tačiau suteikia galimybę išlipti iš automobilio, paeiti po deniu, pavalgyti restorane, parduotuvėse (dažnai jos be mokesčių – duty free) arba tiesiog pailsėti. Keltas taip pat duoda daugiau lankstumo maršrutuose – galite rinktis ne tik Kalė, bet ir Diunkerką, o Anglijoje – Doverį, Portsmutą ar net Niukaslą (jei keliaujate iš šiaurės Europos). Jei keliaujate su vaikais arba norite prailginti poilsį prieš išlipdami į sausumą, keltas gali būti geresnis pasirinkimas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad vasarą arba atostogų metu keltų eilės gali būti ilgos, o jūra gali būti šiurkšti.

4. Ar sunku prisitaikyti prie kairės pusės važiavimo?

Pirmas kartas važiuojant kairiąja kelio puse visada sukelia adrenaliną, tačiau tai tik klausimo laiko. Pagrindinis patarimas, kurį visada duodu: nesikreipkite į gatvę, į kurią įprasta, o sekitės ženklu „Give Way“ (duokite kelią). Didžiausia klaida daroma tada, kai vairuotojas pasuka į sankryžą ir automatiškai užima dešinęją juostą, o ne kairiąją.

Svarbiausia yra prisiminti, kad apsisukimas (posūkis) vyksta į kitą pusę. Žiediniuose sankryžose (roundabouts), kurių Anglijoje daugybė, judėjimas vyksta pagal laikrodžio rodyklę (priešingai nei Lietuvoje). Pirmiausia reikia leisti kelią transporto priemonėms, kurios jau važiuoja žiede dešinėje jūsų pusėje. Taip pat būkite ypatingai atidūs važiuodami pro sankryžas, ypač „mini roundabout“, kurie gali būti labai maži ir nepastebimi. Patariu pirmas kelias dienas vairuoti atsargiau, nenaudoti kruopščiai „cruise control“ funkcijos, kad išlaikytumėte didesnę koncentraciją, ir visada tikrinti veidrodžius. Po kelių dienų tai tampa įprasta natūralia rutina.

5. Kokius apribojimus turi daiktų atvežimas iš ES į Angliją (maistas, cigaretės, alkoholis)?

Po „Brexit“ įsigaliojo griežtesnės taisyklės dėl asmeninių daiktų ir maisto produktų atvežimo. Jei keliaujate asmeniniais reikalais, galite atvežti ribotus kiekius alkoholio ir tabako gaminių be mokesčių (paprastai tai 800 cigaretės, 10 litrų stipraus alkoholio, 20 litrų vyno ir kt.), tačiau turi būti tikrai asmeniniam naudojimui.

Dėl maisto situacija yra griežtesnė. Į JK draudžiama atvežti mėsos ir pieno produktus iš ES šalių (išskyrus labai mažus kiekius, pvz., vaikui maitinti kelyje). Tai reiškia, kad dešrelės, sūris ar kumpis iš Lietuvos gali būti konfiskuoti muitinėje. Galima atvežti vaisių, daržovių, duonos, keksų ir kitų ne gyvūninės kilmės produktų. Taip pat nepamirškite, kad negalite atvežti kai kurių augalų ar sėklų be specialių leidimų. Jei keliaujate su augintimais, taisyklės taip pat pasikeitė – reikalingas mikroschemas, pasas ir gyvūno sveikatos pažymėjimas, o šunims taip pat reikalingas kirmėlių gydymas (ne anksčiau kaip 24 val. prieš išvykstant, tačiau šios taisyklės gali keistis, tad visada patikrinkite naujausius reikalavimus).

6. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos ir kaip geriausiai suplanuoti maršrutą?

Kelionė iš Lietuvos (pvz., iš Vilniaus ar Kauno) iki Anglijos (iki Londono ar pietryčių) automobiliu trunka apie 24–30 valandų grynojo važiavimo laiko. Tai ilgas kelias, kurį negalima įveikti viena diena be pavojaus sau ir kitiems. Mano patirtis sako, kad tokia kelionė turi būti suplanuota mažiausiai dviem, o geriau trims dienoms su pernakvojimais.

Populiarus maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją (arba Čekiją), Belgiją ir Prancūziją. Vertinau išvengti didžiųjų Vokietijos miestų (Berlyno, Miuncheno) aukščiausiojo greičio ruožų (Autobahn) per šventes, nes ten gali būti didelės spūstys. Prancūzijoje būtina atsižvelgti į „Crit'Air“ ekologinę ženklelę, kuri gali būti reikalinga važiuojant į kai kurias miestų zonas (pvz., Paryžių, Lylą, Strasbūrą), nors dažniausia tranzitas keliais išvengia šių zonų. Patariu pernakvoti Vokietijoje arba Belgijoje, o ryte skirti pakankamai laiko pasiekti Kalė arba Diunkerko uostą, kad neskubėtumėte prieš keltą ar tunelį. Nuolatinės stabdos kiekvieną 2 valandas yra būtinos.

7. Kas daryti, jei įvyko avarija ar automobilis sugedo Anglijoje?

Niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, tačiau būti pasiruošusiam – tai dalis profesionalumo. Jei įvykta avarija, pirmiausia būtina užtikrinti saugumą (įjungtiavarinius žibintus, užsidėti lietpaltį). Anglijoje skubios pagalbos numeris yra 999 (arba 112, kuris taip pat veikia). Jei turite draudimą („Kasko“ arba pagalbos kelyje draudimą), nedelsdami paskambinkite savo draudimo kompanijai – dauguma lietuviškų draudikų turi partnerius JK ir padės organizavimo klausimais.

Svarbu žinoti, kad Anglijoje policija dažnai atvyksta į avarijų vietas net jei niekas nenukentėjo, kad užfiksuotų įvykį. Būtina gauti „Crime Reference Number“ (nusikaltimo/įvykio numerį), jei kaltininkas pabėgo, arba policijos ataskaitą. Jei automobilis tiesiog sugado (ne avarija), ir jei jūs esate autostradoje (motorway), saugiausia yra išlipti iš mašinos ir užlipti už saugos atitvaros (jei įmanoma), nes autostradose sustoję automobiliai yra labai pavojingi. Naudokitės geltonaisiais pagalbos telefonais, kurie yra kas mylią (maždaug 1,6 km) autostradoje – jie tiesiogiai sujungia su operatoriumi, kuris tiksliai žina jūsų vietą.

8. Ar sunku rasti degalines ir kokios kainos?

Degalinių Anglijoje tikrai trūksta, ir jos paprastai dirba 24 valandas per parą, ypač prie didelių kelių (motorways) ir „A“ klasės kelių. Didžiausios tinklai yra BP, Shell, Esso, Tesco, Sainsbury's. Degalų kainos svyruoja ir priklauso nuo naftos kainų pasaulyje bei vietinių mokesčių, tačiau jos dažnai būna panašios į Vokietijos ar Prancūzijos kainas (kartais šiek tiek didesnės).

Patariu degalus užpilti ne ant pačios autostrados degalinėse, kurios kainos gali būti aukštesnės dėl patogumo, o miesteliuose arba prie didelių parduotuvių centrų (supermarkets), kur degalai dažnai pigesni. Mokėjimas degalinėse dažniausiai galimas kortele arba grynaisiais, tačiau daugelis degalinių turi automatizuotas mokėjimo zonas (Pay at Pump), kur galima sumokėti bankine kortele net neįeidamas į parduotuvę. Atminkite, kad Anglijoje, kaip ir visur kitur, rekomenduojama naudotis „unleaded 95“ arba „diesel“ priklauso nuo jūsų automobilio, o „premium“ kuras nebūtinai pagerins jūsų paprasto automobilio veikimą.

9. Kokios yra greičio apribojimos ir kaip tai prižiūri policija?

Anglijoje greičio apribojimai yra aiškiai žymimi, tačiau skiriasi nuo mūsų įprastų. Miestuose (built-up areas) greitis dažniausiai ribojamas iki 30 mylių per valandą (mph), kas yra apie 48 km/h. Vienas juostos keliai (single carriageways) – 60 mph (96 km/h), dviejų juostų (dual carriageways) – 70 mph (112 km/h), o autostradose (motorways) – taip pat 70 mph (112 km/h).

Verta paminėti, kad Anglijoje labai dažnai naudojamos greičio kameros. Jos gali būti tiek fiksuotos (geltonos dėžės ant stulpų), tiek mobiliųjų policijos automobilių. Ypatingai atidūs būkite prie mokyklų ir ligoninių, kur greitis gali būti ribojamas iki 20 mph. Jei viršysite greitį, baudos siunčiamos paštu į automobilio savininko adresą (jei automobilio numeriai registruoti JK). Jei esate užsienietis su svetimais numeriais, situacija gali būti komplikuotesnė, tačiau geriau niekada nesikelti rizikos. Taip pat būkite atidūs važiuodami pro „Smart Motorways“ zonas, kur greičio apribojimas gali keistis elektroniniuose ženkluose priklausomai nuo eismo situacijos.

10. Ar verta rūpintis vietine sim kortele ar internetu?

Šiuolaikinėje kelionėje be interneto sunku gyventi, ypač reikalingi navigacijos žemėlapiai (Google Maps, Waze). Dauguma Lietuvos mobiliųjų operatorių siūlo „Roaming“ paslaugas ES šalyse, tačiau Jungtinė Karalystė po „Brexit“ nebėra ES narė, todėl kainos gali skirtis.